|
Daugiabučio, esančio Linkuvos g. 55 Kaune, gyventojai gerai pažįsta ir dažnai sutinka šio namo senbuvę Anastaziją Romanovą. Griežto būdo, reikli moteris ypač mėgsta tvarką ne tik savo bute, bet ir namo prieigose, kieme. Beveik kasdien su valymo įrankiais Anastazija eina aptvarkyti konteinerių, sugriebti lapų, pašluoti pačių gyventojų išmėtytų šiukšlių. Darbšti moteris jau kelinti metai taip darbuojasi be atlygio. Ir nesiskundžia, jei kartais darbo būna daugiau. Lyg budinti tvarkdarė prižiūri namo aplinką, tarsi nuosavą kiemą, savo noru, dėl švaros, grožio ir jaukumo.
Pavyzdingas bendrabutis
Prieš porą dešimtmečių šiuo namu kaip bendrabučiu, rūpinosi LKD Kauno įmonė (dabar UAB „Atropa“). Visi kambariai buvo aprūpinti minkštais ir korpusiniais baldais, įrengtos jaukios virtuvės, susirinkimo salė. Vyko geriausio aukšto, kambario konkursai, kultūriniai renginiai. Įmonės lėšomis remontuojamas ir tvarkomas pastatas išsiskyrė švara, tvarka ir miesto spaudoje ne kartą buvo rodomas kaip pavyzdys kitiems bendrabučiams. Tuomet už bendrabučio aplinkos tvarkymą įmonė Anastazijai mokėjo atlyginimą. Pareiginga, darbšti moteris neskaičiuodavo darbo valandų. Nemėgo apsileidusių. Vien jos pasirodymas sudrausmindavo bendrabučio triukšmadarius, apibardavo juos it kokia griežta, reikli mama.
Privatizuotas bendrabutis šiandien švara pasigirti negali. Remontuoti reikia langus, sugadintas, murzinas sienas. Už darbus gyventojai turi susimokėti patys. Turėtų susimokėti ir už aplinkos tvarkymą, tačiau Anastazija to nereikalauja ir neprašo. Ne dėl to, kad nebūtų kam tvarkyti. Tikriausiai šio ilgamečio, savanoriško darbo stimulas – didelis moters tvarkingumas ir darbštumas. Ji visuomet daug dirbo, nemokėjo stovėti vienoje vietoje ir nieko neveikti.
Karas sujaukė gyvenimą
Gimė Anastazija 1935 metų žiemą, Jonavos rajone, daugiavaikėje rusų sentikių šeimoje. Broliai ir seserys augo sveiki, tik Anastazijai likimas pagailėjo klausos. Mama mirė anksti. Tėvas, karo dalyvis netekęs vienos kojos, nugyveno ilgą amželį, mirė sulaukęs 104 metų.
Karo viesulas sujaukė šeimos gyvenimą. Kurčia mergaitė niekur nesimokė, nepramoko nei skaityti, nei rašyti. Mokėsi ir savo patirtį kaupė vaikišku žvilgsniu stebėdama šeimos narius. Jaunystėje išvyko į tuometinę Vilniaus kurčiųjų amatų mokyklą, kurioje įgijo minkštųjų baldų aptraukėjos specialybę. Vėliau daug metų dirbo LKD Kauno įmonėje (dabar UAB „Atropa“) siuvėja. Įmonėje moteris buvo vertinama ir gerbiama už meistriškumą, pareigingumą, darbštumą. Jos darbą įmonės vadovai ne kartą įvertino padėkomis, garbės raštais, dovanomis.
Įvykių nedramatizuoja
Nors į atmintį įsirėžė daug įvykių, skaudžių prisiminimų, moteris apie save daug nekalba. Nedramatizuoja ir klausos netekimo, nors daugelis negirdinčiųjų tai laiko didžiule tragedija. Moteris supranta, yra kaip yra ir nieko čia nepakeisi. Giminės nepamiršta, aplanko ją, nuveža automobiliu kur reikia, nepamiršta pakviesti į šeimos sueigas. Moteris taip pat mėgsta bendrauti su žmonėmis, draugus, artimuosius visada pavaišina savo kepiniais, kvapnia kava, arbata.
Anastazija gyvena gražiai ir prasmingai, domisi sodininkyste, augalininkyste. Mėgsta auginti gėles vazonėliuose, daug jų turi. Ankščiau lankė kultūros namų R. Ramonio vadovaujamą fotografų būrelį, išmoko fotografuoti. Dalyvavo parodose, atlikdavo proginius užsakymus draugams, giminaičiams. Turi daugybę nuotraukų albumų, kuriuose užfiksuotos įdomesnės gyvenimo akimirkos.
Prenumeruoja „Akiratį“, domisi kurčiųjų gyvenimu, dalyvauja senjorų klubo „Poilsis“ laisvalaikio sueigose.
Praėjusių metų gruodžio 5 dieną Anastazijai sukako 75-eri metai. Pagal išgales savo noru ji vis dar dirba, džiaugiasi gyvenimu, toliau lieka ištikima pareigai ir darbui. Linkime jai ilgiausių metų ir gražių bendrystės akimirkų.
Dalia RUDOKAITĖ
 |
| Darbščioji Anastazija Romanova. |
|
