Lietuvos kurčiųjų draugija
Mes Facebook'e
Forumas
Virtuali meno galerijaVirtuali meno galerija
ĮdomuĮdomu
 Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centras Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centras
Vilniaus kurčiųjų jaunimo organizacijaVilniaus kurčiųjų jaunimo organizacija
Mėnesio nuotraukaMėnesio nuotrauka
 
 

 

 

  

Talka - Šv.Kazimiero Nr. 3 pastate.


Internetinis tarptautinis gestų kalbos žodynas

Jei nori išmokti gestų kalbą.

Naujienos

Plateliškį tikroji laimė atsivijo gimtinėje2010 12 28

Plungės rajone, Plateliuose, gyvenantis mūsų bendrijos narys Viktoras Razgus - „grynakraujis“ plateliškis. Vaikystėje patirta trauma nulėmė, kad jis mokėsi kurčiųjų mokyklose Kaune ir Vilniuje, ilgokai dirbo Klaipėdoje. Bet pagaliau jis vėl Plateliuose, augina 4 vaikus ir nė kiek neabejoja, kad tikroji laimė atsivijo jį čia, grįžus į gimtinę.

V. Razgus šiais metais išrinktas pavyzdingiausiu tėvu, apie tai birželį rašė Plungės rajono ir Rietavo krašto laikraštis „Plungė“, sveikino jį su Tėvo diena. Visiems gerai pažįstamas, „savas nuo mažų dienų“, „auksines rankas“ turintis vyras įvertintas ir pagerbtas kraštiečių.

Kelias, vingiavęs per nuostabaus grožio Žemaitijos nacionalinį parką, atveda prie ežerų su pakrantėse „pridygusiomis“ poilsiavietėmis. Pradeda snigti ir į skaidrų kaip krištolas ežero paviršių tupia pirmosios snaigės, drumsdamos veidrodinį vandens paviršių.

Miestelis įsikūręs vakariniame Platelių ežero krante. Razgų namai tolokai nuo pagrindinės gatvės, todėl penkiasdešimtmetį perkopęs vyriškis pasitinka mus miestelio centre ir toliau vingiuojame šonine gatve į pakraštį.

Skaudi lemtis

Viktoras gimė sveikas. Guvus, stiprus berniukas nesiskyrė nuo bendraamžių. Bet tie ašaros skaidrumo Platelių ežerai vasaromis vaikus traukte traukė kaip magnetas. Vienas neatsargus nardymas vandenyje nulėmė visą Viktoro gyvenimą. Patirta trauma smarkiai pažeidė klausą. Kad ir kaip gaila buvo palikti gimtus namus, draugus, tačiau mokytis teko išvažiuoti į Kauno kurčiųjų mokyklą – internatą, dabartinį Kauno apskrities kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centrą. Nurijęs vaikišką nuoskaudą, susirado naujų draugų ir stengėsi įprasti prie pritilusio pasaulio.

Baigęs mokyklą Kaune išvažiavo į Vilnių, įgijo staliaus specialybę, pradėjo dirbti, bet prie Vilniaus taip ir nepritapo, persikėlė į Klaipėdą. Pasak jo, juk vis arčiau žinomų vietų, gimtinės, kurią ir anksčiau vis lankė.

Klaipėdoje įsidarbino pagal įgytą specialybę Medienos kombinate ir penkerius metus ten dirbo. Viskas sekėsi, bet kadangi neturėjo savo gyvenamojo ploto, jis perėjo dirbti į statybas, kur buvo geresnės perspektyvos gauti butą. Dar 13 metų išdirbo Statybos kombinate. Uostamiestyje prabėgo aštuoniolika gražių, veržlių, svarbiais apsisprendimais pažymėtų metų. Čia Viktoras sutiko savo pirmąją žmoną. Šeima susilaukė sūnaus Deivido.

Nenuspėjami gyvenimo vingiai

Bet nelaukti likimo vingiai, ir Viktoras grįžta į Platelius. Į tėvų žemę, Tėviškę, kur gyveno motina. Sumanaus nagingo vyro negąsdino jau remonto reikalaujantys seni tėvų namai. Tam turėjo rankas, atkaklumo ir šviesių gyvenimo svajonių. Grįžęs į gimtinę jis noriai lankydavosi Plungės pirminės kurčiųjų organizacijos renginiuose. Viena įsimintina šventė suvedė Viktorą su likimo drauge Daiva Šimkute. Daiva, kilusi iš Pagėgių kaimo girdinčiųjų šeimos, Vilniaus kurčiųjų amatų mokykloje įgijo siuvėjos specialybę. Susitikimas buvo lemtingas ir jauna moteris persikėlė į Viktoro valdas Plateliuose.

