Naujienos

Švenčiant Tarptautinę kurčiųjų savaitę Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos bendruomenė sulaukė garbaus svečio iš JAV - profesoriaus, knygos „Tarptautinė rankų abėcėlės schema“ autoriaus, Pasaulinės kurčiųjų federacijos Komisijos kurčiųjų kultūrai nario, iliuzionisto dr. Simono J. Karmelio.

Pasaulio kurčiųjų visuomenėje gerai žinomas mokslininkas, švietėjas, sportininkas, fotografas, kurčiųjų folkloro puoselėtojas, gestų kalbos specialistas, kelių knygų autorius savo paskaitoje „Didžiuotis ar nesididžiuoti kurtiems žmonėms gestų kalba“ ne kartą akcentavo, kaip yra svarbu kurčius vaikus gerai išmokyti skaityti, rašyti bei suvokti žodžių prasmę. Kalbėdamas apie žodinės ir rašytinės kalbos svarbą kurčiam vaikui profesorius pabrėžė, jog visos mokslo knygos, vadovėliai, grožinė literatūra yra parašytos ne gestų kalba. Todėl norint kurčiam vaikui ko nors pasiekti, tapti lyderiu kurioje nors srityje be gestų kalbos reikia gerai mokėti savo valstybinę kalbą?

Skaitymo džiaugsmą patyrė tik suvokęs žodžių prasmę

„Aš gimiau kurčias girdinčių tėvų šeimoje. Visą laiką buvau ugdomas žodiniu metodu. Mokykloje man labai gerai sekėsi matematika, geografija, chemija ir kiti dalykai, tačiau anglų kalba man buvo labai sunki. Gaudavau tik blogiausius įvertinimus. Bėda buvo ta, kad aš įsimindavau tik trumpus žodelius, kuriuos po kiek laiko pamiršdavau, nes nesuprasdavau jų reikšmės. Sakinius išmokdavau mintinai, bet ir jie greitai pasimiršdavo. Labai nemėgau skaityti knygų, nes visai nesuvokdavau ten parašytų žodžių prasmės. Man gerai sekėsi bendrauti gestų kalba, tačiau blogai jaučiausi, kad nemoku rašyti angliškai.

Paprašiau tėvų, kad surastų anglų kalbos mokytoją, kuris išmokytų mane rašyti ir skaityti. Su manimi dirbusio specialisto dėka per aštuonias savaites perpratau anglų kalbą, nes mokytojas, prieš užduodamas išmokti naujus žodžius, pirmiausia man išaiškindavo jų reikšmę. O tai ir buvo svarbiausia“, - pasakojo dr. Simonas J. Karmelis. Jis sakė, jog buvo ugdomas žodiniu metodu, todėl suprantantis, kad kurtiesiems lengviau kalbėti gestų kalba. Svečias pabrėžė, jog mažus vaikus būtina mokyti žodinės kalbos, nes tik taip vystosi jų mąstymas.
Pasak profesoriaus, skaitymo džiaugsmą jis patyrė būdamas šešiolikos metų. „Kai pradėjau skaityti knygą ir suvokti žodžių reikšmę, ėmiau matyti vaizdus. Laikui bėgant išmokau ir supratau vis daugiau žodžių. Tai, ką skaitydavau, matydavau lyg kino filmą. Pirmoji knyga mane taip sudomino, kad per vasarą aš perskaičiau dar tris“, - pasakojo profesorius. Vėliau jų perskaitė tiek, kad jau nebesuskaičiavo. Jis pasidžiaugė, kad tik per knygas pasiekė to, ko norėjo.
Jis pabrėžė, kad turi dvi gimtąsias kalbas – tai gestų ir anglų.

Kalba suteikia galimybę siekti mokslo ir karjeros

Kalbėdamas apie anglų kalbos mokymąsi, skaitymo svarbą dr. Simonas J. Karmelis akcentavo, jog tik geras kalbos mokėjimas atveria kelią tolesnėms studijoms bei pasiekimams. „Nors mažas ir labai nenorėjau mokytis anglų kalbos, tačiau laiku supratau jos svarbą, todėl dabar turiu daktaro laipsnį“, - šypsodamasis sakė jis.

