Naujienos

Klaipėdietis Gediminas Strumskis ir būdamas brandaus amžiaus savo gyvenimą sieja su stalo tenisu. Kiekviena pasiekta šios sporto šakos pergalė jį skatina ir įpareigoja. Be to, Gediminas daug keliauja, o mokydamasis kaupia žinias.

Stalo teniso entuziastas gimė Klaipėdoje. Trečias pagal dydį Lietuvos miestas išsiskiria orų nepastovumu, atšiauriais vėjais. Tačiau uostamiesčio vasaros dovanoja daug nepakartojamų akimirkų, kurias galima išgyventi tik prie Baltijos jūros. Gediminas sako, kad gimtajame pajūryje lankosi retai – daug malonių, nepakartojamų akimirkų sieja su Palangos kurortu.

Strumskių vyriausias sūnus Gediminas gimė sveikas, bet būdamas penkerių mėnesių susirgo smegenų uždegimu ir visiškai apkurto. Savo sūnų auklėjo ir mokė kalbėti patys girdintys tėvai, nes tuo metu logopedo tokiems tikslams Klaipėdoje nebuvo. Vaikystė – šilta, rami ir viskuo aprūpinta - prabėgo greitai, nesukėlusi vaikui įsimintinų stresų. Sunku buvo tėvams, kurie sutelkę jėgas mokė, lavino ir ruošė sūnų kurčiųjų mokyklai, kuri, šeimos laimei, prieš dvejus metus buvo atidaryta arčiau namų – Telšiuose.

Sėkmingi, bet nelengvi mokslo ir darbo metai

1958 m., saulutei atsisveikinus su vasara, septynmetis vaikas pradėjo mokslus Telšių kurčiųjų mokykloje – internate. Sunkiausia buvo iškęsti ilgus išsiskyrimus su tėvais, nes namų ir internato aplinka skyrėsi. Vaiką kamavo ilgesys: grįžti galėjo tik per atostogas, kurių su didele nostalgija visada laukdavo. Bet visus džiugino, kad mokslams Gediminas buvo imlus, išmoko gestų kalbą, greitai susirado draugų, su kuriais vienijo ne tik negalia, bet ir sportas: žaidė stalo tenisą, mokyklos aikštyne gainiojo futbolo kamuolį.

Baigęs šią mokyklą, lyg ir neplanavo toliau mokytis – įsidarbino Klaipėdos buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate šaltkalviu. Pasakoja, kad tuo metu gestų kalbos vertėjų nebuvo, bet su kombinato administracija bendraujant didelių problemų nebuvo. Tačiau darbovietės direktorius pastebėjo, kad vaikinas labai jaunas (dirbti pradėjo 16 m. – autorės pastaba), todėl geranoriškai sutvarkė dokumentus ir išsiuntė mokytis į Vilnių. Jo dėka Gediminas 1968 m. pradėjo lankyti Vilniaus kurčiųjų mokyklą, kurią 1972 m. baigė ir įsidarbino Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykloje. Dirbdamas įstojo į bendrojo lavinimo vakarinę vidurinę mokyklą ir sėkmingai baigė. Be to, nė akimirkai nepaliko sporto. Už meilę tenisui dėkingas kūno kultūros mokytojui A.Andrijauskui, Lietuvos kurčiųjų stalo teniso rinktinės treneriui H.Eimontui. Pastebėjus jo gabumus, Vilniaus kurčiųjų kombinato sporto metodininkės dėka vyko pokalbiai su Kauno kūno kultūros instituto vadovais dėl jo tolesnės ateities, deja, dėl specifinės negalios vaikino tęsti mokslų institutas nepriėmė. Poelgis žeidė, bet reikėjo su tuo susitaikyti, nes tokia padėtis, užkirtusi ne vienam kurčiam kelią į mokslus, buvo tuo metu beveik visose aukštosiose Lietuvos mokyklose.

