Naujienos

Sausio 4 d. Kauno rotušėje 26 kauniečiams išdalinti Gerumo kristalai. Tarp apdovanotųjų - centro „Lingua“ direktorė Lilijana Butkevičienė, įkūrusi vienintelę Lietuvoje sutrikusios klausos vaikų ugdymo ir reabilitacijos įstaigą, kuri vaikus parengia integracijai į bendrojo lavinimo mokyklas ir visuomenę. Taip pat – Rūta Gudaitienė, Kauno apskrities sutrikusios klausos vaikų tėvų bendrijos „Suvoka“ įkūrėja, užauginusi sūnų, ištiktą klausos negalės.

Apdovanojimui asmenis kasmet siūlo patys kauniečiai. Pateiktus kandidatus slaptu balsavimu atrenka Apdovanojimų komisija. Penkis kandidatus gali pasiūlyti miesto meras. Šiuo apdovanojimu norima atsidėkoti žmogui už širdies gerumą, neatlyginamas pastangas, pagalbą neįgaliesiems, donorytės propagavimą, patriotizmą ir kt. Kaune gerumo apdovanojimai pradėti teikti 2001 m. Iki 2008 m. šie apdovanojimai buvo vadinami Gerumo plytomis. Šiais metais Gerumo kristalas kur kas puošnesnis: jame įrašytas apdovanotojo vardas, pavardė, už kokius nuopelnus įteikiamas. Taip pat išgraviruotas miesto herbas. 

Lkd.lt  skaitytojams parengėme straipsnį, kuriame R. Gudaitienė pasakoja apie tėvų, auginančių kurčius vaikus, bendrijos „Suvoka“ steigimą, savo sūnaus lavinimo problemas.

Vaiko negalia – staigmena, skausmas ir dideli rūpesčiai

Kad Gudaičių sūnus Gediminas turi klausos problemų, buvo pastebėta antraisiais jo gyvenimo metais. Gydymosi įstaigose ištyrus klausą, ligos diagnozė buvo negailestinga – abiejų ausų klausos nervo uždegimas. Jo atveju - stiprus neprigirdėjimas. Ši nepagydoma liga sujaukė šeimos planus ir privertė kitaip perkainoti gyvenimo vertybes. Moteris pasakoja, kad pradžioje nebuvo galo ašaroms. Bet nugalėjęs sveikas protas vertė ieškoti išeities. Dabar prisimena, kad, pradedant tuometinės Raudonojo kryžiaus ligoninės ausų – nosies – gerklės ligų specialistais, buvo aplankytos visos rekomenduotos gydymo įstaigos.

Medikamentinės priemonės ir įvairūs gydymo metodai teigiamų rezultatų nedavė. Reikėjo susitaikyti su likimu ir intensyviai mokyti vaiką kalbėti. Penkerius metus tris kartus per savaitę R.Gudaitienė atveždavo vaiką į Kauną pas logopedę E.Taurienę. Didžiausias darbo krūvis tekdavo pačiai mamai namuose. Tuometiniai klausos aparatai, pradedant estiškais, buvo prasti, tokio amžiaus vaikui nepatogūs, dažnai sulūždavo. Mama pati vaiką parengė mokyklai, pati ketverius metus vežiojo į Kauno „Šilo“ pradinę mokyklą. Mat ten dirbo gabi pedagogė Angelė Šimukauskienė, patyrusi, kaip mokyti klausos negalės vaikus.

Penktą klasę Gediminas pradėjo lankyti jau arčiau namų – Julijanavos vidurinėje mokykloje - ir sėkmingai ją baigė. Dabar jis – Kauno technikos kolegijos antrakursis. Reikėtų pabrėžti, kad mokykloje jis mokėsi vienoje klasėje su girdinčiu broliu. Bet gerus rezultatus greičiau lėmė užsibrėžtas tikslas ir atkaklus jo siekimas. Mama sakė, kad viskas pasiekta tik kantriu darbu. Ir kolegijoje, norint, kad žinios būtų gerai įvertintos, reikia daug mokytis.

