Naujienos

Gruodžio 25 d. projekto „Kviečiu šokti“ finale atsitiko tai, ko turbūt niekas nesitikėjo, - pirmąją vietą užėmė kurčioji Laura Valytė ir jos partneris profesionalus šokėjas Vadimas Šuško.
Apie sunkų kelią pergalės link ir jausmus, patirtus užėmus pirmąją vietą, „Akiračio“ korespondentė Agnė Karvelytė kalbėjosi su Laura.

Kaip patekote į projektą „Kviečiu šokti“?

Pirmas žingsnis buvo dalyvavimas LNK laidoje „2 minutės šlovės“ kartu su Ramūnu Bukeika. Vėliau išvykau į JAV vykusį tarptautinį kurčiųjų grožio konkursą „Miss Deaf International“. Kai jau buvau grįžusi, „Kviečiu šokti“ organizatoriai paskambino mano girdinčiai sesutei ir paklausė, ar aš galėčiau dalyvauti šiame šokių projekte. Iš pradžių pamaniau, kad pasirodysiu kaip svečias. Vėliau paaiškėjo, kad mane kviečia kaip dalyvę šokti kartu su profesionaliu šokėju. Mane tai nustebino, suabejojau, ar sugebėsiu. Mąsčiau, kaip atrodysiu būdama viena kurčia tarp girdinčių. Vis tik apsisprendžiau dalyvauti.

Ar anksčiau, prieš šį projektą, kur nors mokėtės šokti?

Lankiau kurčiųjų šokių kolektyvą „Tyla“ septynerius metus su pertraukomis. Tačiau su profesionalais niekada nebuvau šokusi.

Ar sunki buvo pradžia? Kaip sekėsi bendrauti su Vadimu?

Pirmą savaitę partnerio dar neturėjau, dirbau su šokių treneriu. Jis pamokė truputį pramoginių šokių, valso žingsnelių. Po savaitės pranešė, kad jau surado man šokių partnerį. Tuomet pirmą kartą susitikome su Vadimu, kartu buvo ir gestų kalbos vertėja, kuri padėjo mums bendrauti. Paskui po truputį viskas įsivažiavo ir vertėjos mums nebereikėjo. Bendraudavom žinutėmis, jeigu ką svarbaus reikdavo pasakyti ir nesuprasdavom vienas kito, kai būdavom kartu, parašydavom kompiuterio ekrane.

Kaip Jums pavyksta šokti, pataikyti į ritmą negirdint muzikos?

Visi girdintys to nesupranta. Net aš pati nesuprantu... Manau, kad labai svarbu vidumi, širdimi jausti muziką. Vadimas turi savo šokių studiją, ten mes repetuodavom. Salėje buvo tokios betoninės grindys, ant kurių visiškai nesijaučia vibracijos. Aš tiesiog klausdavau Vadimo, koks muzikos turinys, kokia ji - linksma ar liūdna. Tuomet savyje įsivaizduoju tą muziką ir tai perteikiu per šokį.

Buvote iškritę iš projekto. Kodėl taip atsitiko? Ar pritrūko komisijos ar žiūrovų palaikymo?

Tą dieną buvau su netinkama apranga, šukuosena, jaučiausi nepatogiai, todėl buvo sunku šokti. Be to, buvau nepasiruošusi, nepasitikėjau savimi. Dar ankstesnėse laidose sulaukiau kritikos iš komisijos dėl blogos laikysenos, bet nesistengiau to taisyti. Tą dieną mažai gavome ir žiūrovų balsų. Viską sudėjus užėmėme paskutinę vietą ir iškritome.
Tuomet jau išsigandau, kodėl taip atsitiko, kokios priežastys. Susirūpinau dėl netaisyklingos savo laikysenos. Vadimas man vis aiškindavo, kokias darau klaidas, bet jo neklausiau, per mažai stengiausi. Kai iškritome, supratau, kad man pačiai reikia keistis. Anksčiau nepakankamai pasitikėjau Vadimu, bet paskui suvokiau, kad šokyje jis veda, todėl aš turiu labiau juo pasitikėti.

Taigi iškritimas iš projekto man tik padėjo, nes apmąsčiau savo klaidas ir pradėjau keistis. Mums padėti pasisiūlė kurčiųjų šokių kolektyvo „Tyla“ choreografas Mantas Svirskys. Jis dirbo kartu su mumis iki pat finalo. Be Manto pagalbos turbūt nebūtume laimėję.

Kaip grįžote atgal į projektą?

Visos per mėnesį iškritusios poros mėnesio pabaigoje turėdavo galimybę sušokti „Vilties šokį“. Tuomet komisija išrinkdavo geriausiai sušokusius ir grąžindavo juos į projektą. Tąkart komisija vieningai nusprendė, kad iš keturių „Vilties šokį“ šokusių porų mes buvome geriausi ir gavome teisę toliau dalyvauti „Kviečiu šokti“.

