Lietuvos kurčiųjų draugija
Mes Facebook'e
Forumas
Virtuali meno galerijaVirtuali meno galerija
ĮdomuĮdomu
 Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centras Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centras
Vilniaus kurčiųjų jaunimo organizacijaVilniaus kurčiųjų jaunimo organizacija
Mėnesio nuotraukaMėnesio nuotrauka
 
 

 

 

  

Talka - Šv.Kazimiero Nr. 3 pastate.


Internetinis tarptautinis gestų kalbos žodynas

Jei nori išmokti gestų kalbą.

Naujienos

Nelaimė, atvėrusi tylos pasaulio paslaptis 2011 04 20


Kėdainių pirminės organizacijos pirmininkė gestų kalbos vertėja ir socialinė darbuotoja Veronika Gilienė jau 32 metus laimėje ir nelaimėje yra kartu su klausos negalės žmonėmis. Tokią Veronikos darbo kryptį lėmė po sunkios ligos dar kūdikystėje apkurtęs sūnus Regimantas. Anksčiau buvęs nežinomas, nesuprastas tylos pasaulis tapo savas.

LKD Kauno teritorinės valdybos Kėdainių pirminė organizacija įsikūrusi Kėdainių bendruomenės socialinio centro patalpose. Organizacijoje yra apie 180 narių.

Netikėta šeimos nelaimė

V. ir L. Gilių sūnus gimė sveikas. Tačiau aštuonių mėnesių sergantį Regimantą teko gydyti ligoninėje. „Vos grįžus, mano mama pastebėjo, kad mūsų sūnelis pasikeitė – visiškai nereaguoja į aplinkos garsus. Netrukus širdį draskančią nuojautą patvirtino ir medikai. Sūnus apkurto nuo antibiotikų“, - prisimena motina. Kaltų daug, bet atsakomybės našta užgulė tik tėvus. Nepaisant beribio skausmo, reikėjo ieškoti išeities, pagalbos ir žinių, kaip auginti ir ugdyti negirdintį vaiką. Pirmos sveikos dukros auginimas buvo visiška priešingybė šiam nelauktam išbandymui.

Anksčiau vadovavusi didelei žmonų grupei Kėdainių elektros aparatūros gamykloje, energinga moteris stengėsi nepalūžti. Motina pati ieškojo pagalbos. Paieškos atvedė pas šeimas, kuriose augo panašaus likimo vaikai. Žinių ir patirties ieškančių tėvų gretos gausėjo, auginant mažamečius negirdinčius vaikus iškildavo daug problemų. Pamažu tas medis, į kurį jie galėjo atsiremti, jau buvo pati V.Gilienė. „Bendraudavome, galima sakyti, 24 valandas per parą“, - mena ji. Be to, mieste buvo nemažai vyresnio amžiaus kurčiųjų, kurių rūpesčiai pirmininkei tapo lyg savo gyvenimo dalimi. Jos akyse augo, brendo, išvažiavo tęsti mokslų į didesnius miestus vaikai. Dalis grįžta. Nuolat vyksta migracija, bet draugystė nenutrūko. Kurčiųjų šeimas jungia tik jiems žinomas giminystės ryšys.

Bendruomenės centro teikiamos paslaugos

Kėdainių bendruomenės socialinio centro direktorė Rūta Kaupienė paaiškino, kad jų bendruomenės pagrindą sudaro trijų socialinių grupių žmonės. Pirmoje – neįgalieji, antroje – asocialios šeimos, alkoholikai ir narkomanai, trečioje – senatvės pensininkai, pagyvenę žmonės. Tad darbo apimtis yra didelė.

Vadovė patikino, kad su klausos negalią turinčiais žmonėmis mielai bendrauja. Jai talkina gestų vertėja V. Gilienė. „Mūsų duetas darnus. Kartu dirbame dar nuo 1997 m. Ten, kur būrys kurčiųjų, – tyla, o ten, kur kiti – triukšmas, klegesys“, - pasakoja energija trykštanti direktorė.

Erdviose socialinio centro patalpose teikiamos įvairios nemokamos arba su nuolaidomis paslaugos. Veikia kirpykla, masažo kabinetas, yra erdvi kompiuterių klasė. Dirba bendrosios praktikos slaugytoja. Kineziterapijos kabinete dirbanti specialistė, Kurčiųjų draugijos narė Jūratė Rakauskienė sakė, kad kurtieji pas ją į kabinetą užsuka dažnai.

Centre sukaupta gausybė knygų, ši biblioteka veikia savitarnos pagrindais. Čia vietoje yra ir kompensuojamosios technikos, sporto užimtumo kabinetai, patogus poilsio kambarys.

Pagalbos namuose padalinio vadovė Rūta Žemaitienė aiškino, kad vienišiems, sunkiai judantiems asmenims, kurių pajamos neviršija 700 litų, dažnai pagalba teikiama namie: socialiniai darbuotojai sutvarko butą, nuperka reikalingų maisto produktų, padeda nueiti pas gydytojus ir kt.

Dideliems susibūrimams, šventėms bendruomenė turi didelę, meniniais darbais išpuoštą salę. Šalia jos – erdvus valgomasis, virtuvė, kur visi reikalingi baldai ir buitinė technika.

