Naujienos

LKD Kauno teritorinės valdybos Šakių pirminė organizacija įsikūrusi Šakių socialinių paslaugų centre. Pirmininkas, informantas-konsultantas Adolfas Baranauskas susitikimo dieną supažindino su 115 narių jungiančios organizacijos veikla, sunkią klausos negalią turinčiais bendrijos aktyvistais Apolinaru Orintu ir Kristina Petkauskiene.

Šakių rajono kurtieji nesiskundžia, kad neturi erdvių patalpų. Buvusios senos bibliotekos patalpose vienu kambarėliu jie dalijasi su cukrinio diabeto klubo „Linelis“ nariais. Ant lentynų išrikiuota įvairių sporto varžybų apdovanojimai, ant stalo - spauda. Pati organizacija išleidusi, nors ir kuklų informacinį lankstinuką. Jame – Šakių kurčiųjų organizacijos teikiamos paslaugos, tikslai, gestų kalbos abėcėlė ir kontaktiniai duomenys. Įvairiose įstaigose, organizacijose platinamas lankstinukas - ideali organizacijos reklaminė priemonė.

Trumpai apie bendrijos veiklą

Pirmininkas A. Baranauskas pats naudojasi klausos aparatu ir puikiai supranta, kokios paramos reikia šios negalios žmonėms.

Be abejo, sunkiausia žmonėms, kalbantiems gestų kalba. Tokiu atveju bendradarbiaujama su gestų kalbos vertėjais. Šakių rajono gyventojus aptarnauja Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centro Marijampolės padalinio kvalifikuoti vertėjai. Tą dieną reikalus tvarkant jiems talkino vertėja Eglė Keidošiūtė. Bet pirmininkas neabejoja, kad sunkią klausos negalią turintys žmonės čia yra ir patys aktyviausi: jie pirmieji sporto varžybose, pažintinėse išvykose, nuoširdžiausi pagalbininkai.

Šiuo sunkmečiu rajono kurtieji vengė daug kalbėti apie finansinę padėtį. Jie tiesiog telkiasi ir daro tai, ką dar galima padaryti turimomis lėšomis. A. Baranauskas sako, kad rašomi projektai, pagal išgales paremia savivaldybė, sveikatos rėmimo fondas. „Išvykose, kelionėse žmonės maitinasi iš savo lėšų, nes pajamos ribotos“, - aiškina jis.

Bendrijos nariai noriai dalyvauja ir rajono neįgaliųjų šventėse. Maža, bet stipri organizacija šių metų birželio 17 d. Raseinių rajono Jūkainių parke vykusioje Kauno kurčiųjų teritorinės valdybos tarprajoninėje sporto šventėje buvo tarp pajėgiausių. Adolfo Baranausko, Kristinos Petkauskienės ir Regimanto Jakaičio komanda žaisdama petankę užėmė pirmąją vietą, apdovanoti medaliais. A. Baranauską sėkmė lydėjo beveik visose rungtyse, jis vienintelis iš visų rajonų dalyvių laimėjo net tris medalius!

Visada su entuziazmu šioje organizacijoje minima Tarptautinė kurčiųjų diena, bendrija dalyvauja neįgaliųjų rankdarbių parodėlėse. Prie Socialinio paslaugų centro esantis didelis miesto tvenkinys ir sumaniai tvarkomas parkas traukia maloniai pabendrauti. Reto grožio vieta žiemą ir vasarą besitelkiančius bendrijos žmones pasitinka vis naujomis spalvomis.

Metų ir šviesių minčių turtingas žmogus

Vyriausias organizacijos narys Apolinaras Orintas yra ir vienas iš aktyviausių. Patį pirmininką išmintimi ir sumanumu stebinantis organizacijos narys traukia šiltu bendravimu ir gyvenimo išmintimi. Jau gerokai per aštuoniasdešimtmetį perkopęs žmogus tą dieną į centrą atvyko iš Gelgaudiškio. Palaidojęs žmoną gyvena vienas, kartais aplankanti jį dukra iš Vilniaus. Anksčiau buvęs auksinių rankų batsiuvys, dar neseniai savo apylinkės moteris pamalonindavo pasiūdinęs klumpes mediniais padais. Su vaikiškomis, moteriškomis kurpaitėmis jis dalyvavęs ir ne vienoje neįgaliųjų rankdarbių parodoje. Jo įdiržusios rankos išduoda, kad ir dabar jis nesėdi be darbo. Atvirai pasakoja, kad jis jau ne ūkininkas, anot jo, augintas vištas vis kažkas išvogdavo... Bet lig šiol augina sau daržoves. Ir ne porą lysvių, bet turintis tam trylika arų! Šaiposi iš savęs: kur ten jam per devintą dešimtį žingsniuojant prisiviliot šeimininkę... Bet jo siela vis dar jauna, nestokoja svajonių, o juk jos ir yra žmogaus gyvenimo varomoji jėga. Jų genamas senolis yra kurčiųjų bendrijos susibūrimų, pažintinių ekskursijų dalyvis. Didelių problemų susikalbant taip pat nėra, jis kalba tik paprasta daugiau buitine gestų kalba, iškilusią problemą pašnekovui suskumba dėstyti raštu... Žmogus smalsus naujovėms ir atidus kitiems.

