Naujienos

Šiauliečiui Algirdui Kugrėnui šie metai derlingi ir ypatingi: spalio 15 d. kurčiųjų bendruomenei pristatė savo pirmąją eilėraščių knygelę „Gegužės naktys“, o metams artėjant į pabaigą tikisi atšvęsti 80 metų jubiliejų.

Autoriui knygą sudaryti padėjo ir leidybos reikalais rūpinosi Šiaulių KRC darbuotoja D.Bartkienė, menininkė V.Dauginienė leido knygą iliustruoti savo kūrybos darbais. Tai suteikė eilėraščiams šilumos bei juos įtaigiai papildė.

Vaikystės trauma ir mokykliniai metai tėviškėje

A.Kugrėnas gimė tuometinėje Šiaulių apskrityje, Žeimelio valsčiuje, Petronėlių kaime, pasiturinčio ūkininko šeimoje. Tėvai augino du sūnus, kaip ir visi kaimiečiai, dirbo savo žemę ir tikėjo šviesesne vaikų rytdiena. Bet mažasis Algirdukas, būdamas penkerių, patyrė sunkią galvos traumą. Netikėta nelaimė, lėmusi tolesnį jo gyvenimą, atėmė daug galimybių, bet stiprios valios vaiko nepalaužė tik grūdino jo asmenybę. Pradėjęs mokytis pradinėje mokykloje, pats jautė kaip katastrofiškai silpsta klausa, tačiau mokslų nemetė ir mokyklą baigė. Pasibaigus karui, 1946 m. įstojo į Žeimelio gimnaziją ir baigė jos 4 klases. Ir tik 1950 m. išvyko į buvusią Vilniaus kurčiųjų amatų mokyklą. Tai buvo bene pirmoji pažintis su savo likimo bendraamžiais. Čia mokydamasis pramoko gestų kalbą, susirado bendraminčių, draugų ir per dvejus metus įgijo staliaus specialybę.

Gimtinės šauksmas

Baltai raudonais pavasariniais tėviškės žiedais nuberta menine fotografija puoštas jo knygos viršelis - lyg nenumaldomas gimtinės ilgesys, lankantis autorių sapnuose ir neblėstančiuose prisiminimuose.

Net ir dabar Algirdas ramia širdimi „nemoka“ pralėkti su savo „opeliu“ pro nykstančias Lietuvoje sodybas. Tėviškės jau seniai nėra: „Nebeliko tėviškėlės / Ir gimtų namelių. / Nebeliko mūsų sodo / Ir brangių tėvelių. /Liko molio sienos.../ Liko akmenėliai.../ Tai mūsų gimtinė,/ Mūsų Petronėliai...“ Eiliuota forma autorius išsako savo širdies gėlą dėl palaukėje išrautų uosių, nepagailėto sodybos ąžuolo, kapuose amžinam poilsiui atgulusio brolio... Liko tik jis vienas, lyg tas V.Dauginienės tušo piešinyje „Tėviškė“ pavaizduotas medis, šaknimis įaugęs į žemę, šakomis - savo rankomis - siekęs mokslo, šviesesnės ateities.

Susikaupė daug vertingų istorine prasme prisiminimų, kuriuos norėtų užfiksuoti antroje knygoje „Kur ėjo, nuėjo jaunystė“. „Matyt, dar spėsiu parašyti“, - tikina jis patikslindamas, kad tai bus prozos kūrinys, nes, anot jo, ne visi šiauliečiai eiliuotu žodžiu domisi ir jį supranta.

Neatsiejami paauglio ir jaunystės dienų prisiminimai ir su istoriniu (rašytiniuose šaltiniuose minimu dar 1500 metais) Žeimelio miesteliu, kur Algirdas pradėjo lankyti gimnaziją. Čia jis patyrė ir daug vyresnių klasių mokinių patyčių dėl savo negalios.

„Nelikdavau skolingas, gaudavo grąžos, kad net kaulai braškėjo. Dabar didžioji mano žemintojų dalis jau Amžinybėj, dauguma gyvenime taip nieko ir nepasiekė“, - prisiminimais dalijasi dar ir dabar petingas, aukštas, lyg ir gyvenimo negandų aplenktas A.Kugrėnas.

