Naujienos

Dar tada, kai termometro stulpelis bandė pasiekti dugną, o sniego pusnys minėjo sugrįžtančią tikrąją žiemą, prie karštos arbatos puodelio susitikau pasikalbėti su viena iš garsiausių Lietuvos kurčiųjų orientavimosi sporto (OS) atstovių – vilniete Sandra Katinaite.

Sandra, pradėkime mūsų pokalbį nuo to, kas tave labiausiai garsina Lietuvoje, - OS. Kiek jau metų su žemėlapiu ir kompasu bėgioji po mišką ir ieškai kontrolinių punktų?
Greitai jau bus septyneri metai, kaip bėgioju. Pradėjau būdama 16, kai mano bendraklasė Monika pradėjo lankyti OS treniruotes ir papasakojo apie jas. Aš susidomėjau ir nusprendžiau išbandyti pati. Iki tol užsiiminėjau plaukimu, bet man tai ne itin patiko.

Iškart nuėjai treniruotis pas dabartinį savo trenerį Laimį Drazdauską?
Ne, iš pradžių neturėjau trenerio, tačiau man padėdavo ir patardavo orientavimosi sporto „Gestas“ klubo pirmininkas Artūras Kubaitis ir daugkartinis Lietuvos OS čempionas Tomas Kuzminskis. Vėliau treniravausi su Jurgiu Mertinu ir galiausiai - su Laimiu Drazdausku.

Kaip galėtum apibūdinti savo trenerį?
Labai nuoširdus, linksmas. Man patinka jo humoro jausmas. Treniruočių metu visada pagelbsti, kartu bėgioja, analizuojame optimalius bėgimo iš punkto į punktą kelius, nurodo klaidas. Apie jį galėčiau atsiliepti tik labai teigiamai. Net jei treniruojuosi savarankiškai, Laimis visada pasidomi, kaip aš jaučiuosi ir kaip man sekasi.

Kiek kartų per savaitę treniruojiesi?
Šiuo metu man poilsio periodas, tad treniruočių nėra, tačiau sezono metu treniruojuosi 3-5 kartus per savaitę.

Kuriuos laimėjimus vertini labiausiai?
Pasaulio kurčiųjų OS čempionate Vengrijoje asmeninėje įskaitoje sprinto trasoje ir moterų estafetės rungtyje laimėjau bronzos medalius. Baltijos šalių kurčiųjų žaidynėse sprinto rungtyje ir Europos kurčiųjų OS estafetėse laimėjau du sidabro medalius. O Lietuvos Kurčiųjų čempionatuose esu laimėjusi visų spalvų medalius.

Geriausiems orientacininkams reikia greitai bėgioti ir gerai orientuotis. Sprendžiant iš to, kad puikiai pasirodai sprinto rungtyse, ar galima būtų teigti, kad bėgimas yra tavo stiprioji pusė?
Gal, tačiau nesijaučiu, kad kuri nors iš šių savybių būtų stipresnė už kitą. Manau, kad viskas priklauso nuo dienos ar nuotaikos, pasirengimo varžyboms. Kartais būna lengva bėgti, tačiau darau daug klaidų, o kartais atvirkščiai. Man labiausiai patinka sprintas mieste.

Ar mėgsti slidinėti?
Taip. Slidinėjimas yra mano žiemos treniruočių dalis. Kartais sudalyvauju slidinėjimo varžybose, tačiau orientavimosi slidėmis nesiimu.

Dabar Lietuvoje labai populiarėja orientavimasis dviračiais. Ar tu nesirengi pereiti būtent į šią orientavimosi rūšį?
Dviračiais taip pat mėgstu tiesiog pasivažinėti, bet orientavimosi sporto trasose tik bėgioju.

OS tau yra sunkus darbas ar malonus pomėgis?
OS tikrai nelaikau darbu, tad sakyčiau, kad OS – mano pomėgis. Mėgėjai, manau, visi rungtyniauja, treniruojasi savo malonumui, visaip kitaip yra profesionalų sporte. Man patinka miške, patinka čia rungtyniaujantys žmonės, puikiai visi leidžiame laiką, o pergalės varžybose prideda dar ir itin malonių akimirkų. Nežinau, ar planuoju sportuoti dar ilgai, bet šiai sporto šakai amžius tikrai netrukdo. Laikas parodys.

