Naujienos

Vasario 27 d. vyksiančiuose savivaldos rinkimuose į Vilniaus miesto tarybą kandidatuos ir Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD) viceprezidentė Svetlana Litvinaitė. Rinkimuose ji dalyvaus kartu su Liberalų centro sąjungos bendraminčiais. Kviečiame aktyviai balsuoti ir palaikyti mūsų bendruomenės narę. Lkd.lt skaitytojams parengėme interviu su Svetlana apie jos darbus, visuomeninę veiklą, kurčiųjų bendruomenės problemas ir ateities planus. 

Apžvelkime jūsų veiklos dešimtmetį: pradžia ir šiandiena. Kas telpa tarp šių dviejų datų?

Dešimtmečio kelionė netrumpa. Tai apie ketvirtadalis visos žmogaus profesinės karjeros. Deja, laiko atsigręžti ir įvertinti vis pritrūksta. Tik retkarčiais, kai vėl teikiu gyvenimo aprašymą, jį papildau naujausia veikla. Tada ir šmėkšteli, kad vėl esu truputį kitokia, labiau patyrusi, nei buvau vakar. Bet daug dažniau tiesiog pamirštu, kas, kur ir kada buvo, nes darbo ir gyvenimo tempas išties greitas. Nieko itin nesureikšminu. Nes tai, kas kitiems yra veiklos ar patirties įrodymas, man yra tiesiog eilinė kasdienė veikla. Kur čia prisiminsi, kada ir kokius įgūdžius įgijai: išmokai vairuoti automobilį, vinį įkalti ar projektą parengti. Viskas pamažu ir nepastebimai - kreipiant gyvenimui ir diktuojant kasdieniam darbui...
Taip pamažu nuo socialinio darbo su kurčiaisiais profesinėje mokykloje atėjau iki Lietuvos kurčiųjų draugijos viceprezidentės pareigų.

Kokius dar darbus esate dirbusi? Žinome, kad nesipurtote visuomeninės veiklos?

Niekada neskirsčiau darbų į prestižinius ir neprestižinius. Vykdant projektus tenka dirbti viską nuo organizacinių darbų iki atstovavimo ir mokymo. Visuomeniniam darbui įpareigoja aplinkybės, nes, kad ir kokia būtų sparti mūsų pažanga, kai kurių kurčiųjų problemų sprendimo ilgiau atidėlioti negalima.

Štai ne kartą vykau į užsienio valstybes pagal kurčiųjų projektus kaip vertėja iš anglų į lietuvių gestų kalbą. Nes šiandien tokių vertėjų, deja, neturime Lietuvoje, o kurtiesiems padėti reikia dabar. Tad ir vykstu kartu su grupėmis, ir vertėjauju po 5-10 dienų be pertraukos, po 8-10 val. per dieną. Grįžusi po tokių kelionių namo tvirtai pasižadu taip daugiau nedaryti. Bet, žiūrėk, naujas projektas ir duotą sau pažadą atsiimu. Dabartinėmis sąlygomis, kai Lietuvoje daugelis dalykų dar tik kuriama, ypač kurčiųjų srityje, būtina investuoti savo laiką ir gebėjimus nesveriant atpildo ir nesitikint greitos naudos..

Kokius pokyčius pastebite kurčiųjų bendruomenėje?

Be galo džiugu matyti žmones, pirmą kartą vykstančius į užsienio kelionę ir tiesiog siurbiančius į save žinias ir naujoves. Ir aš galiu jiems padėti vertėjaudama. Tiek nedaug tereikia! Bet nauda didžiulė ir žmogui, ir jo aplinkai. Manau, kad investuodami į kurčiuosius tikrai neapsirinkame. Jau dabar matomi rezultatai – aktyvi ir savarankiška kurčiųjų bendruomenė, ypač jaunimas.

Kas pastūmėjo siekti politikės karjeros?

Padėtis aukščiausios valdžios lygmenyje. Kiek daug žmonių dirba, esą visuomenės labui, visiškai nenutuokdami apie savo darbo sritį. Užtenka pasiklausyti tautos išrinktųjų per posėdžius problemoms spręsti ir stebėti jų balsavimus. Baisu tampa, kokia lengva ranka priimami atsakingiausi sprendimai..