Tolesni mokslai

Gimtinės šauksmo vedamas A.Kugrėnas, baigęs Vilniaus kurčiųjų amatų mokyklą, parvyko arčiau tėviškės, į Šiaulius, ir 15 metų įvairiose gamyklose išdirbo staliumi. Dirbančio nepaliko mintis toliau mokytis, tobulėti, todėl 1961 m. įstojo į dabartinės Šiaulių kolegijos vakarinį skyrių, kur studijavo pramoninę ir civilinę statybą. Mokėsi trejus metus, bet dėl klausos problemų mokslų nebaigė. Rankų nenuleido, 1966 m. įstojo į Kauno aukštesniąją technikos mokyklą, kurią sėkmingai baigė ir gavęs diplomą pradėjo dirbti Šiaulių televizoriaus gamykloje inžinieriumi – konstruktoriumi. Čia dirbo net 25 metus – iki pat išėjimo į pensiją. Darbas buvo atsakingas, jam reikėjo žinių ir didelio tikslumo. Bendras A.Kugrėno darbo stažas - apie 50 metų, todėl, kaip jis sako, darbas visada buvo pirmoje vietoje.

Nors eiliuoti pradėjo dar 1963 m., kūrybai likdavo tik laisvalaikis. Bet pareigingas žmogus dalyvauja vos ne visuose kurčiųjų literatų renginiuose, jo kūryba spausdinta kurčiųjų literatų almanachuose „Suskambusi tyla“, „Kai tylos per daug“, mėnraštyje „Kauno diena“. Kitiems pomėgiams nebuvo laiko ar galimybių, visą laiką likusį nuo darbo aukojo mokslams.

Bendra kūrybos charakteristika

Knygos autoriaus eilėraščių kompozicija paprasta, dominuoja ne žodžio forma, bet jo dainingumas, skambesys, pavykęs rimas arba graži, logiškai išreikšta mintis. Autorius suvokia, kad kūryba, gyvenimo pažinimas įprasmina būtį, nors kai kur jau suskamba minorinė gaida: „Gyvenimas duotas tik kartą,/ Ne veltui – prasmingai gyventa. / Bet laikas išeiti ilsėtis / Į dausų tolimą krantą“.

Nugyvenusio gražų gyvenimą knygos autoriaus jautrus žvilgsnis nukrypsta į tėviškės liepas, spalvomis švytintį lietų, prisiminimų keliais nukeliauja į Šiaurės Kaukazą, pavaikščioja Michailo Lermontovo išmintais takais, pasidžiaugia Kryžiaus kalnu, nuoširdžiomis eilėmis pagerbiamas šviesaus atminimo draugas, literatas A.Armonavičius ir kt.

Daug matęs ir patyręs jis pamokomai pastebi: „Gyvenimas gražus, dievaži! / Bet mes nemokame gyventi. / Tik šitą klaidą pastebim, / Kai pradedam senti“.

Tikėtina, kad skaitytojams patiks ir humoru persmelktos eilės, ir satyros forma pateikti įdomesni gyvenimo pastebėjimai. Nusišypsoti privers kalbos perliukais pabarstytos, realybę atspindinčios eilės: „Žmogau, ir tu nebūk toks šykštus, / Atjausk nuskurdusius ir vargšus. / Nors vienam įsprausk į delną / Bent penkis sudilusius centus“.

Kūryba - patikimas raktas į prasmingą, laimingą gyvenimą

Nors per gyvenimą kūrybai negalėjo skirti daug laiko, nuo jaunystės poezija buvo šalia, ji įprasmino Algirdo gyvenimą, leido atsiskleisti asmenybei ir, jo žodžius apibendrinant, jį praturtino dvasiškai: „Negaliu aš eilių nerašyti / Noriu ošt lyg ąžuolas žalias. / Gal todėl mane verčia skubėti / Rudenėjantis gyvenimo kelias. / Nei turtas, nei auksas, sidabras / Nepavergė mano širdies. / Poezijai meilę paskyręs, /Laimingas tapau išties“.

Te ir toliau poezijos paukštė į namus laimę neš, te kūrybinė ugnelė kasdienybėj neužges. Jubiliejus, kaip ne vienas buvęs, atskubės, atskubės ir palydės vėl naujiems darbams svajonėms...Te nelieka abejonės, kad įveikti juos padės geri norai iš širdies, atkaklumas bei kantrybė ir „kugrėniška“ stiprybė.

Aldona Gema Stankevičienė - Macionytė

Šiauliečiui Algirdui Kugrėnui šie metai derlingi ir ypatingi: spalio 15 d. kurčiųjų bendruomenei pristatė savo pirmąją eilėraščių knygelę „Gegužės naktys“, o metams artėjant į pabaigą tikisi atšvęsti 80 metų jubiliejų.

Pirmoji A. Kugrėno eilėraščių knygelė „Gegužės naktys“.