Kokios Lietuvos vietos tau mieliausios orientuotis, kur labiausiai patinka rungtyniauti?
Be abejo, labiausiai patinka Vilnius ir jo apylinkės, nes esu pripratusi prie šių vietų, žinau, kaip čia reikia pasirinkti kelius tarp punktų. Taip pat visada smagios varžybos būna pajūryje: neįprasta vietovė ir žemėlapis, bėgimui minkštos samanos ir kopos, vaizdas į jūrą. Juk neatsitiktinai į varžybas, vykstančias pajūryje, susirenka beveik visi Lietuvos orientacininkai. Vadinasi, čia gera ne tik man.

Gal gali papasakoti apie labiausiai įsimintinas varžybas?
Nemirsetoje sprinto rungtyje pasiekiau neblogą rezultatą, tad buvau labai geros nuotaikos, kad galiu puikiai varžytis ir su girdinčiais sportininkais. Šiais metais Telšiuose sprinto varžybose buvau puikios savijautos, viskas trasoje gerai sekėsi. Taip pat gerai įsiminė Kurčiųjų Europos čempionatas Estijoje, kur moterų komanda laimėjo bronzą. Bėgome beveik visai be klaidų. Taip pat Vengrijoje, kur sprinto trasoje asmeninėje įskaitoje užėmiau 3-iąją vietą.

Ar galėtum įvardinti kokį orientacininką, kurį laikytum sektinu pavyzdžiu?
Geras sektinas pavyzdys galėtų būti daugkartinė Lietuvos OS čempionė Sandra Paužaitė.

OS yra, manau, tik dalis mėgstamų tavo užsiėmimų. Kokie būtų kiti?
Nepaprastai mėgstu kiną. Nebūna savaitės, kad nenueičiau į kino teatrą ar nežiūrėtume kokio filmo kartu su draugais namuose. Taip pat mėgstu skaityti knygas, išeiti pasivaikščioti, susitikti su draugais kavinėje ir pabendrauti.

Koks kinas tau labiausiai patinka?
Pastaruoju metu man įspūdį padarė naujasis James'o Cameron'o filmas „Įsikūnijimas“ („Avatar“, 2009). Labai gražūs vaizdai. Taip pat praeitų metų mistinis siaubo filmas „Veidrodžiai“ („Mirrors“, 2008) ir „Saulėlydis“ („Twilight“, 2008). Nemėgstu tokių siaubų, kaip „Pjūklas“ („Saw“, 2004), man labiau prie širdies psichologiniai mistiniai kūriniai.
Grįžusi iš kino teatro visada užsirašau, kokiame filme buvau, ir padedu linksmą, neutralią arba liūdną šypsenėlę, priklausomai nuo to, ar man patiko, ar ne. Dažniausiai iš lankstinukų iškerpu ir prisiklijuoju filmų pavadinimus, kad lengviau būtų prisiminti, koks jis buvo, kadangi kartais pasakius pavadinimą jis nieko nebeprimena. Tačiau, pamačiusi iškarpą, iškart žinau, apie ką kalbama.

Jeigu domiesi kinu, tai neišvengiamai turi mėgstamiausių aktorių arba režisierių?
Anksčiau man labai patikdavo Leonardo DiCaprio ir Kate Winslet, ypač kai vaidino James'o Cameron'o „Titanike“ („Titanic“, 1997). Tačiau dabar, kai atsiranda daug naujų filmų, kuriuose vaidina daug naujų aktorių, nebėra taip lengva išsirinkti mėgstamiausią. Pernai labai patiko filmas „Šiukšlynų milijonierius“ („Slumdog Millionaire“, 2008). Pavyzdžiui, ten buvo visiškai nežinomas aktorius (Devas Patelis), tačiau man labai patiko jo vaidyba.
Mėgstamiausias režisierius - Clint'as Eastwood'as. Ankščiau jis man patiko kaip aktorius, dabar ir kaip režisierius. Jo filmai dažniausiai istoriniai, kuriami pagal šiandienos ir praeities aktualijas.

O ar patikdavo Eastwood'o vesternai?
Sunku pasakyti, kadangi nesu mačiusi daug vesternų. Kai buvau vaikas, nesidomėjau kinu tiek, kiek dabar. Vėliau, kai paaugau ir pradėjau eiti į kiną dažniau, vesternų laikas jau buvo pasibaigęs, tad nelabai su jais susipažinau.