Profesorius pasidžiaugė, kad, nepaisant klausos negalios, kurtieji ir neprigirdintieji yra nemažai pasiekę sporto, meno, kultūros, vadybos, mokslo srityse. „Pasaulyje daug kurčių žmonių, kurie daug nuveikė visuomenės labui ir pasiekė įvairių laimėjimų,“- sakė dr. Simonas J. Karmelis.
Pasak profesoriaus, JAV yra 24 milijonai neprigirdinčiųjų, apie 4 – 6 milijonus kurčių žmonių. Iš jų – apie 800 tūkstančių dirba kultūros srityje, yra 100 kurčių gydytojų, 25 advokatai, 20 mokyklos direktorių, 5 pastoriai, daug sporto federacijos prezidentų, viceprezidentų. Yra ir rašytojų. Daugelis šių specialistų turi magistro ir daktaro laipsnius.

Akcentavo sektino pavyzdžio svarbą

„Labai svarbu, kad būtų kuo daugiau kalbama, rašoma apie daug pasiekusius kurčius ir neprigirdinčius žmones. Ypač svarbu, kad apie juos kuo daugiau žinotų kurti vaikai, kad jie turėtų sektinų pavyzdžių, į kuriuos galėtų lygiuotis“, - pabrėžė svečias. Jis pasidomėjo, ar Lietuvos kurčiųjų bendruomenė rašo savo istoriją, ar pakankamai rašoma apie tuos kurčiuosius, kurie yra pasiekę sporto, meno, mokslo ir kitose srityse? Ar klausos negalią turintys vaikai pakankamai žino apie žymius kurčius žmones?

Dėmesys kurčiųjų šeimoms, auginančioms girdinčius vaikus

Anot dr. Simono J. Karmelio, labai svarbu atkreipti dėmesį į kurčiųjų šeimas, kuriose auga girdintys vaikai:. „Tai labai aktuali tema, nes kurtiems tėvams girdintis vaikas yra didelė problema. JAV nuolat tokioms šeimoms yra rengiamos stovyklos, kuriose specialistai konsultuoja ir moko, kaip tokiems vaikams gerai jaustis kurčiųjų bendruomenėje ir pritapti girdinčiųjų visuomenėje“. Pasak profesoriaus, buvo toks atvejis, kai, kurčiųjų šeimoje gimus girdinčiam vaikui, jį socialiniai darbuotojai atėmė iš tėvų. Tačiau tėvai kreipėsi į teismą ir kūdikis buvo jiems grąžintas. „Kurčias žmogus nėra kitoks, jis turi tuos pačius jausmus, kaip ir girdintis, tiesiog viskas priklauso nuo jūsų pačių. Reikia žinoti savo teises ir nebijoti jų ginti“, - pabrėžė garbus svečias.

Problemos lengviau išsprendžiamos pasidalinus patirtimi

Anot jo, nereikia manyti, kad JAV kurtieji gyvena labai gerai ir neturi jokių problemų. Jis yra įsitikinęs, kad, pasidalinus patirtimi, galima išspręsti daug problemų ne tik JAV, bet ir Lietuvoje. J. Karmelis sakė žinantis, kad Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokykla palaiko ryšius su JAV ambasada. Todėl jis dės visas pastangas, kad mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė galėtų nuvykti į JAV, kur susipažintų su šios šalies kurčiųjų ugdymo metodika, mokymo programomis, pasisemtų jų patirties. „Turiu daug ryšių, įvairių kontaktų, dalyvauju įvairiuose projektuose, esu pasirengęs padėti Lietuvos kurčiųjų bendruomenei. Esu įsitikinęs, kad po dešimties, penkiolikos metų pajusite žymų pakilimą visose srityse. Aš tikiuosi dar ne kartą atvykti į Lietuvą“, – žadėjo dr. Simonas J. Karmelis.
Po paskaitos Panevėžio kurčiųjų bendruomenės nariai dar ilgai nenorėjo atsisveikinti su svečiu. Juos domino jo nuomonė dėl kochlearinio implanto naudingumo, ar JAV kurtieji gali pilotuoti lėktuvą, ar yra kurčiųjų, kurie reiškiasi politikos srityje, kaip išspręsti kai kurias problemas ir t. t.

