Naujienos

Pokalbis su Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro( KKRC ) imituojamų dainų vadove, jaunimo organizacijos atstove, Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centro vertėja Agne Tvarijonaite.

Gerbiama, Agne, tarp KKRC bendruomenės narių esi savas žmogus, natūraliai pradėjau kreiptis „Tu“. Ir su dideliu pasitikėjimu. Tave mes įpratome matyti beveik visuose renginiuose. Papasakok, kokie keliai Tave girdinčią atvedė pas kurčiuosius?

Žinoma, reikia vadinti „Tu“.
Dėkoti, kad esu tarp kurčiųjų turėčiau KKRC meninių gabumų organizatorei Vidai Eskertienei, kuri mane ir atvedė į bendruomenę. Į KKRC ritminių šokių kolektyvą atėjau prieš dešimt metų.

Šokai ritminius šokius? Kiek laiko šokai ir kaip sekėsi kolektyvo nariams? Juk dalis žmonių negirdinčių.

Šoku aš iki dabar, tik šiuo metu kiek mažiau. Be abejo visokių žmonių yra. Laikui bėgant daug kas keičiasi. Kolektyvo nariai įvairiausių gabumų: vieniems geriau, kitiems prasčiau sekasi.

O kokiomis aplinkybėmis subūrei imituojamos dainos kolektyvą? Žinau, kad dabar esi šio kolektyvo vadovė.

Imituojamosios dainos būrelį sukūriau ne aš, jis jau veikė reabilitacijos centre iki man ateinant. Pati dainas pradėjau imituot gal prieš 6 metus. Prisimenu pirmą dainą „Tą naktį“ aš imitavau tik pritardama kitiems, vėliau – duetuose. Dabar tenka ir vienai atlikt. Būreliui vadovauti pradėjau prieš 3 metus. Imituojamos dainos – didžiausia aistra mano gyvenime. Geros dainos perdavimas, išreiškimas gestais man yra didelis malonumas.

Tavo šeimos nariai girdintys? Kaip ir kada išmokai gestų kalbą? Kur pati mokaisi ir kur dirbi?

Taip, mano visi šeimos nariai yra girdintys. Gestų kalbos mokymasis prasidėjo prieš dešimt metų, kai tik atėjau KKRC. Pirmiausia išmokau daktilį (pirštų abėcėlę ). Pačioje pradžioje tai buvo vienintelis bendravimo būdas, kurį sugebėjau. Be abejo, ištisai daktiliuoti sakinius užima labai daug laiko, taip bendrauti nepatogu. Turbūt daugiausia prie mano gestų kalbos mokymosi prisidėjo imituojamų dainų atlikimas. Su kurčiaisiais besimokydama imituoti dainas, tuo pačiu mokiausi, tobulinau ir gestų kalbą. Esu be galo dėkinga savo kolektyvui, kuris skatino mane bendrauti gestų kalba ir buvo kantrus mano klaidoms. Vėliau baigiau gestų kalbos vertėjų kvalifikacijos kursus. Šiuo metu esu Vytauto Didžiojo universiteto III kurso Socialinio darbo specialybės studentė. Dirbu vertėja Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centre.

Ar seniai bendrauji su kurčiaisiais?

Kaip ir minėjau į kurčiųjų bendruomenę įsijungiau prieš dešimt metų, tačiau kurtieji mane supo nuo vaikystės, kadangi gyvenau name, kuriame gyveno keletas kurčiųjų šeimų.

Tu daugiau bendrauji su jaunimu. Ar yra skirtumas tarp girdinčių ir kurčių jaunų žmonių?

Nematau jokio skirtumo. Visi jie vienodi žmones, tik su skirtingais gabumais.

Taip, jeigu žmogus tik neprigirdintis, tačiau, visai negirdinčio galimybės šiek tiek manau skiriasi. Bet gal aš klystu? Nes dabar įvairiose situacijose gelbsti gestų kalbos vertėjai.

Vertėjas kurčiam tik kaip tarpininkas perduodant informaciją, todėl manau, kad žmonių skirtumus lemia ne jų turima negalia, o pačių žmonių gabumas, individualumas.

