Naujienos

Karolis Simaitis, kilęs iš kūrybingos kurčiųjų šeimos, artimųjų ir mokytojų paskatintas dar vaikystėje atrado savo talentą piešti. Nuo 2010 m. rudens jis sėkmingai studijuoja grafiką Vilniaus dailės akademijoje (VDA).

Su Karoliu korespondentė Agnė KARVELYTĖ kalbėjosi apie kelią iki studijų aukštojoje mokykloje, įspūdžius iš VDA, pomėgius ir ateities planus.

Papasakok apie save. Iš kokios šeimos esi kilęs?

Gimiau Vilniuje kurčiųjų šeimoje, vėliau persikėlėme į Juodkrantę. Ten nuo vaikystės iki šiol gyvenu. Mano tėvelis užsiima keramika, o mano mama dirba spaustuvėje Klaipėdoje. Jai patinka gėles, turi talentą floristikai, taip pat užsiima dekupažu. Turiu jaunesnį broliuką pagranduką Faustą.

Kokie tavo pomėgiai?

Mano pomėgiai - pramogos, susitikimai su draugais, kelionės, geras atsipalaidavimas ir piešimas.

Kaip pradėjai piešti? Kur mokeisi piešimo?

Nuo vaikystės mėgau piešti gyvūnus ir kopijavau piešinius iš animacinių filmų. Kai mokiausi Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinėje mokykloje, mano talentą pastebėjo mokytoja Jolita Stumbrienė. Ji man pasiūlė eiti į vaikų dailės mokyklą.

Iš pradžių noriai lankiau Klaipėdos Adomo Brako dailės mokyklą, bet vėliau rimtai negalvojau apie piešimą, nes man tai buvo ne prie širdies. Nebenorėjau toliau lankyti dailės mokyklos. Tačiau esu labai dėkingas savo tėveliui. Jei ne jis, tikriausiai būčiau palikęs meno pasaulį. Tėvelis mane labai skatino piešti. Tada ir prabudo mano pasirinkimas – grafika. Aš mėgstu raižyti linoleumą, piešti savo fantazijas balto ir juodo kontrasto spalvomis.

Kur mokeisi baigęs pagrindinę mokyklą? Kaip sugalvojai stoti į VDA?

Pabaigęs pagrindinę mokyklą Klaipėdoje, atvykau mokytis į Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centrą Vilniuje. Čia įgijau vidurinį išsilavinimą. Taip pat Vilniuje lankiau kursus Justino Vienožinskio dailės mokykloje. Stoti į VDA mane paskatino tėvelis ir draugai. Pasirinkau grafikos specialybę. Mane labai traukia paslaptingas grafikos pasaulis, man smalsu jį pažinti. Su malonumu norėčiau grafikos mokslą studijuoti ir toliau, noriu kuo daugiau sužinoti ir tobulėti.

Ar sunku studijuoti VDA?

Tiesą sakant, iš pradžių studijavau ir domėjausi su itin dideliu džiaugsmu. Paskui tapo sunkiau, nes reikia daug mąstyti, sugalvoti gerų originalių idėjų,... Svarbiausia yra įveikti savo ydą – tinginystę.

Kaip sutari su kurso draugais? Kaip bendrauji su dėstytojais? Ar į paskaitas vaikštai su vertėja?

Su kurso draugais sutariu neblogai. Ne su visais bendrauju. Su VDA dėstytojais neturiu jokių problemų, kalbame raštu. Kai einu į paskaitas, visada kviečiu vertėją. Be vertėjos pagalbos tikrai netobulėsiu ir menkai žinosiu, kas yra meno pasaulis. Žinoma, studento gyvenimas - savarankiškas.

Ką planuoji veikti, kai baigsi studijas?

Tikrai negaliu pasakyti, kuo tapsiu, kai baigsiu VDA. Tiesiog nežinau. Parodys likimas. Bet truputį jaudinuosi, nes Lietuvos valstybėje mažai rūpinamasi menu, ne taip kaip Anglijoje ar kitose šalyse. Atvirai sakant, aš tikrai „baltai“ pavydžiu kitų šalių menininkams. Bet būsiu atkaklus, tikrai nepasiduosiu. Esu nusiteikęs optimistiškai.

