|
Plungės rajone, Narvaišių kaime, gyvenančių Janinos ir Antano Petrikų šeimoje – vienuolika vaikų. Visi darbštūs, pareigingi ir vieningi. Neseniai savų vaikų būrelį papildė globotinis Mantas. Darnioje šeimoje visiems užtenka meilės, šilumos ir duonos.
Šeimos galva Antanas Petrikas pasakoja, kad juos su Janina „supažindino darbovietės“. Mat būsimoji jo žmona dirbo laiškaneše. Aštuoneriais metais vyresnis vyriškis neatsispyrė negirdinčios žavios merginos jaunystės grožiui. Antanas girdintis, moka groti armonika, akvarele lieja paveikslus. Tik kiek čia to laisvalaikio tokiems pomėgiams lieka?
Tai, ką moka, dabar jau bando perduoti vaikams.
Šeimos stiprybė – vienybė
Susituokė abu Plungėje. Vyrui niekada netrukdė tai, kad žmona negirdi. Drauge gyvendami, gerbdami vienas kitą, natūraliai prisitaikė. Janina mažai vartoja gestų kalbą. Tiesiog idealiai kalbą supranta iš lūpų.
„Šeimoje, kurioje mažai konfliktų, mažai ir nereikalingų kalbų“. Šiuo klausimu abu Petrikai yra vieningi. O jų pavyzdžiu seka atžalos. Tik pašėlusiai linksmo klegesio tarp vaikų netrūksta.
Kai gyveno Plungėje, Antanas dirbo statybose. Darbas nors ir sunkus, bet tais laikais buvo gerai mokamas. Tuo metu penkis vaikus turinti šeima, vis labiau pradėjo pasigesti erdvės, o jaunus tėvus traukė kaimo klimatas.
Todėl vieningai apsisprendė Plungės rajone, Narvaišių gyvenvietėje, ręsti savus namus. Statybininkui tai nebuvo joks iššūkis. Jau tada daugiavaikės šeimos statutą turėjusi šeima paėmė banko paskolą ir ėmėsi didelių darbų.
Seniai pamiršti visi statybos nesklandumai. Šeimininkas gerai prisimena, kad į dabartinį gyvenamą namą visi persikėlė 1983 m.
Nors sakoma, kad nauji namai – nauji vargai, bet ypatingų nepalankių skersvėjų nejuto. Džiugino žemė. Galėjo sodinti, auginti ir vaikus mokyti to paties triūso. Kiekvienam atsirado pareigų ir darbo. Gal tai ir yra pagrindinė šeimos vienybės priežastis?
Darbas, kasdienybės rūpesčiai
A. Petrikas dirba Narvaišių pagrindinėje mokykloje meistru. J. Petrikienė, kol gyvenvietėje veikė visuomeninio maitinimo įstaigos, kelerius metus dirbo valgykloje. Šeima turi 3 ha žemės. Anksčiau augino ir karvę, ir kiaules, sodino, sėjo, ravėjo – ūkiškų darbų užteko visiems. Metams bėgant suaugę vaikai pamažu kelia sparnus iš gimtojo lizdo, todėl ūkis šiek tiek sumažėjo.
Iš dešimt vaikų Irmantas, Lina, Antanas ir Vilda - neprigirdintys. Lina ištekėjusi, šiuo metu gyvena užsienyje. Irmantas turi kalvę. Su broliu Giedriumi iš metalo daro įvairaus dizaino tvoras, vartus, židinio reikmenis ir kitus metalo dirbinius.
Antanas šeimoje visų vieningai vadinamas Antanuku. Neprigirdintys naudojasi klausos aparatais. Vilda, broliams ir seserims padedant, nuoširdžiai globojama Narvaišių pagrindinės mokyklos mokytojų, sėkmingai mokosi aštuntoje klasėje. Antanukas taip pat baigė šią mokyklą. Jis gabus, energingas, mokydamasis kartu su girdinčiais kelis kartus apdovanotas padėkos raštais už pastangas gerai mokytis, gerą lankomumą, aktyvią popamokinę veiklą, dalyvavimą respublikiniame informatikos konkurse. Šeimoje tarp vaikų jis – lyderis. Darbo biržos siuntimu šiuo metu mokosi Vilniaus Žirmūnų mokymo centre. Ruošiasi būti duonos gaminių kepėjas. Mokantis didelių problemų neturi, šiek tiek padeda klausos aparatas, įgijo ir čia draugų tarp girdinčių. Dar kartą jam klausa susilpnėjo po persirgto gripo (panašiai nutiko Linai ir Irmantui ), nors antibiotikų nenaudojęs, gydęsis tik vaistažolių arbatomis. Nustebino jo mandagumas, bendražmogiškumas, loginis mąstymas ir savarankiškumas. Pasidžiaugė, kad gauna stipendiją, gyvena bendrabutyje. Planuoja šiek tiek iš stipendijos pasitaupyti, kad baigęs mokslą galėtų išsinuomoti butą. Tada galėtų Vilniuje pagal specialybę dirbti.