Atmosferai neįgaliųjų atžvilgiu „atšilus“, 1980 m., Kurčiųjų draugijai organizavus grupę mokytis Vilniaus politechnikume, G.Strumskis įstojo į metalo pjovimo technologijos specialybę ir mokslus baigė su pagyrimu. Įsidarbino Vilniaus suvirinimo įrengimų gamykloje.

Mokydamasis ir dirbdamas aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Kurį laiką buvo Vilniaus kurčiųjų draugijos pirminės organizacijos pirmininkas, Vilniaus kurčiųjų kombinato profsąjungos komiteto narys, dirbti teko ir tarprajoninės valdybos instruktoriumi. O 1992 m. drąsus energingas žmogus įsitraukė į smulkųjį verslą, bet vėliau grįžo į Klaipėdą ir dirbo darbų mokytoju Klaipėdos pagrindinėje kurčiųjų ir neprigirdinčių mokykloje. Čia jis vadovavo ir mokinių stalo teniso būreliui.

Gedimino namuose daug nuotraukų iš Lietuvos kurčiųjų moksleivių sporto žaidynių, kuriose jo ugdytiniai užimdavo prizines vietas. Pats pamėgęs stalo tenisą stengėsi perduoti šios sporto šakos subtilybes savo mokiniams. 1996 – 2009 m. G.Strumskis buvo ir Klaipėdos kurčiųjų sporto klubo „Šermukšnis“ stalo teniso sekcijos pirmininkas. Nuo 2009 m. nedirba, iki mirties slaugė savo sunkiai sergančią motiną.

Visuomeninė veikla, šeima, pomėgiai

Mokydamasis ir dirbdamas visada dalyvavo ir visuomeninėje veikloje, buvo aktyvus Vilniaus kurčiųjų kombinato profsąjungos cecho komiteto narys, 1974-1993 m. Vilniaus kurčiųjų pirminės organizacijos pirmininkas, nuo 2008 m. iki dabar – Klaipėdos kurčiųjų reabilitacinio centro revizijos komisijos narys, nuo 1997 m. - Klaipėdos kurčiųjų pirminės organizacijos pirmininkas.

Vedęs G.Strumskis su šeima įsikūrė Vilniuje. Vėliau su žmona išsiskyrė. Su trijų dukrų šeimomis palaiko glaudų ryšį. Senelis gali pasigirti 7 anūkais. Tėtis didžiuojasi dukromis, lankosi jų šeimose, vieni kitiems padeda ir gražiai bendrauja. Su Kaune gyvenančiu neprigirdinčiu broliu sieja stiprus dvasinis ryšys. Viena sesuo gyvena Klaipėdoje, kita žuvo autoavarijoje.

Gedimino draugai pasakoja kad jis - nepavargstantis keliautojas. Pasak pašnekovo, apvažiuota visa buvusi Tarybų Sąjunga. Jis juokauja, kad užgriuvusi „perestroika“ neleido įgyvendinti svajonės – pasidžiaugti Moldova. Dar 1973 m. gavęs vairavimo vairuotojo pažymėjimą į artimesnes keliones išsiruošia savo automobiliu. Su nostalgija prisimena Juodosios jūros pakrantės kurortus, stulbinančios muziejais, architektūriniais paminklais Maskvos grožį. Atsivėrus sienoms jau spėjo aplankyti Turkiją, Vengriją, Austriją, Švediją, Izraelį,Vokietiją, Šveicariją, Taivaną ir kt šalis.

