Naujienos

Spalio 1-ąją Algirdui Jurkšai prezidentūroje buvo įteiktas garbingas apdovanojimas ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius.

A. Jurkša jaunystėje buvo krepšininkas, vėliau tapo treneriu. Įkūrė Kauno kurčiųjų sporto klubą ,,Tyla“, yra jo vadovas, aktyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime.

A. Jurkša sutiko atsakyti į „Akiračio“ korespondentės Ievos Čereškaitės pateiktus klausimus apie sportą, visuomeninę veiklą, ateities planus.

Papasakokite, kaip susidomėjote krepšiniu, kaip klostėsi Jūsų karjera?

Krepšiniu susidomėjau 1968 m. pamatęs krepšinio rungtynes tarp Kauno ,,Žalgirio“ ir Tartu ,,Kalev“ komandų. Po tų rungtynių nubėgau į savo tuometinės Kauno neprigirdinčiųjų internatinės mokyklos sporto salę ir ėmiau mokytis žaisti krepšinį (tuomet A. Jurkšai buvo 15 metų  aut. pastaba). Visi nustebo, kad netrukus krepšinį išmokau žaisti neblogai, o jau nuo 16 metų buvau kviečiamas į vyrų krepšinio rinktinę.

Ar kurtumas buvo kliūtis siekti sportininko karjeros? Ar atvirkščiai užgrūdino ir skatino atkakliai siekti tikslo?

Kurtumas man nebuvo kliūtis. Žaidžiau su pajėgiausiais to meto girdinčiais krepšininkais: M. Paulausku, R. Kurtinaičiu, V. Chomičiumi, M. Lekerausku, S. Patkausku ir kitais. Savo profesionaliu žaidimu užsitarnavau pagarbą jų akyse. Jie stebėjosi, kad kurčiasis gali rungtyniauti su meistrais kaip lygus su lygiu. Žaidimas su patyrusiais krepšininkais užgrūdino, suteikė pasitikėjimo savo jėgomis, technika ėmė sparčiai gerėti.

Kokias pareigas užimate šiuo metu, ką treniruojate, kokioje veikloje dalyvaujate?

Šiuo metu esu Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto (LKSK) viceprezidentas ir Lietuvos parolimpinio komiteto (LPOK) narys, LKD plenumo narys ir nuo 1992 m. Kauno KSK ,,Tyla“ pirmininkas. Taip pat dirbu Kauno Centro sporto mokykloje, esu Lietuvos nusipelnęs treneris, treniruoju kurčiuosius vyrus, esu Lietuvos kurčiųjų vyrų krepšinio rinktinės trenerio asistentas, kur pirmuoju smuiku griežia mano buvęs treneris ir kolega Algimantas Šatas.

Tikrai esu jam dėkingas už suteiktus patarimus. Žavi A. Šato mandagumas, įsitikinimai, per rungtynes stebina jo drąsūs, šalti, žaibiški, netikėti sprendimai, kurie dažniausiai pasiteisina. Kartu dirbame nuo 2004 m., ir mūsų duetas sėkmingai vadovauja rinktinei.

Ar ordino ,,Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžius Jums svarbus? Kokius apdovanojimus norėtumėte išskirti kaip svarbiausius, reikšmingiausius, brangiausius savo karjeroje?

Ordino ,,Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžius  tai mano pasiaukojamo darbo įvertinimas. Tai stimulas dar atkakliau siekti sportinių laimėjimų Lietuvos labui, parodyti, kad kurčiųjų krepšinis yra profesionalus.
Visi apdovanojimai, kuriuos laimėjau žaisdamas ir treniruodamas, yra brangūs, tačiau Riterio kryžius man brangiausias, nes matė, įvertino visa Lietuva. Jį gavau savo krepšininkų, sporto funkcionierių dėka, todėl labai dėkoju tiems, kurie man padėjo ir įvertino, ypač dėkoju savo šauniems, nenuilstantiems krepšininkams.
Riterio kryžių gavote už pergales, pasiektas su Jūsų treniruojamomis Lietuvos kurčiųjų vyrų ir vaikinų rinktinių komandomis. Kokias pergalės išskirtumėte ir kodėl?
Ypač išskirtinis ir vertingas laimėjimas, kai 2007 m. Kinijoje, Pasaulio kurčiųjų krepšinio čempionate, tapome čempionais. Mes buvome pirmieji Lietuvos krepšinio istorijoje įveikę nenugalimą Amerikos komandą. Pergalė mums suteikė pasitikėjimo toliau siekti įspūdingų laimėjimų: 2008 m. tapome Europos čempionais, 2009 m. Olimpinėse žaidynėse ir 2010 m. Pasaulio jaunimo čempionate iškovojome sidabro medalius.

