Naujienos

Mažeikių rajono kurčiųjų pirminės organizacijos pirmininkė Audronė Šimkuvienė, kuri yra ir Mažeikių bendruomenės centro vadovė, sako, jog jai labiau patinka dirbti, negu kalbėti apie darbą. Tačiau svečiams ji visuomet maloniai papasakoja apie tai, ką draugija ir centras veikia, ką planuoja ateičiai, kokias viltis puoselėja. Tad pasinaudojome svečio teisėmis ir apsilankėme Mažeikiuose.

Įkurtuvės buvo laiku

A. Šimkuvienė įsitikinusi, jog kol kas ir draugijos, ir centro veikla tiesiog sėkminga. Ir ne tik todėl, kad žmonės darbštūs.
„Manau, jog mes vis suspėjame ten, kur tuo metu reikia būti. Po Nepriklausomybės paskelbimo Lietuvoje iš esmės ėmė keistis ir visuomenės, ir valdžios požiūris į neįgaliuosius, buvo suteikiama daug ir materialinės, ir moralinės paramos. Todėl 2000-aisiais keturios Mažeikių rajono neįgaliųjų organizacijos, tarp kurių – ir kurtieji, įkūrėme viešąją įstaigą Mažeikių bendruomenės centrą, parengėme projektą dėl patalpų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skyrė lėšų, Mažeikių rajono savivaldybė pagal panaudos sutartį suteikė patalpas. Tad 400 kvadratinių metrų plotas dabar priklauso Mažeikių bendruomenės centrui, kuriame ir veikia tos keturios organizacijos“,- prisimena didžiųjų darbų pradžią A. Šimkuvienė.

Draugijos ir toliau aktyviai rengia projektus, juos laimi ir džiaugiasi rezultatais. Anot Audronės, dabar projektai daugiau skirti draugijų veiklai skatinti, todėl ypač smagu, jog centro materialinė bazė jau sukurta, sąlygos neįgaliesiems ilsėtis, mokytis, gerinti sveikatą sudarytos geros, atmosfera visuomet draugiška, žmonės čia noriai ateina, bendrauja, naudojasi centro teikiamomis paslaugomis.

„Kartą bandėme suskaičiuoti, kiek žmonių per metus aplanko centrą. Rezultatais esame patenkinti: kasdien centre apsilanko 30-50 žmonių, per mėnesį – apie 700, o per metus – gerokai per 1000 žmonių. Tačiau tas tūkstantis žmonių į centrą užsuka ne po vieną ar du kartus per metus, jie čia – nuolatiniai lankytojai: centre bendrauja, ilsisi, užsiima įvairiausia veikla, naudojasi paslaugomis “, - sako A. Šimkuvienė.

Kurtieji – vieni aktyviausių

A. Šimkuvienė Mažeikių rajono kurčiųjų pirminei organizacijai vadovauja nuo 1999 metų. Anot vadovės,
tokių aktyvių ir kūrybingų žmonių nedaug kur surasi. Draugija vienija 125 narius, žmonės - įvairaus amžiaus, tačiau tai visiškai netrukdo bendrauti, keliauti, švęsti šventes ir būti drauge. Ypač kurtieji mėgsta keliauti, todėl visi nekantriai laukia vasaros. Jau tradicija tapo apsilankyti Druskininkuose, rengti šeimų šventes. Iki šiol neišblėsta įspūdžiai iš vasaros šeimų šventės prie jūros, kur sumanytas užduotis atliko ir vaikai, ir tėveliai. Įspūdinga buvo kelionė į Latviją, į Rundalės pilį.

„Jūs matytumėte, kaip mes rengiamės išvykoms. Nereikia raginti, kas sudarys sąrašą, kas sutvarkys kokius kitus organizacinius reikalus. Nepaprastai aktyvus yra mano pavaduotojas Virgilijus Radvila, su juo joks darbas nebaisus“, - sako A. Šimkuvienė.

Apie savo draugijos žmones Audronė galėtų pasakoti nesustodama, nes, anot jos, tokių nuoširdžių ir darbščių žmonių apsuptyje ir pats stengiesi padaryti viską, ką sugebi.

„Jau tuomet, kai pradėjome kurti centrą, Valerija ir Leonas Stončiai buvo nuolatiniai pagalbininkai, dirbo čia įvairiausius darbus. Beveik viskas, kas centre padaryta iš medžio: skelbimų lentos, puošmenos ir kt., - mūsų draugijos nario dailidės Redo Paradniko darbas. Auksinių rankų žmogus, kitaip jo nepavadinsi. Jovita Kniurienė – tikra draugijos siela, darbštuolė, kuri ir kitus moko siūti, veda darbelių užsiėmimus, padeda pasirengti parodoms. O kur dar Stasė Rimkuvienė, Ona Paulauskienė, Pranas Statkus, Kęstutis Jockus bei daugelis kitų, be kurių net neįmanoma įsivaizduoti draugijos veiklos“,- vardija savo pagalbininkus ir bendraminčius draugijos vadovė.