Kai dirbau socialine darbuotoja, susidurdavau su konkrečių žmonių problemomis ir jas kartu su jais spręsdavome individualiai. Dabar tenka spręsti visos kurčiųjų bendruomenės problemas.
Ir matau, kaip niekam niekas nerūpi arba kaip atsainiai ir siaurai į viską žiūri valdininkai. Pastebėjau, kad mūsų politikai vadovaujasi principu „gesinti gaisrus“, bet ne projektuoti ir tikslingai siekti tikslo. Reikalai pajuda tik sukėlus skandalą. Sunkumų neįveiksi per vieną dieną, dirbti reikia nuosekliai ir kantriai. Vietoj to, mes užkamšome skyles, leisdami problemai dar labiau įsišaknyti.

Ar dažnai susiduriate su tokiu atsainiu valdininkų požiūriu? Galite pateikti pavyzdžių iš savo veiklos?

Su tokiu požiūriu tenka susidurti kasdien. Štai vykdome kurčiųjų bendruomenei aktualų projektą dėl telefono numerio 112 pritaikymo kurtiesiems. Suglaudėme pečius jau prieš keletą metų, dėjome daug pastangų,, atlikome tyrimus. O štai atsakingų institucijų valdininkai tik permeta atsakomybę nuo vienų pečių ant kitų. Jie nenori matyti visumos, gilinasi tik į savo sritį. O kad ta sritis glaudžiai susijusi su kita, jiems nerūpi. Per 2010 metus tapau 112 pagalbos iškvietimo „eksperte“. Pradėjusi atstovauti kurtiesiems turėjau įsigilinti ir į Bendrojo pagalbos centro padėtį, susiorientuoti jų sistemoje. Tik žvelgdama globaliau suvokiau problemos sudėtingumą. Tuo pat metu kiti pareigūnai neįžvelgia jokios problemos ir gūžčioja pečiais klausdami: „Kuo kurtieji tokie ypatingi, kad jiems dar specialaus pritaikymo reikia?“ Kol taip mąstysime, tol tokioje Lietuvoje ir gyvensime.

Toks požiūris ne tik į kurčiuosius. Apskritai į žmones su negalia žiūrima atsainiai. Nepaisant deklaruojamos integracijos, neįgalieji vis dar yra izoliuoti. Ir tą atskirtį sukuria ne kas kitas, o patys politikai ir valdininkai.

Ką Jums reiškia dalyvavimas politikoje?

Tai man yra galimybė atstovauti žmonėms, kurie patys negali apsiginti ir jų niekas negirdi. Nors siekiamas postas nėra itin aukštas – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė – tačiau nuo kažko būtina pradėti. Vilnius yra didelis ir neįgaliųjų čia gyvena daug. Todėl ir negerovės labiau matomos. Jeigu nesusitvarkome sostinėje, nerealu tikėtis, kad kas nors kis į gera mažesniuose miestuose. Nors, tiesą pasakius, mažesni miesteliai geriau susitvarko. Tyliai ir ramiai. Sostinėje, manau, susikerta per daug interesų. Bet matyti ir konstatuoti nepakanka, būtina veikti.

Pernai Vilniaus m. savivaldybėje pradėjo veiklą Neįgaliųjų taryba. Puiku! Bet ji turi dirbti, o ne veikti „popieriuje“. Dauguma Vilniaus m. tarybos narių net nesidomi jos veikla, o savivaldybės darbuotojai ignoruoja.

Apsidžiaugčiau, jei Tarybos nario posto siektų vienas iš neįgaliųjų, o visi neįgalieji tą asmenybę palaikytų. Netgi siūliau keliems kurtiesiems pabandyti. Juk jie geriau žino, kaip ir ką jų labui reiktų daryti. Tačiau norinčių neatsirado. Kol kas!

Ką planuojate nuveikti, jei būsite išrinkta į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą?

Man juokingai skamba kai kurių politikų pasisakymai, kad jie padarys tą ar aną. Aš negaliu švaistytis tokiais drąsiais teiginiais. Visų pirma, neišmanau gerai savivaldybės darbo specifikos ir nežinau, kas iš tiesų yra daroma. Pabrėžiu žodį IŠ TIESŲ, o ne „popieriuje“. Daug neigiamai kalbama apie tai, jog kažkas kažkam atstovauja, gina interesus. Neįsivaizduoju, kaip gali būti kitaip. Visame pasaulyje žodis „lobizmas“ tariamas išdidžiai. Mes jo vengiame ir gėdijamės kaip neigiamo reiškinio. Gal todėl, kad Lietuvoje lobizmu užsiima tik verslo struktūros, didžiulės įmonės, siekiančios pelno, kaip „Dalkia“, „Rubicon“, statybų verslas ir pan. Bet lobizmas gali tarnauti ir geriems tikslams, kai nesigviešiama turtų, bet siekiama gerovės vienai ar kitai žmonių grupei: smulkiesiems verslininkams, neįgaliesiems, ūkininkams. Tai ne atstovavimas konkrečiai firmai. Tai veikla vardan tūkstančio pavienių asmenų, piliečių, norinčių užsitikrinti savo dabartį, ateitį, būtį ir buitį.