Ar gavęs Riterio kryžių jaučiatės įvertintas? Ar pakanka bendruomenės, valstybės dėmesio?

Gavęs Riterio kryžių sulaukiau sveikinimų, linkėjimų iš bendradarbių, draugų, savo krepšininkų.
Visuomenės ir valstybės, savivaldybių įvertinimo dar palauksiu, nes Riterio kryžių turiu tik savaitę. Apie savo apdovanomimą priminsiu, kai vyks diskusijos dėl kurčiųjų sporto gerinimo, organizavimo, lėšų skyrimo. Apskritai sveikieji vengia viešinti kurčiųjų sporto laimėjimus spaudoje, televizijoje. Tai liūdina ir skaudina mane. Tikiu, kad mūsų būsimi laimėjimai, prašymai bus labiau pastebimi ir įvertinami, kai spalio 17 d. Lietuvos Seimas pagaliau priėmė ir patvirtino Neįgaliųjų teisių konvenciją.

Kaip treniruojate jaunuosius žaidėjus, kokius tikslus keliate jiems ir sau?

Man visada atrodo, kad ne taip reikėjo padaryti tą ar kitą, nors tos rungtynės ir laimėtos, treniruotės vyko gerai. Tiesiog vis ieškau naujovių, ypač mėgstu kurti savo variantus.

Jaunieji krepšininkai yra geri, draugiški, malonūs vyrukai, vykdo visas užduotis. Kartais pasimuliuoja, pasiskundžia, bet susirinkime pasikalbame, kokios pasekmės gali būti, ir vėl viskas gerai, iškovojame aukštus laimėjimus.

Noriu, kad jaunieji krepšininkai būtų atkaklūs, sąžiningi per treniruotes kaip mūsų kurčiųjų rinktinės vyrai: puikus kapitonas Justinas Navlickas, puikūs žaidėjai Robertas Puzinas, Arvydas Bareikis ir kiti.

Mano tikslas dirbant su krepšininkais  užsitarnauti jų pasitikėjimą, pagarbą, noriu nuoširdžios bendrystės, būti kaip viena šeima.
Buvote ir žaidėjas ir treneris. Geriau sportuoti pačiam ar treniruoti kitus?

Geriau žaisti pačiam, klausyti trenerio nurodymų. Žaidžiant nėra jokios baimės, atsakomybės jausmo. O būnant treneriu dažnai tenka prieš kiekvienas svarbias oficialias rungtynes sukti galvą, ieškoti planų, taktikos prieš būsimą varžovą. Naktys būna bemiegės, neramios.

Papasakokite apie savo šeimą, ką mėgstate veikti laisvalaikiu?

Šeimą sukūriau 1988 m., sulaukęs Jėzaus Kristaus amžiaus, nes buvau labai atsidavęs krepšiniui. Žmona Daiva buvo lengvaatletė.

1992 m. sulaukėme sūnaus Mindaugo, kuris nepanoro eiti mano keliu, nors yra pakankamai aukštas žaisti krepšinį ─ jis už mane yra daug aukštesnis. Mindaugas uoliai lanko rutulio stūmimo ir disko metimo treniruotes, nori būti kaip Virgilijus Alekna.

Su šeima mėgstame būti savo sode, poilsiauti prie jūros, ežerų.

Kokie Jūsų ateities planai, siekiai?

Kitąmet laukia Pasaulio krepšinio čempionatas Italijoje, reikės ginti čempionų vardą. Sakoma, kad lengviau laimėti čempionų vardą negu apginti. Didelis mano tikslas ir noras  padėti savo vyrams 2013 m. Graikijoje, Olimpinėse kurčiųjų žaidynėse, tapti čempionais. Lietuvos krepšinis to dar nepasiekė.
Dar noriu, kad pagaliau sporto funkcionieriai, kiti atsakingi ir suinteresuoti asmenys išgirstų mūsų  kauniečių  didelius norus ir padėtų Kaune pastatyti kurtiesiems sporto bazę. Geografiniu atžvilgiu tai būtų patogu Lietuvos kurčiųjų sportui!

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių Algirdui Jurkšai įteikė prezidentė Dalia Grybauskaitė.