Naujienos

Mūsų bendruomenės narys dailininkas Algirdas Mačiulis nesigaili paaukojęs krepšininko karjerą ir ateitį susiejęs su kūrybiniu darbu.
Algirdą kurti skatino mama, kuri visada domėjosi menu. Pradžioje jis mokėsi Kauno taikomosios dailės mokykloje, vėliau baigė Šiaulių universiteto Menų fakultetą. Šiandien jis neabejoja, kad jo pasirinkimas teisingas.

Jis įsitikinęs, kad gyvenimą kuria pats žmogus. Ne burtininko stebuklingos lazdelės mostelėjimas jį pavertė menininku. Jis pats pakankamai buvo ryžtingas, turėjo didelį tikslą ir jį sunkiu darbu įgyvendino. Algirdas neieško abejotino prieglobsčio, jis kaskart tik į save kaip į ąžuolą atsiremia kartodamas: „Aš nepasiduosiu! Aš galiu.“ Ir gyvenimo džiunglėse kelias skiriasi pirmyn.

Klausos negalią turintis žmogus iš tikro gali nemažai, reikia tik tvirtai tikėti tuo ir kovoti už savo teises, griauti laiko suręstas sienas tarp kurčiojo ir girdinčios visuomenės. Tyla kurti netrukdo! Sunkesnis etapas įtikinti save, kad siekiant tikslo neturi teisės palūžti.

Mokslai, teisingas apsisprendimas

Mačiulis gimė Kaune 1981 m. girdinčių tėvų šeimoje. Vyresnysis brolis Klaidas taip pat negirdi, jo pomėgis – taip pat tapyba. Algirdas mokytis pradėjo Kauno apskrities kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre, darbų mokytojas R.Briedis čia skatino jį drožti. Vėliau vienas iš pirmųjų kurčiųjų perėjo mokytis į Kauno Taikomosios dailės mokyklą, kurią baigęs su pagyrimu įstojo į Šiaulių universiteto Menų fakultetą įgyti dailės ir technologijos specialybės.

Algirdas ir dabar stebisi, kiek daug gali žmogus! Kauno taikomosios dailės mokykloje jis mokėsi baldžiaus amato, šiek tiek drožinėjo. Tapyba nebandė užsiimti, tik paskutiniame kurse lankė piešimo būrelį.

Smarkiai neprigirdintis vaikinas naudojasi klausos aparatu, bet aukšto lygio studijos universitete nebuvo lengvos, nuolat reikėjo papildomų pastangų, kurse jis vienas buvo negirdintis. Per egzaminus, įskaitas atsiskaitydavo raštu. Kaip ir visoje visuomenėje, taip ir tarp universiteto dėstytojų buvo įvairių pažiūrų žmonių: suvokiančių jo padėtį ir demonstruojančių lygybės principą. Prie pastarųjų teko priprasti, kiek įmanoma atsiriboti, susikoncentruojant į tikslą. O menas jį tiesiog pasiglemžė savo glėbyje ir net negalvojo paleisti.

Pirmame kurse jis sėkmingai liejo akvareles, spalvos užbūrė, tapyti jam sekėsi. Toliau perėjo prie guašo ir aliejinių dažų. Trečiame, ketvirtame kurse jo darbai spalvine gama, racionaliom idėjom ir savu stiliumi išsiskyrė iš kitų studentų darbų ir sulaukdavo dėstytojų pagyrimo. Keturi įtempti mokslo metai davė daug žinių ir vilčių. „Tikslo siekti padeda ryžtas, pasitikėjimas savim, Dievu, kuriuo tikiu ir jaučiu Jo pagalbą kiekvienoje gyvenimo akimirkoje“, - sako menininkas.

Kūrybinio darbo ypatumai

Baigęs universitetą jis sugrįžo į Kauną, brolio namuose Garliavoje laikinai įsirengė dirbtuves ir darbą pradėjo kaip laisvas menininkas. Jo vizitinėje kortelėje įrašyta, kad jis tapo paveikslus, užsiima sienine tapyba (dekoravimas, grafika, piešiniai ir kt. ), medžio drožyba (baldų, rėmų, skulptūrų ir kt. drožinėjimas).

Tik šių metų pavasarį dailininkas įsidarbino ąžuolinių baldų gamybos įmonėje. Gamina baldus pagal užsakymus, restauruoja, remontuoja, kai reikia, atlieka apdailą. O po darbo, kiek galimybės leidžia, skuba į dirbtuves. Medžio drožybai naujus eskizus dažniausia braižo kompiuteriu namuose.

Menininkas aiškina, kad pagal Zodiako horoskopą jis yra Dvynys, todėl jam neužtenka save realizuoti vienoje srityje. Universitete per ketverius metus išmokęs įvairių dailės technologijų jas stengiasi pritaikyti praktiškai. Perpratęs įvairias menines priemones vis dėlto pirmumą teikia molbertinei tapybai, sienų tapybai ir medžio drožybai.

Darbų apžvalga

Jam malonu stebėti žmones, jų veido, mimikos linijas perkelti į eskizus ir galiausiai – į drobes. Menininko portretuose dominuoja žmogaus asmenybė, išryškinta psichologinė būsena, charakterio bruožai.

