Naujienos

Džiaugsmų ir paslapčių saugotoja – šiaulietė Kristina Prudnikienė


Šiaulietę Kristiną Prudnikienę lengvai atpažinsi žmonių būryje – jos veide bus šypsena, aplink ją bursis kiti, o ji nenuilsdama jiems pasakos, aiškins ir atsakinės į klausimus. Taip bus ne tik todėl, kad Kristina yra Šiaulių kurčiųjų reabilitacijos centro konsultantė, bet ir dėl šios moters asmeninių savybių: geranoriškumo, kantrumo ir noro padėti kitiems.

Laukia patarimų, patiki paslaptis

Greičiausiai neapsiriksime ir nieko neįžeisime, jeigu pasakysime, jog Šiaulių kurčiųjų reabilitacijos centre Kristina yra pats mėgstamiausias žmogus, na, tegul bus vienas iš labiausiai mėgstamų žmonių. Ir priežastis čia, anot centro vadovės Genės Adomaitienės, labai paprasta – su kurčiaisiais Kristina dirba jau seniai, puikiai supranta jų visas problemas, yra draugiška, kantri ir moka išklausyti. O tai, kad Kristina nėra visiškai praradusi klausos ir gali be vertėjo kalbėtis su girdinčiaisiais, prideda jai dar daugiau pliusų. Ji yra tarsi patikimas tiltas tarp kurčiųjų ir girdinčiųjų.

„Žmonės ja nepaprastai pasitiki, galima sakyti, kad Kristina yra didžiausia visų paslapčių saugotoja, kuomet būna sunku, žmonės kreipiasi į ją pačių įvairiausių patarimų. Tai, kad ji moka saugoti paslaptis, pasitikėjimas ja tik padidėja. Moters kabineto durys neužsidaro, Kristiną centre dažnai rasi ir vėlai po darbo, nes su ja pasikalbėti ir pasitarti norinčių visuomet daug. O ir Kristina mielai padeda žmonėms, niekuomet nesiskundžia, kad jai per daug darbo ar įpareigojimų“, - sako G. Adomaitienė.

Mokslo metai prabėgo Kaune

Pati Kristina Prudnikienė pasakoja, jog Tauragės rajone gyvenusioje gausioje jų šeimoje buvo septyni vaikai, iš kurių ji ir brolis turi klausos problemų. Tačiau šios problemos, anot Kristinos, išryškėjo tik pradėjus lankyti mokyklą.
„Mokytoja pirmoje klasėje ėmė pastebėti, kad kažkas su manimi ne taip, kol ištyrė, jog turiu problemų su klausa. Tuomet išvažiavau mokytis į Kauną, į neprigirdinčiųjų mokyklą. Ten ir baigiau vidurinę. Paskui nebegrįžau namo, atvažiavau į Šiaulius. Įsidarbinau Odos galanterijos fabrike siuvėja, gal čia būčiau dirbusi iki šiol, tačiau viskas apsivertė aukštyn kojomis, kai netekau darbo. Atrodė, kad blogiau ir būti negali, tačiau likimas pasisuko kitaip – keliai atvedė į reabilitacijos centrą, kur jau seniai dirbu ir jaučiuosi labai gerai. Iš pradžių dirbau vertėja, o dabar - konsultante“, - pasakoja Kristina.

Jau dešimtmetis – sporto klubo vadovė

Kristinos dukrai Vilmai dabar jau dvidešimt ketveri, dukra girdinti, tad mamos problemos ją aplenkė. Šiemet Vilma baigė mokslus kolegijoje, tapo kvalifikuota socialine darbuotoja, tad taps visiškai savarankišku žmogumi. Tačiau Kristinai, nors jos dukra jau suaugusi, rūpesčių ir darbų nestinga iki šiol. 2000-aisais Kristina buvo išrinkta sporto klubo „Aidas“ pirmininke, tad visa Šiaulių miesto ir rajono kurčiųjų sportinė veikla dabar užgulė ant jos pečių.

„Man pačiai patinka sportuoti, patinka su žmonėmis, todėl tikrai nesunku organizuoti, burti jaunus ir vyresnius. Mūsų žmonės aktyvūs, jiems patinka važiuoti į varžybas, dalyvauti sąskrydžiuose, šventėse, treniruotis, todėl tenka smarkiai suktis. Tačiau jokiu būdu tai nėra sunku daryti, tai smagu, nes būdami kartu puikiai leidžiame laiką, galime ir pasidalinti savo vargais, ir kartu pasidžiaugti laimėjimais. Sportas suteikia ypatingų džiaugsmų, kai laimi komanda ar jos narys“, - pasakoja Kristina.

Jaunystėje pati Kristina buvo aktyvi sportininkė, Pabaltijo kurčiųjų lengvosios atletikos čempionatuose ji yra pelniusi ne vieną prizinę vietą. Paplūdimio tinklinis, stalo tenisas ir lengvoji atletika – pačios mėgstamiausios Kristinos sporto šakos. Jaunystėje, kai dar mokėsi Kaune, labiausiai viliojo lengvoji atletika – 100 ir 400 metrų bėgimo distancijos buvo sėkmingiausios jaunosios sportininkės rungtys. Dabar pirmenybę atiduodama stalo tenisui ir tinkliniui.

