Naujienos

Telšių kurčiųjų draugijos „Tyla“ narys 24 metų Armandas Sabaliauskas, gyvenantis Telšių rajone, Klubokų kaime, ūkininkauja mirusių tėvų ūkyje. Jaunas, protingas, labai savarankiškas vaikinas kaip medis įaugo plačiuose Žemaitijos laukuose. Čia tikisi surasti savo laimę ir viltingai žvelgia į ateitį.

Reginos ir Sauliaus Sabaliauskų šeimoje sūnus Armandas gimė sveikas. Bet kūdikystėje persirgtas kokliušas klausos nervą pakenkė negrįžtamai. Iki 7 metų tėvai jį lavino namuose. Pakankamai nebuvo nei žinių, nei priemonių, padedančių ugdyti apkurtusį vaiką.

Stasio Kavoliaus dėka bendrijoje „Viltis“ buvo įkurtos dvi mažos klasės kurtiesiems vaikams, kuriose pradėjo mokslus ir Armandas. Po 2 metų jos buvo perkeltos į Telšių vyskupo V.Borisevičiaus katalikišką mokyklą. Kurtieji vaikai, kartu su girdinčiais, dalyvaudavo popamokinėje veikloje, sportuodavo, lankė dailės užsiėmimus. Atsidarius Telšių apskrities kurčiųjų mokyklai, kurtieji tęsė mokslus. Čia buvo lavinama ir žodinė tartis bei mokoma gestų kalbos. Daug gražių žodžių galima pasakyti apie Armando mokytoją Rūtą Skirkienę. Tylus, kiek užsidaręs Armandas gabumais mokslams nepasižymėjo, bet išsiskyrė darbštumu, ramiu būdu ir mokėjimu pritapti. Tėvai susitaikė su sūnaus gyvenimu tyloje ir vaiko klausos netektį priėmė kaip lemtį.

Skaudžios netektys

Antroji žiauri lemtis smogė prieš dešimtmetį, mirus tėčiui, kuriam buvo tik 35 metai. Šeimoje dar augo brolis Donatas ir sesuo Aurelija. Šeimai tai - buvo beribis skausmas, netikėta netektis. Armandas, kaip vyriausias iš vaikų, gelbėjo visur, stengdamasis palengvinti ant mamos pečių užgriuvusio ūkio naštą. Todėl į sunkių darbų sūkurį įpuolė dar paauglystėje, vos keturiolikos metų. Tėvai turėjo 30 ha žemės, mamai nesinorėjo jos apleisti.

Vaikai augo, daugėjo stipresnių rankų, šeimos ateitis šviesėjo. Bet nuolatinių rūpesčių kamuojamą motiną pasivijo klastinga onkologinė liga. Buvo dar 3 didelių vilčių, nerimo ir skausmo metai. Nepaisant didelių pastangų 43 metų mama prieš metus mirė. Armando akyse dar gyvas mylimas veidas, jos motiniškos pastangos pagelbėti jam visur, kur reikėdavo klausos, jos gyvenimiški pamokymai ir ta žiauri mirtis, išplėšusi iš jo tai, kas jį dar šildė savo atjauta.

Namai liko be tėvų. Trims vaikams reikėjo priimti tikrai nevaikiškus sprendimus! Jie „neišsivaikščiojo“ iš tėviškės. Jauniausioji sesuo dabar dar mokosi Varnių vidurinėje mokykloje, devintoje klasėje. Broliai globoja ją ir padeda.

Ūkio problemos

Nemažam ūkiui reikia ne tik darbščių rankų, bet ir žmogaus mokančio vadovauti, organizuoti, telkti šeimos narius darbams. Armandas, nors ir negirdi, darbštumu ir atkaklumu pranoksta kitus. Jis turi traktorininko – vairuotojo pažymėjimą, moka dirbti su įvairios paskirties žemės ūkio technika, reikalui esant sugeba susiremontuoti.

Gretimame kaime gyvena jo motinos sesuo Rūta su šeima. Jie taip pat ūkininkauja. Šias šeimas riša ne tik giminystės ryšiai, bet ir ištisus metus nesibaigiantys darbai. Darbus su turima galinga technika jie atlieka dažnai kartu.Taip greičiau, be to gera technika labai brangi. Rūtos vyras Arvydas su Armandu labai šaunus duetas visuose darbuose. Jiems talkina Armando brolis Donatas.