Kur pastebi jų neišnaudotas galimybes?

Kaip Kauno kurčiųjų jaunimo organizacijos narė ( KKJO ) esu labai nusivylusi jaunimo pasyvumu. Manau, tiek kurčiam jaunimui, tiek girdinčiam būtų daugiau naudos, jei kurtieji būtų aktyvesni visuomeniniame gyvenime. Ir pretekstas, kad „aš esu kurčias“ čia nepasiteisinimas. KKJO gali suteikti galimybę būti aktyviam ne tik kurčiųjų visuomenėje, bet ir girdinčiųjų.

Kiek yra maždaug KKJO narių?

KKJO yra daugiau kaip 30 narių. Patys aktyviausi yra mūsų tarybos nariai: Mykolas Balaišis, Monika Kumžaitė. Daug mums padeda Birute Aleknavičiūtė, Kęstutis Vaišnora.

Reiškia KKJO aktyvui ne pagal jėgas pritraukti pasyvų jaunimą?

Mūsų organizacija dirba, vadinasi, po truputėlį mes judam į priekį, tačiau visiems būtų geriau, jeigu jaunimas pats būtų aktyvesnis, pats noriai su idėjomis prisidėtų prie mūsų veiklos.

Tavo kolektyve jauni žmones. Ar yra problemų juos suburiant, ieškant idėjų ir naujovių? Kokie ryškiausi būrelio pasiekimai praeityje ir ateities planai?

Mūsų kolektyvas yra jau seniai susigyvenęs. Mes visi vienas kitą kuo puikiausiai suprantam ir stengiamės padėti vieni kitiems. Kaip ir minėjau jaunimas yra labai pasyvus, todėl sunku pritraukti naujų žmonių į kolektyvą. o jei kas ir ateina, tai trumpam... Esame daugybės renginių, skirtų kurtiesiems dalyviai, taip pat dalyvaujame savo miesto šventėse, kituose miestuose. Mykolas Balaišis yra tapęs imituojamos dainos laureatu festivalyje Baltarusijoje ( Minske ).

Iš kokių autorių dažniausia renkatės dainas? Svarstot visi ar geriausias pasirinkimas kyla spontaniškai?

Geriausios dainos yra tos, kurias vos pirmą kartą išgirdus supranti – tai mums... Vienas svarbiausių aspektų renkantis dainas - tai dainos pajautimas, nes jei atlikėjas dainos nejaučia, jis jos nesugebės perteikti savo žiūrovams, o tas yra labai svarbu. Surasti gerą dainą yra labai didelis darbas, nes kartais, kas malonu ausiai, ne visada puikiai atrodo imituojant.

Ne visi vienodai jaučiame vibraciją. Ar galima išmokyti imituoti dainą visiškai negirdintį? Ar yra tokių kolektyve?

Galima. Kolektyve mes turime visiškai negirdinčią merginą, Rūtą Mingailaitę, kuri mums visada padeda kai prireikia pagalbos.

Kuo remiantis išsirenkate imituojamas dainas? Kaip sprendžiamas šis klausimas?

Kadangi dirbu su kolektyvu, tai ir sprendimus priimame kolektyviškai. Be abejo, dauguma dainų yra atrinktos mano ir pritaikytos kolektyvo nariams, tačiau imituototi dainą ar ne, visada spendžia atlikėjai. Todėl ir neturime kolektyve problemų, nes visi sprendimai priimami bendrai. Labai norėčiau padėkoti savo aktyviausiems ir ištikimiausiems kolektyvo nariams: Rasai Plukaitei, Kęstučiui Vaišnorai bei Mykolui Balaišiui, kurie visada buvo, yra ir, tikiuosi, kad bus kartu.

Ar būna kokių keblumų, nesusipratimų dirbant su klausos negalią turinčiais žmonėmis? Kaip jas sprendžiat?

Būna paprasčiausias nesusikalbėjimas, kadangi gestų kalba nėra mano gimtoji kalba, ji man kaip užsienio kalba, tai ne visada susikalbam. Dėl kalbos barjero kyla įvairiausių problemų. Sprendimas tik vienas: kalbėtis ir aiškintis tol, kol suprantam vienas kitą.

