|
VšĮ Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro darbuotojai Romualdą Linkevičiūtę, scenai atidavusią ketvirtį amžiaus, įvardijo kaip vieną iš geriausių saviveiklininkių. Moteris domisi akrobatika, daug metų šoko tautinius, ritminius šokius, vaidino lengvojo žanro pantomimas, etiudus, miniatūras. Pasak jos, meno saviveikla – tai mintys, jausmai, improvizacija, o kartu tai darbas, prisistatymas žiūrovams, rodymas to, ką darai.
Vaidyba, šokis jai visada asocijavosi su malonumu, džiaugsmu, atsipalaidavimu. Juk žmonės, kurie įsitraukia į veiklą, vėliau nenori mažiau, kuo daugiau įsisuki, tuo didesnė motyvacija atsiranda.
Dvidešimt penkerius metus scenai atidavusi moteris atlaikė ne tik kartų kaitą, bet ir kultūros namų darbuotojų, vadovų pasikeitimus. Bėgantys metai suteikė daug patirties ir išminties. Visada judriai, gyvai, mėgstančiai bendrauti su žmonėmis moteriai veiklos netrūksta.
„Romualda domisi naujovėmis, mėgsta improvizuoti, kurti, ieškoti. Subtiliai supranta grožį, yra nuoširdi, draugiška, darbšti ir pareiginga“, – sakė VšĮ Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro meno vadovė Vida Eskertienė. Pasak meno vadovės, moteris turi ne tik patirties, bet ir asmeninių įgūdžių, individualių savybių, elgesio eleganciją, kuri puikiai dera su dėmesingumu. Aukštaūgei, lieknai, simpatiškai moteriai net fiziniai duomenys prideda gerą porciją saviveiklininkės vizualinio šarmo. Daugelio saviveiklos entuziastų meninis skonis yra lavinamas stebint, lyginant vienus su kitais, matant įvairovę, dirbant ir siekiant geriausio rezultato.
Kartu su kitais skirtingų likimų ir amžiaus žmonėmis, susibūrusiais į meno saviveiklos kolektyvą, moteris dovanojo bendruomenei gražių reginių, koncertų. Bendrai dirbdami pelnė daug apdovanojimų. Dalyvavo respublikinėse, miestų, rajonų šventėse, konkursuose, pristatė draugijos kultūrą Baltarusijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Italijoje, Ispanijoje ir kt.
Šiemet kauniečių meno saviveiklai sukaks 55-eri metai. Ieškojimų, permainų laikas dar nesibaigė, laukia nauji darbai, renginiai, pasirodymai.
Romualdai visur gerai, bet geriausiai Kaune. Jai patinka neskubrus miesto gyvenimo tempas, judrios, bet jaukios ir žalios gatvės. Kaune gimė, abi su vyresne seserimi Zita augo gražioje, darnioje šeimoje. Tėvas dirbo suvirintoju, mama trikotažo fabrike siuvėja. Būdama dvejų metukų Romualda susirgo meningitu, balansavo tarp gyvybės ir mirties. Išgyveno, pasveiko, bet po sunkios ligos apkurto, daugiau niekada nebegirdėjo jokių ją supančios aplinkos garsų. Tėvai surado specialią ugdymo įstaigą – nuvežė dukrą į Vilniaus kurčiųjų vaikų darželį (dabar Lietuvos sutrikusios klausos ikimokyklinio ugdymo centras). Vėliau ji mokėsi Vilniaus kurčiųjų mokykloje – internate (dabar Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras). Aktyvi, nuovoki mergaitė mėgo dalyvauti popamokinėje veikloje, lankė siuvimo, sporto, meno saviveiklos būrelius.
Užbaigusi mokyklą grįžo į gimtąjį miestą, įsidarbino Kaune veikusio Druskininkų suvenyrų fabriko filiale „Nemunas“ emaliuotoja. Čia šešiolika metų specialia danga puošė ženkliukus, žvakides, vazeles, rankenėles, padėkliukus ir kt. Dėl ekonominės krizės uždarius filialą, įsidarbino UAB „Atropa“ siuvėja.
Prieš daugelį metų mokykloje ir dabartinėje darbovietėje įgyti siuvimo įgūdžiai moteriai pravertė, tapo dar viena kūryba. Laisvalaikiu siuva, modeliuoja drabužius sau, artimiesiems, draugams.
Moteris nemoka stovėti vienoje vietoje ir nieko neveikti. Darbas darbu, gyvenimas teka savo vaga, kartais parodo kitas veiklos sritis. Sesuo Zita ypač domėjosi turizmu, kelionėmis, tuo susidomėjo ir Romualda. Jau daug metų Zita seseriai kasmet suteikia puikią galimybę praplėsti akiratį, pažinti pasaulį, naujus žmones. Kelionėse girdinti sesuo Romualdai padeda „išgirsti“ vadovo pasakojimus.
Abi daug keliauja, aplankė beveik visas Europos šalis. Pabuvojo Prancūzijoje, Graikijoje, Turkijoje, Vokietijoje, Norvegijoje, Ispanijoje, Anglijoje, Lenkijoje ir kt. Aplankė daugybę muziejų, žavėjosi šiuolaikiniu menu, istorinėmis vietovėmis, architektūriniais pastatais. Daug įspūdžių patyrė ir pamatė ekskursijose: Rusijoje, Ukrainoje, Armėnijoje, Gruzijoje ir kt.
Moteris domisi kurčiųjų draugijos gyvenimu. Dažnai lankosi kultūros namuose, bendrauja su darbuotojais, lankytojais, talkina organizuojant renginius. Darbas, pomėgiai, buities rūpesčiai nenutraukė ryšių su buvusiais mokslo draugais. Romualda sakė, kad dažnai lankosi Vilniuje, nes po mokyklos baigimo daugelis bendraklasių pasiliko dirbti ir gyventi sostinėje. Kiekvienas turi tikslų ir siekių, kuriais nori įprasminti savo veiklą, gyvenimą.
Vanda VAITKUTĖ
 |
 |
| Kartu su kitais skirtingų likimų ir amžiaus žmonėmis, susibūrusiais į meno saviveiklos kolektyvą, Romualda Linkevičiūtė dovanojo bendruomenei gražių reginių, koncertų. Nuotraukoje Romualda pirmoji iš dešinės. |
|
 |
 |
| Romualda domisi akrobatika, daug metų šoko tautinius, ritminius šokius, vaidino lengvojo žanro pantomimas, etiudus, miniatūras. |
Išvykoje su draugais. |
|
