|
Ne vien literatūrinis paveldas suteikia Anykščių kraštui tai, ko nerasi kitur. Jis unikalus savo gamtos grožiu ir darbščiais anykštėnais, kurie savo darbu puošia gimtinę. Vienas iš jų - mūsų bendrijos narys Linas Krikščiūnas ir jo mamytė Genovaitė, kurie kasdieninio darbo sūkuriuose suranda laiko ir grožio paieškai. Jų originaliai tvarkoma sodyba Anykščių rajone Vosgėlių kaime patraukia kiekvieno praeivio akį.
Nedidelis žemės plotas primena pasakose aprašytą teritoriją: baltai dažytas namas, medžio drožiniais išdabinta pavėsinė, iškastas ir meistriškai akmenimis ir įvairia augmenija išpuoštas tvenkinėlis, rūpestingai prižiūrimi gėlynai, kruopščiai šienaujama veja ir begalė Lino sukurtų medinių gamtos eksponatų. Sklypą puošia šeimininko išdrožtos didžiulės skruzdėlės, boružėlės, vorai, gandrų šeimyna, milžinai baravykai ir kitos grožybės. Kiekviena skulptūrėlė turi savo vietą, gražiai dera prie gėlynų ir žalios vejos ir visa alsuote alsuoja dvasine ramybe. Šioje gražioje poilsio oazėje galima atgauti prarastas jėgas, pamiršti užklupusius rūpesčius.
Visą tai sukūrė didelių mokslų nebaigęs L. Krikščiūnas, kuris klausos neteko vaikystėje persirgęs meningitu. Drožinėti Linas išmoko mokydamasis Aulelių specialioje mokykloje. Prieš 30 metų ją baigęs jaunuolis sugrįžo į gimtuosius namus ir padėjo mamai ūkininkauti. Dirbo kartu su mama fermose, o laisvalaikiu prisėsdavo prie savo gamybos įrankių drožinėti, paleisdamas į laisvę fantaziją.
Šiandien 45-metis vyriškis su mama triūsia savam trijų hektarų žemės ūkyje. Augina net 2 arklius, karvutę, 7 kiaules.
Tarp begalės darbų, laiko lieka ir kūrybai. Liną medis tiesiog traukia. Grybaudamas jis visuomet iš miško parsineša kokią įdomesnę šaką, kurią jo kūrybingos rankos paverčia žalčiu, varle ar kitu gyviu. Didesniems drožiniams vyriškis medienos perka girininkijoje. Pasižiūri į medžio gabalą ir jau žino, ką darys.
Linas daug skaito. Ne tik laikraščius, bet ir knygas, kuriose randa patarimų kaip tvarkyti sodybą, įrengti baseiną, kitas įdomybes.
Vyriškio sumanymuose - pastatyti vėjo malūną. Tiesa, jis miltų nemals, tačiau primins jau muziejais tapusius eksponatus. Tam kūrybingas vyriškis iki dirbtuvių atsivedė trifazę ir ketina savo gamybos įrankius pakeisti naujomis staklėmis.
Geriausia Lino draugė mama kūrybinius sūnaus užmojus ne tik palaiko, bet ir pati padeda gražinti sodybos aplinką. Mamos gyvenimas buvo nelengvas – anksti tapo našle, vienai teko užauginti tris vaikus. Tačiau sunkumai moteriškės nepalaužė. Tai liudija ir išpuoselėta sodyba, ir neblėstanti šypsena veide. Linas ir jo mamytė neskaičiuoja investuoto į darbus laiko, o savo pačių rankomis susikurtą grožį seniai vertina ne materialiais masteliais.
Parengė Genė KARKLIENĖ
 |
| Liną Krikščiūną medis tiesiog traukia, pažiūrėjęs į medžio gabalą jis jau žino, ką darys. |
 |
| Lino mama Genovaitė Krikščiūnienė kūrybinius sūnaus užmojus palaiko ir pati padeda gražinti sodybą. |
 |
| Gandrais džiaugiasi Anykščių kurčiųjų pirminės organizacijos pirmininkas V. Raišelis ir bendrijos narė O. Arienė. |
 |
| Nedidelis žemės plotas primena pasakose aprašytą teritoriją. |
Fotografijų ir vaizdo reportažus iš vizito anykštėnų sodyboje žiūrėkite rubrikose "Virtuali meno galerija" ir "Informacija lietuvių gestų kalba".
|