Atsakydamas į pirmąjį klausimą svečias pažymėjo, kad jis nėra nei už, nei prieš kochlearinius implantus. Anot jo, gydytojai rodo vien teigiamus pavyzdžius, tačiau rezultatai ne visada yra tokie, kaip sakoma. „Aš pats nenorėčiau tokio aparato implantavimo, nes esu patenkintas savimi toks, koks esu“, - teigė dr. Simonas J. Karmelis.

Dėl galimybės pilotuoti lėktuvą, jis sakė, kad JAV kurtieji turi tokią teisę, tačiau privalo laikytis labai griežtų taisyklių. O į klausimą, ar yra kurčių žmonių politikų, svečias sakė, kad jų yra net keliose valstijose.

Dėl iškylančių problemų profesorius kvietė nebijoti kreiptis į LR Seimą, Vyriausybę. Siūlė būti susitelkusiems, diplomatiškiems ir nebijoti ieškoti sprendimo būdų. Išsakyti savo problemas LR Seimo, Švietimo ir mokslo ministerijos, apskrities atstovams viešai ir originaliai, kaip šiame renginyje – įteikti politikams surašytas problemas pirštinaitėje, kuri simbolizuoja gestais kalbančiojo rankas.

Tėvų ir protėvių šaknys – Panevėžyje

Gerbiamo svečio apsilankymas Lietuvoje ir Panevėžyje buvo ne tik dėl noro pasidalinti turtinga ir įvairiapusiška patirtimi, bet ir dėl savo protėvių šauksmo. „Mano proseneliai, seneliai ir tėvai yra kilę iš Panevėžio. Jie - Lietuvos žydai. Džiaugiuosi, kad atvykau į Panevėžį, turėjau galimybę pamatyti miestą „iš paukščio skrydžio“, susitikau su Panevėžio žydų bendruomenės nariais, susipažinau su Panevėžio žydų istorija, aplankiau žydų kapines, Šiluvą, Kryžių kalną, Pakruojį, Joniškėlį, Pušalotą. Gaila, kad nepavyko rasti mano prosenelių ir senelių kapavietės, todėl, ne veltui sakiau, kad dar ne kartą žadu atvykti į Lietuvą“, - sakė dr. Simonas J. Karmelis.
Dar viena garbaus svečio apsilankymo priežastis Panevėžyje - tai Panevėžio kurčiųjų kultūros centro vadovo, Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklos mokytojo Viliaus Glušoko kvietimas. Judviejų pažintis, užsimezgusi prieš septyniolika metų Kijeve vykusiame Pasaulio kurčiųjų magų festivalyje, nenutrūko visus tuos metus.

Renginio pabaigoje, kaip padėkos ir atminimo ženklą, Panevėžio kurčiųjų mokyklos direktorė D. Kriščiūnienė dr. Simonui J. Karmeliui įteikė Janinos Valienės sukurtas rankas, kurios simbolizuoja gestų kalbą.

Laima LAPĖNIENĖ

Profesoriaus, knygos „Tarptautinė rankų abėcėlės schema“ autorius, Pasaulinės kurčiųjų federacijos Komisijos kurčiųjų kultūrai narys, iliuzionistas, dr. Simonas J. Karmelis.	Renginio pabaigoje, kaip padėkos ir atminimo ženklą, Panevėžio kurčiųjų mokyklos direktorė D. Kriščiūnienė dr. Simonui J. Karmeliui įteikė Janinos Valienės sukurtas rankas, kurios simbolizuoja gestų kalbą.
Šventės dalyviams mažiausi mokyklos auklėtiniai įteikė iš mažų obuolių suvertas girliandas su įpintomis vaikiškomis pirštinaitėmis, kuriose į ritinėlį susuktuose raštuose išdėstytos visos įstaigą slegiančios ir jai gresiančios problemos.	Profesorius J. Karmelis su kelionės draugais apsilankė Lietuvos kurčiųjų draugijoje, domėjosi Vilniaus bažnyčių architektūra, taip pat nuvyko į Genocido aukų muziejų ir valstybinį Vilniaus Gaono žydų muziejų.   Genės Karklienės nuotr.