Kūrėjas gerai jaučia spalvą,daug dėmesio skiria paveikslo paviršiaus faktūrai, naudoja stiprius potėpius, ieško savo kūrybinio veido, nebijo eksperimentuoti, vengia kopijuoti natūralistiškai. Į gamtą jis nežiūri kaip į visumą - interpretuoja kūrybiškai. Dalis tapybos daugiau dekoratyvi, šiek tiek sceninė.

Reikšmingą vietą užima figūrinės kompozicijos, sutelkiamas dėmesys į plastiką ir judesį. Ryškiomis spalvomis autorius sukuria išraiškingas figūras. Spalvų margumas jo kūrybai teikia pranašumų ir paryškina drąsius dailininko sumanymus. Jis sugeba į meninį branduolį sujungti įtampą kūne, iškalbingą išraišką veide, o fono koloritą panaudoti bendram tikslui. Dėmesio verti ir jo natiurmortai, sudėlioti iš įvairių buities daiktų, gėlių, pritraukia akis ir kviečia pasidžiaugti spalvomis bei atlikimo technika.

Darbų įvairovė

Kad ir kur būdamas – darbe ar keliaudamas, pastebėjęs įdomius fragmentus užfiksuoja, kuria eskizus, pasitelkdamas vaizduotę tobulina. Iki šiol nutapyti paveikslai rodo, kuria linkme keičiasi jo meninis braižas, atsispindi pastangos ieškoti naujų išraiškos formų.

Pats menininkas teigia, jog pavargęs tapyti jis mielai imasi kalbinti medį. Kuria nepaprasto grožio rėmus paveikslams, veidrodžiams, mažesnio formato – nuotraukoms. Dažnai įvairius ornamentus, stilizuotas detales ar net atskiras raižytas dalis pritaiko gamindamas baldus.

Ornamento drožybai reikia išskirtinio kruopštumo, tikslumo, nes medis raižomas dažnai nuskyla ne taip kaip norėtųsi. Jo ornamentuose dažnai pasitaiko ir smulki moduliacija, kurią medyje pritaikyti sudėtinga.

Sėkmingi užsakymai

Tyla kurti netrukdo, gal kiek sunkiau būti tarp didžiulio būrio dailininkų pastebėtam ir deramai įvertintam. Tačiau jis jau pastebėtas! Dideliu pasiekimu Algirdas Mačiulis laiko tai, kad jis laimėjo konkursą ir dabar turi užsakymą Pilnų namų bendruomenės bažnyčiai (Panaros km., Varėnos raj.) didžiajame altoriuje išdrožti Tabernakulį, puošnius rėmus, kuriuose bus įkomponuotas kito dailininko paveikslas, ir stilizuotą Apvaizdos akį.

Darbas didelio formato, įpareigojantis, reikalaujantis ypatingo kruopštumo. Tačiau jam pasisekė, kad galėjo bendrauti, iškilusius klausimus derinti su labai intelektualiu žmogum, garbiu kunigu, šios bendruomenės dvasiniu tėvu, gausybės knygų autoriumi, poetu, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nariu Valerijumi Rudzinsku. Šiuose namuose, kunigo V.Rudzinsko prieglobstyje, vietą rado morališkai žlugę žmones, alkoholikai, narkomanai, kuriems rusena viltis atsitiesti ir gyventi santarvėje su Dievu.

Kalbėdamas apie kūrybą, Algirdas užsimena, kad jam, kaip menininkui, labiausiai patinka individuali kūryba, didelės erdvės. Įdomu, kai tapoma siena tampa tarsi didelio formato paveikslu, kuris sugeba praplėsti erdvę, suteikti interjerui kitą stilių. Tokie daug laiko reikalaujantys užsakymai labai mieli, leidžiantys eksperimentuoti, taikyti mišrią techniką.

Laisvalaikis, pomėgiai, ateities planai

Kai kūrybiniais planais esi sotus nuo aušros lig vidurnakčių, laisvalaikio kaip ir nelieka. Mielas, mylimas, gerų emocijų teikiantis darbas taip pat yra tam tikra poilsio forma. Dabar dailininkas jau neįsivaizduoja gyvenimo be kūrybos ir ateitį sieja tik su menu.

Atokvėpio valandom mėgsta pažintines keliones, gamtą, išvykas su artimaisiais ir draugais. Kurti savo šeimą, sako, dar anksti, bet šiltai atsiliepia apie draugę Justiną. Ne, jis tikrai neieškotų girdinčios gyvenimo draugės. Tvirtai įsitikinęs, kad negirdinčios merginos intelektu, savitu vidiniu grožiu, protu lenkia kitas. O kol kas jis intensyviai dirba ir kuriant vieną darbą jo galvoje gimsta dar bent dešimt naujų idėjų. Jo gražūs, jaunystės veržlumu pulsuojantys metai, tikėkim, padės įgyvendinti drąsiausius kūrybinius sumanymus ir padės išsipildyti slapčiausioms svajonėms.

Aldona Gema Stankevičienė - Macionytė

Mūsų bendruomenės narys dailininkas Algirdas Mačiulis ir jo kūryba.

A.Mačiulio kūrybos darbų paroda - tinklapio rubrikoje "Virtuali meno galerija".