Gestų kalba pripažinta kurčiųjų gimtąja kalba, dabar skiriama jai daug dėmesio. Šia tema būtų įdomu žinoti neutralaus žmogaus požiūrį. Kaip manai, kodėl kurtieji mažai domisi knygomis, su klaidomis rašo, tarp jaunų žmonių nėra gabių literatų (neturiu galvoje respublikinio pripažinimo, bet kurčiųjų literatų būrelio nariai yra beveik vien solidaus amžiaus žmones). Juk kiekviena kalba - tai galimybė. O gestų kalba yra ne šalies, kurioje gyvename, bet tik kurčiųjų bendruomenės kalba. Kad ir kokia tolerantiška visuomenė būtų, bet visų kalbėti gestais mes nepriversime. Tad mokėdami tik gestų kalbą, jaunimas save lyg ir apvagia, nes neskiriant reikalingo dėmesio lietuvių kalbai mokykloje, vėliau bus sunku išmokti savarankiškai. O gyvenime jos tikrai reikės.

Aš sutinku su šia mintimi ir manau, kad, jei kurtieji yra mažuma, tai jie ir turėtų norėti bei jų tikslas turėtų būti - pritapti prie daugumos. Jie turėtų patys labiau stengtis dėl savęs. O dėl kurčiųjų prasto raštingumo manau čia turėtų daugiau dėmesio skirti švietimo įstaigos.

Agne, esi Kauno kurčiųjų jaunimo organizacijos (KKJO) Tarybos sekretorė. Kaip įsitraukei į šią veiklą?Gal trumpai gali apibūdinti organizacijos veiklos kryptį, papasakoti apie nuveiktus darbus ir išduoti ateities planus?

Į KKJO atėjau pakviesta pirmininko Mykolo Balaišio. Atėjau turėdama savo viziją kaip būtų galima dirbti, ką reikėtų daryti, tačiau ne visų nuomonės sutampa ir, deja, mūsų jaunimas yra labai pasyvus.

Reiškia, keliems aktyviausiems sunku sudominti bendruomenės jaunimą burtis? Kiek suprantu, trūksta vienybės:tie patys žmonės suspėja dalyvauti vos ne visuose renginiuose, o kiti laikosi nuo bendruomenės atokiau, nors ir priklauso kurčiųjų organizacijai. Kuo gali sudominti jaunus žmones KKJO?

KKJO-tai ta vieta, kur jaunas žmogus, turintis klausos negalią, gali kreiptis, kada jam reikia pagalbos, informacijos. Mes ne tik galime padėti esant reikalui, mes taip pat padėsim įgyvendinti jūsų idėjas. KKJO rašo ir vykdo projektus, organizuoja renginius bei pramogas, dalyvauja visuomeniniame gyvenime ir akcijose. Šiais metais tapome Šauniausia Kauno nevyriausybine organizacija (NVO). Dabartinis mūsų vykdomas projektas - „Leisk tobulėti pačiam“. Jį finansuoja Kauno miesto savivaldybė. KKJO nariai moka nario mokestį, tačiau tai nėra dideli pinigai: metinio mokesčio kaina 5 litai.
Jei esi smalsus, kupinas idėjų ir aktyvus, mes laukiam Tavęs!

Artėja pati gražiausia metų šventė šv. Kalėdos, atskuba dar vieni vilčių ir išbandymų metai. Ko labiausia reikėtų palinkėti mūsų bendruomenės žmonėms?

Palinkėčiau nebijoti ir žengti drąsiai pirmyn, priimti visas gyvenimo galimybes, kurias jis mums suteikia. Šiltų bei jaukių švenčių ir sėkmingų Naujų metų!

Dėkoju už pokalbį. Laimingų ir kūrybingų Naujųjų.

Aldona Gema Stankevičienė Macionytė

Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro imituojamų dainų vadovė Agnė Tvarijonaitė su aktyviausiais kolektyvo nariais .