Kompiuterių klasė – viena populiariausių

Centre kurtieji tikrai turi ką veikti. Populiariausia čia kompiuterių klasė, kuri irgi buvo įrengta pasinaudojus projekto pinigais. Galimybė išmokti dirbti kompiuteriu, nemokamai naudotis internetu traukia į centrą ir jaunus, ir vyresnius. Kurtieji puikiai supranta, jog naujosios technologijos jiems ypač aktualios, jomis naudojantis atsiranda puiki galimybė daug ką sužinoti, bendrauti su daugybe žmonių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

„Daugelis mūsų draugijos narių neturi galimybės įsigyti kompiuterį, turėti namuose internetą, todėl žmonės labai vertina centre esančią kompiuterių klasę. Vyresnieji mokosi sunkiau, jiems reikia daug kartų kartoti tas pačias operacijas, kol jas įsimena, tačiau jaunimas susiorientuoja labai greitai, jiems kompiuteris – jau kasdienybė“,- pasakoja A. Šimkuvienė.

Bendruomenės centre kurtieji taip pat gali naudotis čia įrengtu dušu, vonia, perlų vonia. Įrengtoje jaukioje virtuvėlėje, anot ponios Audronės, kurtieji mokosi, kaip paruošti skanių valgių iš nebrangių produktų.

„Net nemanėme, kad tie susitikimai ir pamokėlės virtuvėje bus tokios populiarios. Dažnai mūsų draugijos nariai užauga globos mokyklose, kitose įstaigose, kur viskas padėta ant stalo, vaikai neįgauna įgūdžių paprastiems darbams atlikti. Todėl išmokti pasigaminti valgyti iš paprastų produktų, išmokti sutaupyti daugeliui labai praverčia“,- sako draugijos vadovė.

Bendruomenės centre veikia ir yra labai populiari treniruoklių salė, centre atliekamas ir kūno masažas, galima išsiskalbti ir išsilyginti drabužius, veikia kirpykla.

„Štai apsikirpti pas mus galima už septynis litus, nusidažyti plaukus – už dešimt litų. Centro paslaugomis naudojasi tik neįgalieji, tad dalį paslaugos kainos dengia savivaldybė. Manau, neįgaliesiems tai yra didžiulė parama, ypač šiuo sunkiu laikotarpiu“,- įsitikinusi A. Šimkuvienė.

Aukštasis mokslas – puikus pavyzdys

Mažeikių rajono kurčiųjų draugijos pirmininkė mano, jog pasikeitęs visuomenės požiūris į neįgaliuosius labai palengvino jų gyvenimą, atvėrė daugybę galimybių. Žmonės aktyviai sportuoja, dalyvauja saviveikloje, drąsiau reiškia savo nuomonę, kovoja už savo teises.

„Tačiau didžiausiu laimėjimu laikau tai, kad neįgalieji tapo aukštųjų mokyklų studentais ir absolventais. Baigusieji aukštąsias mokyklas yra puikiausias pavyzdys kitiems, jog negalia netrukdo siekti ir mokslo aukštumų. Anksčiau visi neįgalieji buvo lyg pasmerkti kelioms specialybės, kurias jiems ir tesiūlė. Dabar viskas pasikeitė. Žinoma, valstybė dar labai jauna, ne viską įmanoma padaryti iš karto, tačiau tikiu, jog einame teisinga kryptimi“,- sako A.Šimkuvienė.

Neseniai Audronė kartu su kitais Lietuvos delegacijos nariais lankėsi Italijoje ir sėmėsi patirties, kaip šioje šalyje sprendžiamos neįgaliųjų įdarbinimo problemos.

„Čia jau veikia sukurta sistema, kur kiekviena įmonė, atsižvelgiant į darbuotojų skaičių, privalo įdarbinti ir atitinkamą skaičių neįgaliųjų. Žinoma, tam yra skiriama ir valstybės parama. Tačiau labiausiai Italijoje nustebino tai, jog didelių įmonių vadovai didžiuojasi, kad įmonėje yra įkuriami nedideli cechai, kur neįgalieji irgi ką nors gamina. Juk žmonėms labai svarbu būti užimtiems, jaustis reikalingiems visuomenei. Žinoma, iki šitokių dalykų mums dar reikia ilgokai bręsti“,- sako A. Šimkuvienė.