Kurčių vaikų tėvų bendrijos „Suvoka“ steigimas

Augindama stipriai neprigirdintį sūnų motina pirmiausia pasigedo informacijos. Jos tikrai nebuvo, kartais atrodydavo, kad kai kam lyg ir patogu naudotis kitų nelaime. Pradėjo atkakliau ieškoti realios pagalbos, susipažino su tėvais, kurie augina tos pačios negalios vaikus. Savo namuose Garliavos apylinkėje subūrė savitarpio pagalbos grupę, guodė rūpesčių išvargintus tėvus ir ragino priimti savo vaiką tokį, koks jis yra. 1998 m. kovo mėnesį buvo įkurta tėvų, auginančių kurčius vaikus, bendrija, kuriai vadovauti buvo išrinkta R.Gudaitienė. Ji rūpinosi organizacijos įstatymų kūrimu, įregistravimu, informacijos teikimu apie vaikų lavinimą, tolesnį mokymąsi, klausos aparatus, jų reikšmę, mokant vaiką žodinės kalbos. Siekdama integruoti vaikus į visuomenę organizavo vaikams ir jų tėvams įvairius piknikus gamtoje, įspūdingus gimtadienius, neužmirštamus žygius baidarėmis. Tokiu būdu skatino kurčius vaikus bendrauti, plėsti žinias, lavinti kalbą. Organizavo seminarus, rašė projektus. Daug metų vaikai vasaromis stovyklaudavo Kunigiškėse. Kauno klinikose su tėvų pagalba šalia surdologų kabinetų buvo įrengti stendai, juose pateikta informacija apie kurčių vaikų tėvų „Suvoka“ bendrijos veiklą. Tokiu būdu organizacija plėtėsi, stiprėjo.

Bendrijos siela

Turinti garbingą apdovanojimą moteris ir toliau spinduliuoja gerumu, veide šviečia šypsena, o akyse – viltis. Motinos tikėjimas, gerumas, pasiaukojimas - neišsenkantis.

„Gerumas – tai gyvenimo būdas, jis nieko nekainuoja. Jei kiekvienas padėtume šalia esantiems, žemėje būtų Rojus“, - neabejoja tuo R. Gudaitienė. Moteris džiaugiasi, kad ir užaugę „suvokiečiai“ nepamiršo tradicijos burtis, gražiai bendrauja ir dabar.

Dabartinė, trečioji „Suvokos“ pirmininkė Ligija Kulikauskienė tvirtina, kad Rūta yra visos bendrijos siela, be kurios neįmanoma įsivaizduoti kurčiųjų vaikų vasaros stovyklų ir kitų susibūrimų: „O kauniečiai ją pažįsta kaip malonią, kompetentingą bendrovės „Zepter International“ Kauno filialo vadybininkę, dėmesingą, dirbančią neskaičiuojant valandų. Dalį savo laiko, kurį galėjo skirti savo šeimos gerovės kūrimui, ji atidavė mums – tėvams, kurių vaikai negirdi“.

Bendrijos veikla ir ateities planai

Nuo 2001 m. „Suvokos“ bendrijai vadovauja Ligija Kulikauskienė. Pirmininkė sako, kad darbas labai artimas, nes jos sūnus Vytas - kurčias. Dabar jam jau 25 m. Sūnus didelėmis pastangomis taip pat baigė bendrojo lavinimo vidurinę mokyklą kartu su girdinčiais. Vėliau sėkmingai įstojo į Kauno technikos kolegiją, įgijo autotransporto elektronikos inžinieriaus specialybę. L.Kulikauskienė VDU baigė socialinio darbo magistrantūrą. Konsultuoja kurčių vaikų tėvus, net nepriklausomai nuo to, ar jie yra „Suvokos“ bendrijos nariai. Už širdies gerumą, nuoširdžią pagalbą neįgaliesiems prieš šešerius metus (2005 m.) ji buvo apdovanota Gerumo plyta.

Bendrijos darbo rezultatai visiems matomi: anksčiau nedrąsiai suburta jaunimo grupelė dabar pati jau moka organizuoti įvairius renginius, keliones, šventes. Patys pajėgiausi sportininkai įsitraukė į Kurčiųjų draugijos veiklą ( E.Kriūnas, K.Birieta, K.Žižiūnas, I.Milkinaitė, J.Zagorskis ). Daug jaunimo tolesnį mokymąsi pasirenka kolegijose, universitetuose. Studentams patinka visuomeninė veikla, palaiko gerus santykius su girdinčiais ( E.Valavičiūtė priklauso KTU studentų atstovybei ).

Pirmininkę liūdina, kad mažamečių tėvai vis dažniau renkasi kochlearinę implantaciją, nors dabar jau yra gerų skaitmeninių klausos aparatų. Mano, kad šiuo klausimu tėvams trūksta laiko patikrintų žinių. „Suvoka“ ir toliau plečia veiklą, turi patalpas Kauno kultūros centre „Tautos namai“. Tačiau nedidelei organizacijai, rašant projektus, keliami dideli reikalavimai. Jau yra pateikti projektai jaunimo mainams su Turkija, Prancūzija ir Italija. 2010 m. suorganizuota tarptautinė stovykla su lenkais Palangoje.

Glaudus abipusis bendradarbiavimas vyksta su centru „Lingua“.


Aldona Gema Stankevičienė - Macionytė

Kaune Gerumo kristalai buvo įteikti ir klausos negalės vaikais besirūpinančioms moterims: Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacijos ir ugdymo centro „Lingua“ direktorei Lilijanai Butkevičienei ir Kauno apskrities sutrikusios klausos vaikų tėvų bendrijos „Suvoka“ įkūrėjai Rūtai Gudaitienei (kairėje).