Gal turi patį patį mėgstamiausią filmą?
Taip iškart sunku ir sugalvoti, kuris būtų mėgstamiausias. Keletas iš labiausiai patinkančių galėtų būti Eastwood'o režisuoti filmai „Mergina, verta milijono“ („Million Dollar Baby“, 2004), „Gran Torino“ (2008), Laumės vaikis („Changeling“, 2008), taip pat „Kruvinasis deimantas“ („Blood Diamond“, 2006) su Leonardo DiCaprio, „Veidrodžiai“ bei “Saulėlydis“.

Vaikystėje tikriausiai norėjai tapti aktore?
Tikrai taip. Viena iš vaikystės svajonių buvo tapti aktore. Labai mėgau žiūrėti televizorių, tad natūraliai norėjau ten ir būti.
Taip pat galvojau tapti dailininke, bet vėliau svajonės pasikeitė. Ketvirtoje ar penktoje klasėje piešdavau, ką norėjau ir ką mėgau. Sekėsi labai neblogai, todėl tai pamačiusi mokytoja paskatino mane lankyti piešimo būrelį. Tada viskas pasikeitė, prasidėjo visai kitoks piešimas, nes turėdavome tik kopijuoti viską nuo kitų. Dingo kūryba, dingo laisvė. Nors mokytoja ir stengėsi, prižiūrėjo, kad pieščiau, tačiau man tai įgriso, tad septintoje klasėje aš nustojau.

Tai galima sakyti, kad mokymo sistema privertė tave mesti piešimą?
Galima sakyti ir taip.

O dabar kur nors mokaisi, studijuoji, dirbi?
Šiuo metu nedirbu, bet studijuoju buhalteriją Vilniaus kooperacinės kolegijos dieniniame skyriuje, antrame kurse.

Minėjai, kad mėgsti skaityti. Turi mėgstamiausią knygą ar rašytoją?
Trenerio žmona buvo davusi turkų rašytojo Rešat'o Nuri'o Giuntekin'o knygą „Čiauškutė“. Ji man labai patiko.

Ar daug bendrauji su treneriu ne varžybų ar stovyklų metu?
Kartais treneris pakviečia į svečius aptarti, pastudijuoti žemėlapius, išanalizuoti klaidas iš praeitų varžybų.

Su OS aplankai nemažai užsienio šalių, ar tau patinka keliauti?
Taip, labai, tačiau keliavimas su OS labai skiriasi nuo to, kai keliauji kaip paprastas turistas. Varžybos atima visą energiją ir laiką, pamatai miškus, gražias vietoves, bet miestams laiko lieka mažai. Tačiau galimybė pamatyti kitus kraštus yra labai svarbi.

Ar yra kokia nors šalis, į kurią labai norėtum nuvykti?
Norėčiau į Angliją, į Londoną, taip pat norėčiau pamatyti Egiptą bei Japoniją. Londoną noriu aplankyti dėl to, kad tai vienas įžymiausių pasaulio miestų, toks paslaptingas, turintis ypatingą trauką. Egiptas patinka dėl savo senovės istorijos, piramidžių. Na, o Japonija - dėl savo išskirtinių kultūrinių ypatumų: naujovės, elektronika ir panašiai.

Kaip įsivaizduoji save po kokių penkerių metų?
Visai nemąsčiau, kas bus po penkerių metų, gyvenu šia diena. Bet jeigu reikėtų greitai pasakyti, galėčiau pasidalinti svajonėmis: po penkerių metų turėsiu gerą darbą ir daug keliausiu.

Ar galėtum įvardinti savo dvi blogas ir dvi geras savybes?
Nežinau, ar čia bloga, ar čia gera savybė, bet esu užsispyrusi. Turbūt sporte tai gera savybė, o bendraujant su tėvais - bloga. Kartais būnu šiek tiek jautri.
O iš gerųjų savybių - esu nuoširdi, darbšti, tvarkinga... Nors ne, darbšti ne itin, kartais labai mėgstu patinginiauti.

Mėgsti tinginiauti? Ar ilgai miegi rytais?
Darbo dienomis keliuosi apie 8-ą valandą, o savaitgaliais pamiegu iki 10-os. Jei galėčiau ir darbo dienomis keltis 10-ą, labai džiaugčiausi, bet kai reikia pavedžioti šunį ir mokytis, tenka prabusti kiek ankščiau.