Dabar pora augina 3 atžalas. Vyriausia gražuolė Kamilė trečioje klasėje. Guvus ir geraširdis 3 metų Mantautas – darželinukas. Jau vikriai vaikščiojančiai Agnytei – pusantrų metukų. Viktoro vyriausiam sūnui Deividui - 23 metai. Jis baigė Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijoje kompiuterizuotų įrenginių valdymo studiją. Gražiai nuaugęs vaikinas mėgsta draugus, sportą ir bando kelti sparnus iš tėčio namų. Darbo paieškos nuvedė į Angliją, bet rimtai susirgęs grįžo. Tačiau namuose jau pasveiko ir greitu laiku tikisi vykti atgal. Vis dar gyva svajonė svetur užsidirbti.

Didelės ir mažos šeimos problemos

Viktoro motina, 78 metų Aldona Razgienė be sūnaus pagalbos nevaikšto. Moterį kankina sąnarių ir kitos senatvės ligos. Todėl didžiausias jos užvadėlis - anūkas Mantautas. Jis močiutei gelbsti visur, kur tik reikia jo greitų kojelių. Mantautas - labai švelnus ir supratingas vaikas. Jis žino, kad mamos glėbį dabar užėmusi Agnytė, todėl patikimiausia draugystė jam su močiute. Mamai tenka padėti Kamilei, daug pamokų ruošos. Be to, ji lanko Platelių muzikos mokyklą, mokosi groti pianinu.

Gražios šeimos jaunoji mama Daiva vikriai sukasi tarp mažamečių ir patikina, kad bet kokie meniški rankų darbeliai, taip pat siuvimas paslėpti taip toli, kad jų nepajėgia pasiekti net svajonė...

Razgų šeima ūkininkauja 12 ha žemės plote. Sėja javus, augina bulves, įvairias daržoves, turi vasarinį šiltnamį ir net plotelį miško, todėl kuru namo apšildymui šeima pasirūpina savo jėgomis. Savam ūkyje augina kiaules, triušius, vištas. Todėl apsirūpina ir mėsa, kiaušiniais.

Daiva greit įsijautė į šeimininkės vaidmenį, bet ypač sunkus metas vasarą, kai atsiranda daug ravėjimo. Tuomet žmonai talkina ir vyras.

Senus namus pertvarkė

Viktoras iš tiesų labai darbštus, sumanus, senus namus jis sutvarkė taip, kad šeima turi kur kas daugiau patogumų ir erdvės, negu gyvenant mieste.
Didelė virtuvė, sanitarinis mazgas ir kambariai pirmame namo aukšte jau visiškai suremontuoti. Antro aukšto remontas taip pat eina į pabaigą. Taupiai išnaudojęs ir palėpes, vyras gerokai praplėtė namo gyvenamąjį plotą.

O tvarkinga aplinka apie namus pati kalba apie šeimininkus. Švarus kiemas, dekoratyviniais krūmais, medeliais apsodinta žalioji zona, šeimininko rankomis suręsta erdvi, medinė pavėsinė. Senoviški mediniai vežimų ratai, įvairūs žibintai, lauko akmenys, įdomesnės medžio kompozicijos gražiai įkomponuoti į aplinką ir suteikia jai jaukumo. Šalia – erdvė vaikams, kur jie gali saugiai žaisti.

V. Razgus išmano visų statybos darbų. Kiek leidžia galimybės, jis dirba ir pagal privačius užsakymus.

Laisvalaikis, tikroji laimė

Besisvečiuojant vieniems pas kitus Daivos ir Viktoro giminėms, broliams ir seserims, lyg ir netikėtai susiporavo dar viena šeima: Viktoro brolis Arvydas vedė Daivos seserį Veroniką. Kaip jaučiasi abi seserys, kurių vyrai yra broliai?! Visi tik juokiasi iš dvigubos giminystės ir sako, kad viskas labai gerai, normalu ir nuo to giminystės ryšys tik sustiprėjo. Viktoro mama A. Razgienė džiaugiasi iš tų pačių namų kilusiomis marčiomis, o savų namų virtuvėje triūsiančią Daivą vadina auksine marčia. Daiva - rūpestinga, švelni ir paslaugi, mylinti tvarką ir švarą šeimininkė.

Ūkį turinčiai ir mažus vaikus auginančiai šeimai laisvo laiko beveik nėra. Į šventinius renginius, vykstančius Plungės pirminės kurčiųjų organizacijos patalpose, šeima išsiruošia Viktoro vairuojamu automobiliu. Pasiilgsta bendravimo, panašaus likimo draugų, ten pasidalijama žiniomis, rūpesčiais ir laime. Nuolatinis ryšys su draugais palaikomas telefono trumposiomis žinutėmis.

Platelių krašto gamta, švarūs ežerai - ideali vieta poilsiui, tad pavažiuoti reikia tik iki artimiausios ežero pakrantės. Bet tik tada, kai yra laiko, kai atsiranda sąlygų susiruošti visai šeimai.

Dalis didelių darbų ir apsisprendimų jau praeity. Šeimos galva V. Razgus neabejoja, kad tikroji laimė atsivijo jį čia, gimtinėje.


Aldona Gema Stankevičienė - Macionytė

Viktoro ir Daivos Razgų šeima. 



 
Žingsneliu atgal  Į viršų