Tad sakydama, kad atstovauju neįgaliesiems, nenoriu pasakyti, kad siekiu juos visus padaryti turtuoliais. Bet stengiuosi, kad jie būtų išklausyti ir jų nuomonės paisytų. Siekiu elementaraus visaverčio jų dalyvavimo, o ne išmaldos.

Taip pat atstovauju paprastiems piliečiams, kokia ir pati esu. Kasdien matau nevalytas, neapšviestas gatves, duobėtus kelius. Kaip ir visi, dėl to kenčiu, bet kartais nebeištveriu - paimu kastuvą į rankas ir nukasu, mosuodama juo po langais kaimynams. Tai kaip priekaištas už jų pačių neveiklumą. O juk švarios gatvės reikia ne vien man. Pradėkime keistis nuo savęs, bet prispauskime ir tuos, kuriems už šiuos darbus mokame atlyginimą.

Be abejo, viena nieko negalėsiu padaryti. Tačiau visuomet atsiranda bendraminčių. Štai ir dabar į rinkimus einu su grupe panašios patirties ir pažiūrų žmonių. Mūsų komandą sudaro patyrę asmenys: verslininkai Ignas Krivickas ir Miroslav Krasnovskij, Vilniaus m. savivaldybės tarybos narė Genovaitė Meilūnienė, dėstytojas Vytautas Kvieska.

Kokios jūsų komandos nuostatos ir siekiai?

Patys būdami smulkaus ir vidutinio verslo atstovai mūsų komandos nariai mato, kas darosi. Todėl ir teigia, kad būtina gerintis sąlygas smulkaus verslo plėtrai. Jokių monopolijų. Jokių naujų mokesčių ir rinkliavų. Privaloma atsisakyti savivaldybei nebūdingų funkcijų, supaprastinti investicinių projektų derinimo tvarką ir sutrumpinti terminus. Svarbi visų piliečių nuomonė, todėl planuojama pakviesti miestiečius dalyvauti svarbiausių miesto sprendimų priėmime. Ne mažiau svarbu, kad vilniečių sumokėti gyventojų pajamų mokesčiai būtų adekvačiai perskirstyti ir didesnė jų dalis patektų į Vilniaus miesto biudžetą. Šiuo metu iš Vilniuje surinktų mokesčių kiti miestai susižeria šimtus milijonus litų, skurdindami sostinę.

Be to, pasisakome už naujų darbo vietų kūrimą, gaivinsime smulkaus ir vidutinio verslo iniciatyvą, sieksime mažinti biurokratinį kontrolės ir priežiūros „aparatą“ arba bent jo reikalaujamų “pažymų” apimtis.

Mūsų nuomone, svarbiausia yra kalbėti su žmonėmis ir juos girdėti. Ir be abejo, jokios politinės korupcijos.

Žodžiu, svarbiausia yra žmonių, o ne valdžios ir jos "globėjų” interesai.

Ar prieš rinkimus jaučiatės užtikrintai?

Žiūrėdama televiziją ar matydama kitus kandidatus - šokėjus, dainininkus, modelius - kartais suabejoju. Juk sunku konkuruoti su žinomais visuomenėje veikėjais. Bet apeliuoju į žmonių protą. Išrinkome šokantį ir dainuojantį Seimą ir turime rezultatą! Be abejo, šie žmonės yra tikri savo srities profesionalai, bet kviečiu paanalizuoti jų politinę veiklą ir jos rezultatus. Manau, menininkai turi likti menininkais, o socialinį, politinį, ekonominį gyvenimą turi tvarkyti tvirtai ant žemės stovintys profesionalai. Nusipelnėme protingesnės valdžios. Tikiu, kad sveikas protas nugalės, tad nugalėsime ir mes!


Kalbino Agnė KARVELYTĖ

Lietuvos kurčiųjų draugijos  viceprezidentė Svetlana Litvinaitė.

 "Rinkimų agitacija"