|
„Rita – ir kaip asmenybė, ir kaip specialistė, yra žmogus iš „aukso fondo“. Ji atitinka visus aukščiausius reikalavimus, kokie gali būti keliami žmogui ir specialistui“, – taip Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė apibūdina jau daugiau nei dešimt metų su klausos negalę turinčiais vaikais dirbančią vyr. surdopedagogę (anglų kalba) ir technologijų mokytoją Ritą Kasparienę.
Kolegos į šią kuklią, niekam neatsisakančią padėti, visur spėjančią, tuščių kalbų nemėgstančią ir visada tvirtą poziciją turinčią moterį kreipiasi tiesiog Ritute.
Mokiniams ji – viena mylimiausių mokytojų, kurios pamokų jie visada laukia. R. Kasparienė yra ir tas žmogus, kuris daug nuveikė kuriant šios mokyklos materialinę bazę ir edukacinę erdvę.
„Rita daug prisidėjo, užmezgant ryšius su daugelio šalių kurčiųjų organizacijomis. Didelis jos indėlis bendradarbiaujant su socialiniais partneriais. Būdama aktyvi tarptautinių (JAV, Švedija, Vokietija, Airija, Latvija, Afrika) projektų dalyvė, ji yra pristačiusi mokyklą daugelyje užsienio šalių“, – pabrėžė mokyklos direktorė.
Iš darbo - po vidurnakčio
Dabar, kai mokykloje sukurta puiki edukacinė aplinka, sudarytos visos sąlygos mokinių ugdymo procesui, įrengta moderni valgykla, suremontuotas bendrabutis, Rita prisimena, kiek į tai įdėta laiko ir energijos. „2001 metais, kai mokykla įsikėlė į šias patalpas neturėjome nieko: nei suolų, nei stalų, nei lovų, nei patalynės. Ketverius pirmuosius kūrimosi metus iš mokyklos mudvi su direktore grįždavome po vidurnakčio. Rašėme laiškus įvairioms pasaulio šalių organizacijoms, kūrėme projektus, prašėme įvairiapusės paramos. Nenuleidome rankų ir sulaukėme pagalbos“, - pasakojo R. Kasparienė. Anot jos, būtų be galo skaudu, jei mokykla, kurios kūrimui atiduota tiek jėgų, dėl politikų neatsakingumo ar nesupratimo, po liepos pirmosios - panaikinus apskritis, liktų vegetuoti ar būtų sunaikinta.
Problema – nėra parengtų vadovėlių
Kalbėdama apie ugdymo procesą, R. Kasparienė pabrėžė, kad didžiausia problema mokytojams ta, jog per dvidešimt nepriklausomybės metų taip ir nebuvo sukurti vadovėliai, pritaikyti kurčiųjų ugdymui. Pasak jos, džiugu, kad VšĮ Surdologijos centras yra parengęs pratybų sąsiuvinių pradinėms klasėms, išleidęs aiškinamųjų žodynų ir kitų metodinių priemonių.
„Bet ar yra parengtas nors vieno dalyko vadovėlis nuo 5 iki 10 klasės, kuris atitiktų pagrindinio ugdymo bendrąsias programas? Na, nerasime. Ruošdamasi pamokai medžiagą gali rankioti iš kur nori ir kaip nori. Anglų kalbos pamokoms esu prisipirkusi ir perskaičiusi gausybę vadovėlių ir pratybų, išleistų daugelyje užsienio šalių. Pamokose nuolat naudoju interaktyvią lentą, esu paruošusi daugybę pateikčių. Bet tai yra mano didžiulis darbas. O kur indėlis tų, kurie turėtų kurti pagrindinio ugdymo dalyko pritaikyto kurtiesiems vadovėlius?“ – klausė R. Kasparienė ir pati atsakė, jog vienintelė išeitis yra kurti vadovėlį pačiai.
Tenka dirbti ekspertų darbą
Pasak jos, rinkti, ruošti medžiagą, kurti užduotis, rengti pateiktis vaikams jai yra pats maloniausias darbas. „Tačiau, norint tai daryti, mokytojams reikėtų nebegrįžti į namus, o tiesiog gyventi mokykloje. Daugelį metų panašiai ir dariau, dažnai nuskriausdama savo pačios vaikus, nes toks menkai atlyginamas darbas reikalauja milžiniškų laiko sąnaudų“, – sako mokytoja. Ji pabrėžia, jog kiekvienam dalykui turėtų būti parengta mokytojo knyga, vadovėlis ir pratybų sąsiuvinis, iš kurių mokiniai galėtų būti sistemingai mokomi ir mokytis.