Džiaugdamasis šiandiena, prisiminimais grįžta į vaikystę, prieškarį, sunkius karo metus. Užkliudęs mintimis tuos laikus, Apolinaras visiems būtinai papasakoja, jog vaikystėje, atvykęs į Klaipėdą su tėvais ūkiniais reikalais, matęs Hitlerį. Palaidojęs ne tik žmoną, bet ir jauną sūnų, daug kitų netekčių, bėdų ir vargų iškentėjęs nepalūžo. Ir tvirtina, kad šiandien užtenka tiek, kiek turi.

Sporto entuziastė ir bendrijos siela

Vienas žmogus – silpnas. Bendrijoje atsiranda troškimų, impulsas siekti net daugiau nei gali. Šakiuose, tėvų namuose, dabar gyvenanti Kristina Petkauskienė visada suskumba ten, kur labiausiai reikia. Ji bendruomenės aktyvistė ir jos siela.

Į Šakių socialinį centrą atėjusią moterį dėl našlaitės pensijos dabar labiausiai jaudina keisti įstatymai. Apkurtusi dvejų metukų po sunkios ligos ji kalba tik gestų kalba, 1986 m. baigė Vilniaus kurčiųjų mokyklą. Sveiku protu sunkiai suvokiami įstatymai šiandien varo sunkią negalią turintį žmogų į neviltį. Kristina bando ieškoti teisybės. Iš to laikotarpio yra ne vienas kurčiasis, kuris nespėjo pasirūpinti neįgalumo pažymėjimu, nors negalia pripažinta iš vaikystės. Tas pripažinimas taip pat rėmėsi dokumentais, kurie nėra įtraukti į pažymas (o pačios ligų istorijos poliklinikose seniai sunaikintos).Tėvai kažkada savo vaikams kiek galėdami padėję, bet nesuskubę parūpinti tuo laiku skeptiškai vertintų neįgalumo pažymėjimų ir skaudžiai pralaimėjo. Jų vaikai negali suprati akis badančios neteisybės. Kuo kaltas neįgalusis dėl painių, besikeičiančių įstatymų? Dauguma į tai numotų ranka, jeigu turėtų darbą. Mirus tėvams be jų paramos iš savo mažų neįgalumo pensijų dauguma gyvena skurde. Visomis priemonėmis K. Petkauskienė žada ieškoti teisybės.

Iš Jūkainiuose vykusios sporto šventės Kristina parsivežė du medalius. Petankėje – laimėjo pirmąją, žaisdama smiginį užėmė trečiąją vietą.
Moteris visada aktyviai dalyvauja ir rengiamose rajono neįgaliųjų sporto varžybose. Kasdienybę praturtina žinojimas, kad ji ne viena - augantis sūnus, padrąsinantys draugų žodžiai ir tikėjimas, kad tiesa turi nugalėti.

Aldona Gema STANKEVIČIENĖ-MACIONYTĖ

Pirmininkas, informantas-konsultantas Adolfas Baranauskas (stovi) susitikimo dieną supažindino su klausos negalią turinčiais bendrijos aktyvistais Apolinaru Orintu ir Kristina Petkauskiene, tądien jiems talkino vertėja Eglė Keidošiūtė (dešinėje).

Raseinių rajono Jūkainių parke vykusioje Kauno kurčiųjų teritorinės valdybos tarprajoninėje sporto šventėje Adolfo Baranausko, Regimanto Jakaičio ir Kristinos Petkauskienės  komanda žaisdama petankę užėmė pirmąją vietą.

Iš Jūkainiuose vykusios sporto šventės Kristina parsivežė du medalius. Petankėje – laimėjo pirmąją, žaisdama smiginį užėmė trečiąją vietą.