Rūtos ir Arvydo namų kieme įvairiai technikai yra pastatytas garažas. Žinoma ne koks modernus, bet ir ne pašiūrė. Vyrai didžiuodamiesi aprodo galingus traktorius, čia „ilsisi“ po darbingo meto įvairios šienapjovės, vartytuvai, traktoriniai plūgai, sėjamosios, kultivatoriai, lėkštės, purkštuvai, netgi grūdinių kultūrų nuėmimo kombainas. Už didelis pinigus ir sunkiai įsigyta technika, kaip ir turi būti, patikimai saugojama, prižiūrima gerų šeimininkų.

Darbštuolis žemaitis

Kai jau visi vasaros darbai praeityje, o paskutinis derlius aruoduose, atsargiai klausiu jauno ūkininko, kokie darbai trukdo dabar bent jau parsivesti jauną žmoną į namus. Pasirodo Armandas užsiima ir gyvulininkyste. Kasdien agregatais melžia apie dešimtį karvių. Prie gyvulių turi ir kitos technikos, bet laisvadienių tai nėra, laisvas laikas pasiderinamas tik su šeimos nariais. Gyvuliai juk negali būti alkani ir negėrę, jei šeimininkai išsiruoš į tolimas keliones ar pramogas. Paprašyti žmones irgi ne labai gelbės, nes kaime visi turi savus darbus.

Pasidomėjus kaip paruošiamas šienas tokiam nemažam gyvulių skaičiui visi patikina, kad rankiniai grėbliai tikrai čia seniai padėti į šalį. „Nurėžta pieva“su traktorine šienapjove vasaros kaitroj per kelias dienas pradžiūsta, vienas iš vyrų varto, antra, kiek vėjeliui prapūtus, grėbia, o trečias su specialiu presu „vynioja“ ir riša šieną į gražius rulonus. Belieka vežti po stogu. Prie grūdinių kultūrų kombaino paprastai sėda Rūtos vyras Arvydas, o Armandas su traktorium veža grūdus, juos sandėliuoja, džiovina, presuoja šiaudus, skuta ražienas. Per du ūkius atliekami stambiausi darbai, kitus dirba atskirai.

Aišku, žemdirbio darbus rikiuoja patys orai, todėl kiekvieną rytą kaimo žmogus akis kelia pirmiausia į dangų. Ir tik tada žiūri po kojom, nes sava žemelė patikima. O tie vargai nesibaigiantys, kiekvienas sezonas vis turtingas kitais rūpesčiais. Tik nuėmus derlių, pasideda rudeninis arimas, žiemkenčių sėja, gyvulių perkėlimas į tvartus, jų atidesnė priežiūra. Pavasarį, darbų karuselė sukasi vėl nauju ratu.

Planai ir viltys

Telšių kurčiųjų draugijos „Tyla“ pirmininkas Stasys Kavolius džiaugiasi jauno žmogaus pastangomis rasti vietą gyvenime, o jo žmona supratingai priduria, kad bendrom jėgom reikėtų „pasižvalgyti“ geram vaikinui patikimos, tokios kaip ir jis švelnios, rūpestingos gyvenimo draugės. Galbūt laimė visai netoli, gal tik darbuose paskendęs vaikinas jos nemoka prisišaukti.

Pirmininkas pasakoja, kad nemažas atstumas, rūpesčiai netrukdo jam atvykti į organizuojamus renginius Telšiuose. Dalyvauja šventėse, įvairiose sporto varžybose, rankdarbių parodose,ekskursijose, mokymuose. 10 metų dalyvavo organizuojamose stovyklose.
Armandas labai draugiškas, geros širdies, nerūkantis ir nevartojantis alkoholio vaikinas. O tokių tikrai reta.

Jis turi danišką klausos aparatą, kurį naudoja tiek dirbant su traktoriais, tiek bendraujant šeimoje ir kurčiųjų draugijoje. Aišku, jeigu panašų būtų turėjęs vaikystėje, būtų galėjęs lavinti kalbą, palengvėjęs mokslas.

Čia pat kieme, įšokęs į galingą naują traktorių, Armandas jaučiasi labai patogioj ir savoj vietoj. Galiūną išbando kartu su viskuo besidominčiu pirmininku ir nurūksta vingiuotu kaimo keliu.

Labai norisi tikėti, kad jo neeilinis darbštumas, atkaklumas nugalės visas gyvenimo kelyje pasitaikančias kliūtis, žemdirbio duona bus skalsi, tėvų žemė - dosni, o laimė yra arti.

Aldona Gema STANKEVIČIENĖ - MACIONYTĖ

Telšių rajone ūkininkaujantis Armandas Sabaliauskas - jaunas, protingas, labai savarankiškas vaikinas kaip medis įaugo plačiuose Žemaitijos laukuose. Čia  jis tikisi surasti savo laimę ir viltingai žvelgia į ateitį.