Draugijos vadovė didžiuojasi, kad nemažai draugijos narių Mažeikiuose ne tik turi darbą, bet ir yra puikūs savo srities specialistai. Štai Mažeikiuose beveik kiekvienas automobilį turintis žmogus žino, jog remontuoti jį saugiausia patikėti darbštiems kurtiesiems meistrams. Visi puikiai žino, kur jie dirba, pasitiki jais, vertina jų darbą.

„Kiekvienam iš mūsų labai svarbu turėti užsiėmimą, todėl nieko geriau už darbą čia ir nesumąstysi“,- sako A.Šimkuvienė.

Mokys valdininkus bendravimo

Paklausta apie ateities planus, A. Šimkuvienė vardijo numatytas parodas, susitikimus, išvykas, tradicinius renginius, tarp kurių bus ir Bendruomenės centro atvirųjų durų renginiai. Gripas sutrukdė tai padaryti gruodį, tad 2010 metų pradžioje centras visą savaitę kvies mažeikiškius ir rajono svečius apsilankyti Bendruomenės centre, pamatyti, kuo čia gyvena žmonės, ką veikia, ką kuria.

„Norime supažindinti visuomenę su neįgaliųjų kultūra, su mūsų nuveiktais darbais. Turime jaukią salę renginiams, iš jos veda pritaikytas neįgaliesiems išėjimas į uždarą kiemelį. Jis ypač yra mėgstamas vasarą. Manau, jog 2010 metais mūsų vienas iš pagrindinių darbų – bendrauti su visuomene, prisistatyti jai, išmokyti žmones kai kurių dalykų, kuriuos jie turėtų žinoti susidūrę su kurčiuoju, nekalbančiu žmogumi, mokėtų su jais bendrauti, nebijotų susidurti su negalios ištiktuoju“,- sako A. Šimkuvienė.

Šias draugijos pirmininkės mintis ir planus suformulavo pats gyvenimas. Anot Audronės, kurtieji gyvena visiems įprastą gyvenimą, jie turi susitvarkyti ir asmens dokumentus, kažką perka ar parduoda, eina pasiimti įvairiausių pažymų.

„Savo draugijos narius paprastai palydžiu pas valdininkus ar specialistus. Pajaučiau, kaip tie žmonės sutrinka, kai pasakau, kad išversiu iš gestų kalbos, ką nori pasakyti mano atlydėtas asmuo, ko jam reikia. Dar kebliau būna, kuomet atsitinka kokia nelaimė. Kartą kurčioji pateko į avariją, buvo nesmarkiai sužeista. Pareigūnai nežino, kaip tokiais atvejais elgtis. Todėl esame numatę pakviesti pokalbiams, mokymams žmones, kurie teikia paslaugas, dirba savivaldybėse ar kitose įstaigose. Su savo draugijos nariais esame sutarę, jog jie nurodys mano telefono numerį, jeigu iškils kokių bendravimo problemų. Tad aš žinau, kad galiu būti pakviesta ir vakare, ir naktį, ir šventės dieną. Jau įpratau. Puikiai suprantu kurčiųjų problemas, šeimoje užauginome kurčią sūnų, tad kiekviena smulkmena ir visi sunkumai man yra gerai žinomi. Mielai dirbu šį darbą, nes jaučiu, jog galiu labai konkrečiai padėti žmogui“,- sako A. Šimkuvienė.

Anot jos, mažeikiškiams iš tiesų labai pasisekė, kad savivaldybėje dirba labai supratingi žmonės, neįgaliųjų problemų jie nesistengia nustumti į šalį, padeda, kiek leidžia išgalės.

„Dabar laikas sudėtingas, todėl visi kartu turime suprasti vieni kitus ir padėti vieni kitiems. Manau, kad mūsų draugijos nariams stiprybės užteks, nes optimistiškai žiūrime į ateitį, planuojame, dirbame ir džiaugiamės savo darbais“,- sako A.Šimkuvienė. 

Ignas VERŠINSKAS

Mažeikių bendruomenės centro vadovė Audronė Šimkuvienė džiugėsi, kad centre kurtieji  turi ką veikti. Čia veikia ir yra labai populiari treniruoklių salė, centre atliekamas ir kūno masažas, galima išsiskalbti ir išsilyginti drabužius bei suteikiamos kitos paslaugos.

Neseniai Audronė kartu su kitais Lietuvos kurčiųjų draugijos nariais lankėsi Italijoje ir sėmėsi patirties, kaip šioje šalyje sprendžiamos neįgaliųjų įdarbinimo problemos.