R. Kasparienė sako daranti viską, kad vaikams pamokose būtų įdomu, kad jie išmoktų reikalingą medžiagą, tačiau nesuprantanti, kodėl kiekvienas specialistas turi „išradinėti savo dviratį“, kai tas „dviratis“ jau turėtų būti sukurtas ekspertų, kaip yra užsienio šalyse. „Aš negaliu kasdien ant stalo turėti dvidešimt vadovėlių ir daugybės pateikčių, iš kurių turiu kasdien ką nors atrinkti ir pritaikyti savo mokiniams, tą darbą turėtų daryti tos srities ekspertai. Dabar nežinau į ką lygiuotis ir į ką remtis,“ – savo poziciją išsakė specialistė.
Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyvos stoka
Kalbėdama apie pagrindinio ugdymo bendrąsias programas, pagal kurias mokykloje dirbama nuo praėjusių mokslo metų, R. Kasparienė jose pastebi ne tik teigiamų, bet ir taisytinų dalykų. Pasak jos, nesuprantama, kaip mokiniai gali startuoti nuo rašytinio teksto suvokimo, jei jie dar nėra sukaupę jokio žodyno. Mokytojos nuomone, pradedant mokytis anglų kalbos, pirmieji mokslo metai turėtų būti skirti kalbos formavimui, žodyno turtinimui ir tik po to – temų gvildenimui. Be to, norint sudėti sakinį mokiniui reikia ne tik žodyno, bet ir gramatikos pagrindų. Negalima pamiršti, kad anglų kalba vaikui tai - jau trečioji kalba, o jis dar gerai nemoka gestų ir lietuvių kalbos.
„Labai apgailestauju, kad kai buvo kuriamos šios programos, dėl laiko stokos negalėjau pateikti savo pasiūlymų. Ne vienerius metus dirbdama mokykloje labai pasigendu Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyvos, kad būtų parengti dalyko vadovėliai, pritaikyti kurčiųjų ugdymui. Manau, jeigu kuriama nauja ugdymo programa, kartu su ja turi būti kuriama ir mokytojo knyga, vadovėlis ir pratybų sąsiuvinis mokiniams. Jei yra vienodi reikalavimai, turi būti ir vienodi vadovėliai. Ir, kaip jau minėjau, mokytojas neturi eikvoti savo jėgų ir laiko nuolatiniam medžiagos ieškojimui, užduočių ir pateikčių kūrimui, dalomosios medžiagos ruošimui. Mokytojas turėtų tik pritaikyti, papildyti turimo vadovėlio medžiagą, o visas jėgas skirti temos aiškinimui, pratyboms, vaiko gebėjimų ugdymui“, – tvirtai įsitikinusi R. Kasparienė.
Darbe taiko visas švietimo naujoves
Mokyklos direktorės D. Kriščiūnienės nuomone, Rita yra tas žmogus, į kurios pastabas ir pasiūlymus visada verta įsiklausyti. Jos pamokos vedamos originaliai, taikant pačius naujausius metodus. Kaip pedagogė, ji ypatingai geba atskleisti ugdymo turinį, kurti ugdymo ir ugdymosi aplinką. Labai produktyviai sugeba įsitraukti į komandinį darbą rengiant projektus. Yra aktyvi mokyklos ir miesto kultūrinių renginių dalyvė. Nuolatos tobulina savo kompetenciją įvairiuose kursuose, seminaruose. Savo darbe taiko visas švietimo naujoves.
Paklausta, kur ieško atgaivos po įtempto ir daug jėgų reikalaujančio darbo, mokytoja sako labiausiai mėgstanti ilsėtis gamtoje, negalinti gyventi be kelionių, ją visada džiugina gera knyga, smagu padirbėti savo sode. „Jei galėčiau, tai vien tik tai ir daryčiau“, – kvatojasi Rita ir skuba prie savo nesibaigiančių darbų.
Laima LAPĖNIENĖ
 |
| Vyr. surdopedagogė Rita Kasparienė su mokiniais. |
 |
| Rita Šveicarijos kalnuose. |
|