Turi šunį?
Turiu šunį ir katę.

Ir kas tau labiau prie širdies - šunys ar katės?
Abu vienodai, ypač kalbant apie maniškius. Jei tik skiri kuriam nors šiek tiek daugiau dėmesio, kitas prisistato pavydžiomis akimis ir reikalauja lygybės.

Ar nesuklysiu sakydamas, kad labiau mėgsti gerti arbatą, o ne kavą, kadangi pasiūlei susitikti arbatinėje?
Taip, kavos visai negeriu, o arbatą labai mėgstu. Na, taip pat patinka kapučinas, tačiau ji jau nelabai kava. Tiesa?

O prie arbatos - šokoladas? Šio skanumyno merginos tiesiog negali atsisakyti.
Taip, šokoladas yra ypatingas skanėstas. Visuomet renkuosi juodą, tik ne per daug kartų. Mėgstu įvairiausių dalykų, tačiau negaliu pakęsti razinų.

Kadangi jau prakalbom apie mėgstamus ir nemėgstamus dalykus, išduok, kokios gėlės tau yra gražiausios?
Visų pirma rožės, o paskui jau visos lauko gėlės. Rožės gražiausios raudonos, oranžinės ir geltonos.

Tai tavo mėgstamiausios spalvos?
Na, ne, mėgstamiausios spalvos - mėlyna, žalia ir violetinė. Mėlyna patinka todėl, kad nuo vaikystės nešiojau mėlynus drabužius, tad ši spalva primena vaikystę ir jau nuo seno yra labai mėgstama. Žalia spalva patinka, nes ramina. Vis dėlto gamta yra žalia - miškai, žolė. O violetinė pradėjo patikti visai neseniai, kaip nauja madinga spalva. 

Kaip manai, kokias dovanas yra geriausia dovanoti ir gauti?
Geriausios dovanos yra nuoširdūs linkėjimai žodžiu.

Ar kokios nors Kalėdos tau itin įsiminė?
Vaikystėje labai laukdavau Kalėdų ir visada klausdavau mamos: „Kada bus Kalėdos?“ Mama atsakydavo, kad pirmiausia reikia Seneliui Šalčiui parašyti laišką. Prisimenu, vienais metais, buvau gal 13-os ar 14-os, labai norėjau nukeliauti į Prancūziją, kadangi tuomet man ji asocijavosi su Disneyland'u. Tais metais aš labai prašiau mamos, kad ten nuvyktume, ir galiausiai taip ir įvyko. Tai vienas mieliausių Kalėdų prisiminimų iš vaikystės. Kaip ir mėgstamiausias vaikystės herojus - ančiukas Donaldas.

Ar dėl to, kad jis panašiai, kaip ir tu, - užsispyręs?
He-he, gal ne, tiesiog anksčiau skaitydavau žurnalą „Donaldas ir kiti“, labai jį mėgdavau dėl paprastų mielų istorijų. Turiu jaunesnį brolį, kuris anksčiau pirkdavo šį žurnalą, tad aš vis nugvelbdavau jį paskaityti. Viena scena dar nuo senų laikų puikiai įsiskverbė į atmintį. Ta, kur Donaldas maudosi piniguose, o dėdulė Skrudžas pyksta.

Ar tau neatrodo, kad, kitaip nei vaikystėje, dabar Kalėdos ateina daug greičiau?
Taip, ankščiau tikrai ilgiau laukdavai, o dabar darbai ir mokslai užgožia tą laukimą. Vaikystėje būdavo visai kitoks jausmas.

Labai ačiū už pokalbį ir gal norėtum ko nors palinkėti skaitytojams?
Mieli skaitytojai, sveikinu su Naujaisiais metais ir linkiu užmiršti visą, kas bloga, linkiu atversti naują baltą puslapį ir eiti į priekį su šypsena. Stiprybės, vilties, meilės ir laimės.

Kalbėjosi Ignas Veršinskas

Greitai jau bus septyneri metai, kaip vilniete Sandra Katinaitė susidomėjo orientavimosi sportu.

Šiuo metu Sandrai poilsio periodas, tad treniruočių nėra, tačiau sezono metu ji treniruojasi 3-5 kartus per savaitę.