Dukra Laimutė mokosi Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, socialinių mokslų fakultete. Gerai mokydamasi gauna stipendiją. Motina pasakoja, kad kitais metais turėtų baigti mokslus ir tikisi, kad dukra gaus darbą.
Vyriausiam Petrikų sūnui - 29 m. Jis jau sukūręs šeimą, o seneliams padovanojo pirmą anūką. Jauniausiam Pauliui - devyneri metai.
Vienuoliktas vaikas – globotinis
Netoliese gyvenanti šeima globojo Mantą. Tačiau šeimą ištiko nelaimė – mirė paėmusi globoti Mantą moteris, o po laidotuvių jos vyras susiruošė išvažiuoti. Petrikai nedvejodami į savo šeimą priėmė jauniausio sūnaus Pauliaus vienmetį Mantą. Paklausus, kokia buvo visos šeimos reakcija, A. Petrikas paaiškina trumpai: „Vieningai pritarė. Visi ir toliau gyvenam draugiškai“.
Mums lankantis su Plungės kurčiųjų pirminės organizacijos pirmininke Vida Pažereckiene, Petrikų namai buvo tylūs. Aštuoni vaikai buvo išskubėję į mokyklą. Ir keista, niekur nesimatė numestų vaikiškų rūbelių, netvarkingai sumestos avalynės ar knygų.
Pirmininkė džiaugiasi, kad Petrikai – vieni iš aktyviausių jos „valdose“ esančių bendruomenės narių. Šeima, nepaisydama didelio atstumo, visada padeda ruošti dailių darbų parodas, dalyvauja išvykose, šventėse ir įvairiuose kurčiųjų susibūrimuose. O Janina ne tik rūpestinga žmona, mama, bet ir gera šeimininkė, mokanti palepinti šeimą skaniu maistu, kepti įvairius konditerinius gaminius. Visi šeimos nariai tvarkingi ir visada atsakingai žiūri į pavestus darbus. Iš mokyklų tėvai gauna tik gerus atsiliepimus: jų vaikai mandagūs, paslaugūs, visi gerai mokosi.
Bendri namai – bendras rūpestis
Visi šeimos nariai pagal išgales privalo prisidėti prie didelių ar mažų ūkiškų darbelių. Be to, šeima prie namo turi sodą ir erdvų kiemą. Nors lietingas lapkritis gerokai prigesino spalvas, bet pas Petrikus „švietė“ įmantriai padaryta pavėsinė, vaikų iš lentučių sukonstruotas vėjo malūnas, akis traukė įvairios kompozicijos iš medžio, lauko akmenų. Galima įsivaizduoti, kokia spalvinga aplinka būna vasarą, kai dar sužydi mergaičių prižiūrimi gėlynai!
Vaikams visiška laisvė kūrybai ir niekam turbūt neateitų į galvą šioje šeimoje į savą kiemą atsivežti kokį pirktinį, kad ir garsaus meistro darbą. O mums susiruošus namo, sūnūs Giedrius ir Irmantas iš kalvės parvežė ir matavo nukaldintus laiptams turėklus. Ir tuoj pat paaiškino, kad jie savamoksliai kalviai. Dirba dar ne taip seniai, bet padaryti darbai jau teikia vilties. Ateityje galvoja kaldinti pagal naujus eskizus. O sunkus darbas vaikinų visai negąsdina, daug svarbiau – darbo rezultatai ir jausmas, kad gali „valdyti“ metalą.
Visos erdvaus namo patalpos pasižymi švara ir tvarka, to galėtų pavydėti net mažos šeimos. Čia natūraliai lengvai išsiverčiama be prabangos ir komforto. Vonios kambaryje vietoj nusibodusių blizgančių lentynų – dailiais raštais vaikų išpjaustytos lentynėlės. Visi šeimos nariai pritaria kad kompiuteris – būtinybė. Ir gražiai, pagal būtinybę, gausioje šeimoje juo pasidalijama.
Gražiausios šeimos akimirkos
Auginant tokią šeimą niekada nebuvo pertekliaus. Apie turtus čia nekalbama. Per šventes šeimą kartais paremia Plungės savivaldybė, Plungės kurčiųjų bendruomenė, labdaros organizacijos. Padeda ir globoja Narvaišių pagrindinė mokykla ir jos mokytojai.
Abu tėvai sumini, kad prasmingiausios ir gražiausiuos šventės būna, kai pavyksta susiburti visai šeimai. Vaikai jiems - didžiausia laimė, gyvenimo prasmė ir turtas.
Šie metai Janinai ir Antanui Petrikams ypatingi. Per Naujuosius Metus žada švęsti santuokos trisdešimtmetį – Perlines vestuves.
Kelias į prasmingą gyvenimą nebūna klotas baltom lelijom. Juo einant tenka sunkaus ir painaus akmenuoto tako. Tegul gyvenimas veda pačiu tiesiausiu keliu į didelę žmogišką laimę, telydi šeimą ir artimuosius sveikata ir santarvė, tegul neblėstančios meilės ugnelė liepsnoja ir toliau, šildydama visą gražią, darnią šeimą.
Aldona Gema Stankevičienė – Macionytė
 |
| Darni Janinos ir Antano Petrikų šeima. |
|