Kur esi eksponavęs savo darbus?

Dalyvavau įvairiuose konkursuose ir parodose. Personalinė paroda buvo surengta Juodkrantėje 2008 m., o mano šeimos paroda 2008 m. vyko Klaipėdoje. Dalyvavau ir Lietuvos kurčiųjų dailininkų darbų parodoje Šiauliuose.

Teko eksponuoti savo darbus ir užsienyje. 2009 m. kartu su tėveliu užpildėme anketas, išsiuntėme darbų nuotraukas tarptautinio Europos menininkų festivalio organizatoriams. Gavome kvietimus dalyvauti parodoje Reimso mieste Prancūzijoje. Tarptautinėje moksleivių parodoje Lenkijoje „Mes nuo jūros“ tapau laureatu.

Esi aktyvus Vilniaus kurčiųjų jaunimo organizacijos (ViKJO) narys. Papasakok apie savo veiklą joje.

Esu ViKJO tarybos narys nuo 2009 m. Atsakingas už biudžetą, narių mokesčius. Taip pat padedu sugalvoti idėjas, organizuoti žaidimus. Su draugais labai norėjome surengti kurčiųjų filmų festivalį, bet trūko ryžto, drąsos. Tačiau ViKJO pirmininkės Larisos Voroneckajos dėka festivalis „Kinas gestų kalba 2010” vis dėlto įvyko. Aš sukūriau festivalio logotipą.

Kurčiųjų filmų festivalyje parodytas tavo sukurtas filmas „Šviesa“. Laimėjai geriausio aktoriaus apdovanojimą, filmas apdovanotas ir už geriausią montažą. Kodėl nusprendei dalyvauti filmų festivalyje? Kaip gimė filmas „Šviesa“?

Nuo vaikystės svajoju tapti režisieriumi. Mėgstu mistinius ir psichologinius filmus. „Šviesą“ sukūriau lengvai ir sėkmingai, nes man buvo įdomu, kas yra šizofrenija, norėjau suvokti ja sergančių žmonių pasaulį. Tikrai mėgstu kurti filmus. Jeigu dar kartą vyks kurčiųjų filmų festivalis, žinoma, dalyvausiu, jei tik rasiu laisvo laiko...

Šiemet kartu su tėveliais dalyvavai savivaldos rinkimuose Neringos mieste pagal Tėvynės Sąjungos sąrašą. Kokių veiklos planų turėjai, jei būtum patekęs į savivaldybės tarybą?

Mes su šeima skatiname jaunimo politikos plėtrą, siekiame išsaugoti vietines kuršietiškas tradicijas, taip pat atgaivinti senuosius amatus bei kulinarijos ir kultūros paveldą. Tačiau mums nepavyko patekti į savivaldybės tarybą. Tikimės, kad gal kitą kartą pasiseks.

Galima sakyti, esi pavyzdys kurtiesiems jaunuoliams. Turi daug veiklos, mokaisi aukštojoje mokykloje. Ką norėtum pasakyti kitiems kurtiesiems? Ko jiems palinkėtum?

Tikrai nesitikiu, kad esu geras pavyzdys kurtiesiems. Bet norėčiau nuoširdžiai padėkoti mylimiausiems tėveliams už gerą auklėjimą ir suteiktą gerą gyvenimą. Taip pat norėčiau nuoširdžiai dėkoti gerbiamai mokytojai Nijolei Samošinai, auklėtojai Ritai Gluskovienei ir geriausiai draugei Ninai Samakovai už geras gyvenimo pamokas ir auksinius patarimus. Dėkoju ir savo pirmajai kurčiųjų mokyklai Klaipėdoje už tai, kad skatino mane mokytis ir tobulėti. Ačiū už viską!!!

Norėčiau visiems kurtiesiems palinkėti būti supratingiems bei tolerantiškiems. Ir žvelgti į viską filosofiškai, nes tai padeda gražiai gyventi, mėgautis nuostabiomis akimirkomis. Svarbiausia - žiūrėti į dabartį, o ne į praeitį. Norėčiau, kad kurčiųjų bendruomenė būtų šviesi, tolerantiška, optimistiška.

Kalbino Agnė KARVELYTĖ

Vilniaus dailės akademijos studentas Karolis Simaitis.