Sportinės pergalės – sunkaus darbo vaisiai

Aktyvus sportas tvirtai ir patikimai savo glėbyje jį laiko dar nuo 1963 m. Tarp apdovanojimų - įvertinimo sulaukusios įsimintinos futbolo varžybos Taline 1970 m. Vėliau sportinės pajėgos sukoncentruotos stalo teniso srityje. Pradžia siekia 1971 m. Daug sportinių pergalių pasiekė ir tarp girdinčiųjų. Tarp apdovanojimų – „Žalgirio“ Vilniaus tarybos diplomai, jam žaidžiant „Kibirkšties“ stalo teniso komandoje (1988 m., I vieta ), laisvanoriškos sporto draugijos, Pabaltijo geležinkelio Vilniaus klubo „Lokomotyvai“, Žemaitijos pirmenybių (vyrų dvejetas, III vieta ) diplomai, R.Miknevičiaus taurės 2009 m. asmeninis turnyras tarp senjorų (50 – 60 m. ) I vieta. Gediminas prizines vietas užėmęs ir daugybėje varžybų, spartakiadų tarp komunalinių įmonių, įvairių darbo kolektyvų teniso komandų, iškovojęs daug asmeninių pergalių. Dalyvavo VI Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse (garbinga X vieta ), ???o VII – kaip stalo teniso teisėjas. Įsimintina tarptautinės kategorijos teisėjo R. Franskaičio dovana - naujausios „Stalo teniso taisyklės“.

Per gyvenimą susikaupė daug diplomų, medalių iš Lietuvos kurčiųjų stalo teniso spartakiadų, neįgaliųjų sporto švenčių ir tarptautinių akcijų, Pabaltijo respublikų spartakiadų, Ukrainos sporto federacijos komandų varžybų. Europos kurčiųjų teniso čempionate 1995 m., jam treniruojant, moterų komandą užėmė IV vietą ir 2007 m. jis Europos kurčiųjų teniso čempionate užėmė V vietą. Tai – geriausias rezultatas po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo.

Skandinavijos ir Baltijos šalių sporto festivalyje 2008 m. Gediminas asmeninėse varžybose užėmė II vietą, vyrų dvejeto ir mišrių dvejetų varžybose – I vietą, 2010 m. (Mariehamn ) – asmeninėse – I, o vyrų dvejetų - II vietas.

Tarp daugybės padėkų - Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto padėka už ilgametį ir nuoširdų bendradarbiavimą šio komiteto 20-mečio proga, Lietuvos kurčiųjų sporto federacijos prezidento A.Jasiūno padėka už aktyvų dalyvavimą kurčiųjų sporto veikloje ir Melburno olimpinėse žaidynėse (2005 m.), Lietuvos sporto muziejaus (2007 m.) padėka Lietuvos stalo teniso 80 – mečio proga.

Platus mąstymas ir planai

Kas pasiekta – vertybė. Stalo tenisas, kaip ir bet kuri sporto šaka, - gera saviauklos priemonė. Ji dovanojo ne tik daug įspūdingų pergalės akimirkų, bet ir mokė ištvermės siekiant mokslo, kitų kilnių tikslų gyvenime, skatino lengvai nepasiduoti nesėkmėms, net ir pralaimėjus nenuleisti rankų, bet daug dirbti ir vėl būti pirmose gretose. Tie, kam teko per gyvenimą keisti darbovietes, tikrai nepavydės Gedimino dalios... Bet jis kalba žvaliai ir džiaugiasi, kad kompensacinės technikos naujovės atnešė daug lengvatų ir ryškus horizontas, skyręs mus ir girdinčių visuomenę, pamažu traukiasi. Pasiekęs gražų, brandų amžių žmogus plačiai mąsto ir vis dar turi neramių minčių. Jam svarbios šalies problemos - Lietuva turi apie 8000 kurčių ir neprigirdinčių žmonių, bet nėra specializuotų senelių namų, kur vieniši, ligoti seni kurtieji žmonės gerai jaustųsi.
Ateityje Gediminas nori dalyvauti veteranų stalo teniso varžybose, o dabar lanko pagal projektą „Neįgaliųjų integravimas į visuomenę (Kauno verslininkų namuose ) buhalterinės apskaitos kursus. Ir užtikrintai, drąsiai sako, kad kursai pravers.

Aldona Gema Stankevičienė - Macionytė

Gediminą Strumskį aktyvus sportas tvirtai ir patikimai savo glėbyje laiko dar nuo 1963 m.

Gediminas Strumskis su savo ugdytiniais.