„Šiuo metu itin garsių sportininkų neturime, tarptautinėse varžybose mūsiškiai dalyvauja retai, tačiau Lietuvos kurčiųjų čempionatuose, Šiauliuose rengiamose neįgaliųjų varžybose mūsų klubo sportininkai pasirodo gana sėkmingai. Mūsų žmonės labiausiai mėgsta žaisti krepšinį, tinklinį, futbolą, smiginį, vyresnieji linkę užsiimti šachmatais ar šaškėmis. Žodžiu, visi gali pasirinkti pagal savo pomėgius. Be paminėtų sporto šakų treniruočių yra galimybė ir paplaukioti baseine, dalyvauti įvairiuose sąskrydžiuose, sporto šventėse“, - pasakoja apie sporto klubo veiklą Kristina.

Prieš gerą dešimtmetį „Aido“ sporto klubą tarptautinėse varžybose garsino krepšininkai Mindaugas Sputys iš Telšių ir šiaulietis Ramūnas Getautis. Pastarasis ir dabar puikiai gina klubo komandos garbę Lietuvoje rengiamose varžybose. Su juo komandoje sėkmingai žaidžia ir Gediminas Martinkus, Donatas Niuniava bei kiti. Anot Kristinos, D. Niuniava dar yra ir puikus lengvaatletis, bėgikas ir šuolininkas į tolį. Donatas dalyvauja ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinėse varžybose.

„Klubas vienija beveik šimtą narių, varžybų tikrai netrūksta. Štai liepą Molėtuose vyks sąskrydis, kur turėsime dalyvauti ir sportinės žūklės, ir virvės traukimo, jėgos trikovės, tinklinio bei daugelio kitų sporto šakų varžybose. Rengiamės šiai išvykai“, - pasakoja Kristina.

Saviveikla – didelis Kristinos pomėgis

Kristiną žavi ne tik sportas. Reabilitacijos centre itin aktyvus saviveiklininkų judėjimas, tad šiuose užsiėmimuose Kristina irgi mielai dalyvauja. Dabar itin aktyviai repetuoja centro pantomimos grupės nariai, nes liepos pradžioje dalyvaus Šiauliuose vyksiančioje respublikinėje kurčiųjų meno saviveiklos šventėje „Pabūkime kartu“.

„Laukiame svečių iš visos Lietuvos, tad šeimininkai negali pasirodyti blogai. Vienas iš mūsų svarbiausių programos dalių – būtent pantomimos spektaklis“, - sako centro vadovė G. Adomaitienė.

Spektaklio sėkmę lemia tik repeticijos, tad dabar pantomimos grupės nariai mielai repetuoja ir rengiasi pasirodymui. Kartu su visais – ir Kristina.

„Gal esu iš tokių žmonių, kuriems viskas patinka. Repeticijose būna labai smagu, turime puikų vadovą, viskas vyksta labai nuotaikingai, mokomės judesio kalbos, pantomimos gudrybių. Gal todėl per repeticija beveik visuomet turime ir žiūrovų – tie, kurie nedalyvauja repeticijose, mielai jas stebi, pataria, kritikuoja. Žodžiu, gyvename aktyviai ir tikrai nesiskundžiame nuoboduliu. Jeigu kas skundžiasi, vadinasi, yra niurzglius, nes kol kas galimybes ir sportuoti, ir vaidinti ar šokti, turime neblogas sąlygas tam“, - įsitikinusi Kristina.

Skiautinių būrelis – dar viena Kristinos aistra

Kuomet pailsta šokti ar sportuoti, Kristina imasi ramaus ir susikaupimo reikalaujančio užsiėmimo – skiautinių. Dėlioti audinio gabalėlius ir iš jų kurti gražias kompozicijas – dar vienas Kristinos pomėgis. Ypač tai moteriai smagu daryti ilgais ir niūriais rudens bei žiemos vakarais. Svarbiausia, kad skiautiniai – ne tik ramus ir poilsį teikiantis užsiėmimas, bet ir gera proga nebrangiai papuošti savo namus ar sukurti originalią dovaną artimiems žmonėms.

„Matyt, taip jau būna, kad, jeigu žmogus aktyvus vienoje srityje, jis domisi ir daugeliu kitų dalykų. Kristina būtent tokia, jos pilna visur. O svarbiausia, kad moteris visuomet geros nuotaikos, ja užkrečia ir kitus. Idėjų, sumanymų jos galvoje krebždėti krebžda, bet svarbiausia, kad tas idėjas ji sugeba ir įgyvendinti. Štai neseniai didelio pasisekimo sulaukė vakaronė „Dar ne vakaras“, kurios viena iniciatorių kaip tik buvo Kristina. Žodžiu, tikras džiaugsmas mums dirbti kartu su Kristina, bendrauti, keliauti ar spręsti iškilusias problemas. Tai patikimas žmogus, mūsų žmogus“, - sako centro direktorė.

Belieka tik pridurti, kad iš Kristinos nepavyko ištraukti nė vieno žodžio apie jos gerąsias savybes. Moteris sakė, jog apie savo blogąsias būdo savybes galėtų pasakyti, o apie geras – tiesiog nesugalvoja, ar turi. Tačiau kolegos, draugai ir bičiuliai gražių žodžių Kristinos atžvilgiu negaili, nes šią moterį visi gerai pažįsta ir vertina ją už jos gerą nuotaiką, stropumą ir sugebėjimą reikiamu momentu būti šalia.

Valentinas Valanta

Šiaulių kurčiųjų reabilitacijos centro konsultantė Kristina Prudnikienė.

Pantomimos grupės repeticijose visiems būna smagu.