Kaip kiti projekto dalyviai reagavo į Jūsų klausos negalią? Ar draugiška buvo atmosfera užkulisiuose?

Iš pradžių buvo kalbos, kad už mane balsuos iš gailesčio, nes esu kurčia. Bet vėliau visi pamatė, kad šoku gerai, tobulėju. Tuomet jau pradėjo kalbėti, kad šoku ne kaip mėgėja, o kaip profesionalė. Po finalo kiti dalyviai mus sveikino, buvo draugiški, nejaučiau, kad pavydėtų.

Paskutinis Jūsų su Vadimu šokis buvo įspūdingas. Pravirkdėte net komisiją. Ką jautėte tuo metu? Kaip pavyko taip gerai sušokti?

Šokdama jaučiau, kad aš galiu tai padaryti, kad privalau viešumoje parodyti, kiek daug gali kurtieji. Vidumi esame tokie pat kaip girdintys.
Po finalinio šokio pamačiau, kad pravirko ir Vadimas. Žmonės salėje plojo atsistoję. Labai nustebau, kad verkė ir griežtoji komisijos narė Ieva Šimukauskienė. Man tai labai paglostė širdį. Tuomet supratau, kad tikrai buvo verta dalyvauti šokių projekte.

Kartu su Vadimu laimėjote 30 tūkst. litų. Ką ketinate daryti su laimėtais pinigais?

Dalyvavau ne tam, kad laimėčiau pinigų, ir ne dėl savęs, bet dėl kurčiųjų bendruomenės. Norėjau pakelti kurčiųjų autoritetą. Kurtieji susiduria su labai daug problemų, pavyzdžiui, ieškodami darbo nuolat atsimuša kaip į sieną ir negali prasimušti. Man pavyko įrodyti, kad viskas įmanoma. Po šio projekto pradėjau ir pati savimi labiau pasitikėti, supratau, kad reikia ryžtingiau siekti savo tikslų. O ką darysiu su pinigais dar nežinau...

Norėčiau labai nuoširdžiai padėkoti visiems kurtiesiems, kad skambino, balsavo ir mane palaikė.

Apie dalyvavimą projekte „Kviečiu šokti“ ir bendravimą su Laura Agnė Karvelytė kalbina jos partnerį Vadimą Šuško.

Kaip reagavote, kai sužinojote, kad šoksite poroje su kurčia mergina?

Labai nudžiugau, negirdinti partnerė buvo viena iš priežasčių, kodėl sutikau dalyvauti šiame projekte. Išmokyti Laurą šokti ir pasirodyti su ja televizijoje buvo didžiulis iššūkis, o iššūkius aš mėgstu.

Ar sunku buvo šokti su Laura? Kaip sekėsi susikalbėti?

Aišku, kad buvo sunku. Kartais kildavo ginčai, nesusipratimai vien dėl to, kad mes vienas kito nesuprasdavom, nesusišnekėdavome. Jausmus tekdavo reikšti per mimiką, gestus. Nors kartais ir būdavo sunku, rezultatas gavosi geras.

Kaip perteikdavote Laurai muziką? Kaip padėjote jai šokant pataikyti į ritmą?

Kalbant apie ritmą mes turėjome mažų paslapčių, kurių neatskleisiu. O muzikos charakterį perteikdavau daug rašydamas apie tą muziką: kokie instrumentai skamba, kokias emocijas man ta muzika sukelia.

Ar tikėjotės, kad galite laimėti?

Tikrai ne. Net kai buvo skelbiami rezultatai, mes vis dar negalėjome patikėti. Man didžiausias laimėjimas – tai, jog mes patekome į finalą ir sušokome paskutinį šokį taip, kad žiūrovai plojo atsistoję. Svarbiausia, kad pasiekėme žmonių širdis.

Kokia Jums Laura pasirodė kaip asmenybė?

Iš pradžių man pasirodė, kad ji per mažai kovojanti dėl savęs, kiek nedrąsi ir susikausčiusi, bet laikui bėgant ji atsiskleidė kaip tvirta asmenybė. Per pirmąsias repeticijas nerimavau, kaip reikės bendrauti su Laura, kaip neįžeisti, bet pasirodo jaudinausi be reikalo. Visi mes – kurtieji ir girdintys – esame tokie pat žmonės ir galime šokti. Su Laura bendrauju kaip su sau lygiu žmogumi ir tikrai labai ja žaviuosi.

Lauros ir Vadimo šokis, sujaudinęs žiūrovus ir komisiją.