Kėdainių kurtieji turi ir atskirą kabinetą. Jie čia gali kreiptis į pirmininkę įvairiais klausimais. Šalia jo – visų gausiai lankomas darbo terapijos kabinetas. Pirmadieniais ir trečiadieniais jame renkasi klausos negalią turintys kūrybos entuziastai.

Kūrybinio darbo įkarštis

Pačių įvairiausių rankdarbių gudrybių moko amatų mokytoja Milda Verkauskienė. Susirinkę darbštuoliai komponuoja paveikslus, daro įvairias dėžutes, apyrankes iš odos, derina ją su kitais natūraliais pluoštais. Viktorija Mockutė iš odos pasisiuvo madingą rankinę, iš numegztos juostelės pasidarė įdomų kaklo papuošalą ir apyrankę. Specialia vėlimo adatėle moterys vėlė kiaušinius. Gražios įvairių dydžių ir spalvų gėlės iš vilnonių siūlų, kaprono, darbai atlikti dekupažo, origamio technika. Būrelyje mokoma piešti ant šilko, stiklo (vitražas). O Skirmantas Brazauskas ištikimas savo pasirinktam hobiui – jis labai gražiai siuvinėja kryželiu. Danutei ir Alfredui Bandzevičiams, Astai ir Valdemarui Dulkinams, Regimantui Giliui, Česlovui Čepuliui, Daivai Geidonaitei, Onutei Tamaševičienei kūryba tapo saviraiškos priemone.

O R. Gilys subūrė fotomenininkų būrelį, gražiai apipavidalintuose albumuose – įsimintiniausios bendrijos susibūrimų akimirkos. Matydama, su kokiu entuziazmu žmonės kuria, pirmininkė tikina, kad nors ir brangios darbui reikalingos priemonės, ji stengiasi rasti
išeitį, skuba aprūpinti žaliavomis. Be to, išradingi auksarankiai naudoja ir antrinę žaliavą. Naujausia kėdainiškių idėja – iš visur besimėtančio plastiko, jį pašildžius, kuria papuošalus.

Daugelis dalyvauja meno saviveikloje, sportinėje veikloje ir užima prizines vietas.

Kasdieniai rūpesčiai ir laisvalaikis
.
Kurčiųjų pirmininkė pabrėžė, kad darbas Centre nėra griežtai paskirstytas, į ją, kaip socialinę darbuotoją, gali kreiptis ir kiti.

Žinoma, dėl žmonių su klausos negalia reikalų ji turi visada būti šalia, nes vertėjauti tenka tik jai. O darbo veikla yra plati. Ne paslaptis, kad neįgalieji yra mažiausias pajamas gaunanti visuomenės dalis, kėdainiškiai kurtieji taip pat dauguma yra nedirbantys.

Skurstantiesiems pagelbėti yra sudarytos sutartys su Kauno ir Vilniaus maisto bankais. Gerai žinodama kiekvienos šeimos padėtį, atsižvelgdama į neįgaliųjų, nepilnamečių vaikų skaičių šeimoje pirmininkė išdalija surinktą labdarą: maisto produktus, daržoves, dėvėtus rūbus.

Kėdainių labdaros fondo „Viltis“pirmininkė Asta Rekštienė sakė, kad stengiasi padėti vargo prispaustiems. O V. Gilienė pridūrė, kad ruošiant įvairius renginius kurčiuosius paremia Europos parlamentaro Viktoro Uspaskicho ir jo žmonos Jolantos paramos ir labdaros fondas „Viltis – Vikonda“.

Veiklios pirmininkės vadovaujamų kėdainiškių integracijos žingsniai vis platėja: kurtieji dalyvauja savo miesto šventėse, miesto laisvalaikio centre su girdinčiųjų visuomene paminėtas LKD septyniasdešimtmetis, 2010 m. vyko į „Agurkų“ ir „Rudenėlio 2010 m.“ šventes, šiais metais – į miesto mugę ir Užgavėnių šventę. O Centre visus subūrė smagus Valentino dienos renginys.

Moteris prisipažino, kad gestų kalbą išmoko iš sūnaus. „Nuo kūdikystės aš visko mokiau jį, o jis – mane... Abipusiai mainai tebevyksta. Ir tai liečia ne vien kalbą, bet ir subtiliąsias elgesio taisykles tarp klausos negalios žmonių. Mokyti „auditorijų“ niekada neprilygs vertėjai, kilę iš kurčiųjų šeimų“, - įsitikinusi mama ir vadovė.

Daug nervinės įtampos ir jėgų reikalaujantis darbas tapo artimas. Nes šalia yra artimi, gyvenimo negandų patikrinti žmones – visi kaip vieninga šeima.

Aldona Gema Stankevičienė-Macionytė

 

Kėdainių pirminės organizacijos pirmininkė Veronika Gilienė.
 Kėdainių bendruomenės socialinio centro direktorė Rūta Kaupienė ir Veronika Gilienė kartu dirba jau 14  metų. 


 

 
Žingsneliu atgal  Į viršų