Naujienos

Kodėl gyvenime taip būna,
Kad skausmas netelpa širdy,
O viskas kas svajota - griūva
Svajonės lieka praeity...

Turėjau, rodos, viską: laimę, šypseną veide, sveikatą, darbą. Laikas bėgo savo greičiu neatsisukdamas atgal. Užaugo dukra. Atėjo laikas, kurį galėjau skirti sau ir gyventi dėl savęs, bet, deja, taip nebūna, kaip susiplanuoji.

Lauki ar ne, bet, kaip visada, ateina Naujieji metai, kurių metu visi mes simboliškai linkime draugams, artimiesiems meilės, pinigų ir sveikatos. Per šventes staiga pajutau, kad kažkas man negerai: nesupratau, ką kalba žmonės, aplinkinių garsų negirdėjau, pradėjau garsiai ir sutrumpintai kalbėti. Tapau pikta, pavargdavau bendrauti, pykau ant artimųjų, draugų, kad jie manęs nesupranta. Taip užsisklendžiau savyje. Teko rimtai gydytis. Specialistų diagnozė buvo siaubinga ir drauge – negailestinga: negrįžtamai pažeista klausa. Nenoriu prisiminti tai, ką tomis dienomis jaučiau, nes ašaros riedėjo savaime. Teko dėl ligos palikti darbą.

Gulėdama Kauno apskrities ligoninėje susipažinau su ypatinga, stipria moterimi, kuri mane vis ramindavo, guosdavo. Tai buvo Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro informantė Malvina Stankauskienė, kuri ir pakvietė mane į centrą, apie kurį iki tol neteko girdėti.

Vis nedrįsau ateiti, delsiau, bet pasiryžau. Kurčiųjų draugija man tapo antraisiais namais, kuriuose sutikau daug šiltų ir malonių žmonių. Tuo laiku man buvo sunku susitaikyti su savo liga, reikėjo daug pastangų suvokti kitą pasaulį. Bendraudama su specialistais centre įgijau pasitikėjimo savimi, vėl atsimerkiau ir pamačiau, kad gyvenimas nestovi vietoje. Apsiraminau, po truputį susitaikiau su savo liga, bet reikėjo ieškoti sprendimų dėl darbo, nes ištikus klausos negalei ne bet kokį darbą gali dirbti.

Darbo paieškos specialistė Jadvyga Seiliuvienė pasiūlė mokytis ir įgyti naują profesiją. Apsidžiaugiau, bet kartu ir abejojau, nes reikėjo ilgam išvažiuoti į svetimą miestą. Jaučiau nerimą, baimę, bet sukaupusi jėgas nugalėjau save. Kauno darbo biržos siuntimu pagal profesinės reabilitacijos programą išvykau mokytis į Palangos reabilitacijos ligoninę dekoratyvinės kosmetikos. Negaliu pasakyti, kad važiavau drąsiai. Galvoje sukosi įvairios mintys, juk gestų kalbos nemokėjau, bendraudama su žmonėmis stengiausi jausti jų balso tembrą, matyti kalbančiojo lūpas. Žinoma, ne viską supratau, bet prisitaikiau. Prašydavau dėstytojų, merginų konspektų, papildydavau savo užrašus, pirkau literatūros, skaičiau, domėjausi. Juk pasirinkau dekoratyvinės kosmetikos specialybę, kuriai reikia didelės atsakomybės, be to, apstu grožio paslapčių. Esu dėkinga savo dėstytojai Andželikai Skarbalienei kuri visuomet paaiškindavo, patardavo bei padėdavo. Ji – pilna jaunatviško džiaugsmo, kuriame spindėdavo rami, graži šypsena.

Kai būdavo sunku ar pavargdavau, nueidavau prie jūros (gyvenau Klaipėdoje). Nors negirdėjau jūros ošimo, bet jaučiau tyrą, gaivų jūros kvapą, stiprų vėją. Stovėdama savo tyloje stebėdavau mažas ir dideles bangas, kurios greitai atplaukia, atsimuša į krantą ir vėl bėga į savo gelmes, lyg norėdamos surasti ar pasivyti kitą bangą.

Greitai bėgo laikas. Atėjo ruduo, jį pakeitė žiema. Teko atsakingai ruoštis egzaminams. Artėjant tai dienai įtampa augo. Juk reikėjo į klausimus, kuriais tikrinamos teorijos žinios, atsakyti raštu ir pasiruošti praktikos egzaminui. Labai stengiausi susikaupti, išdėstyti ir parodyti savo įgytas žinias. Pavyko - išlaikiau. Džiaugsmui nebuvo ribų, mano skruostais riedėjo džiaugsmo ašaros. Aš taip didžiavausi savimi, pasijutau vėl esanti stipri, supratau, kad viskas priklauso tik nuo manęs pačios.

Gyvenime reikia priimti viską, kažko netekdamas, randi dar daugiau. Esu – laiminga, kad sugebėjau viską priimti taip, kaip yra, o pasiimti tai, kas – geriausia.

Nuoširdžiai dėkoju VŠĮ Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro direktorei Jūratei Pugačiauskienei, profesinio orientavimo specialistei Jadvygai Seiliuvienei, psichologei Giedrei Jankuvienei, informantei Malvinai Stankauskienei.

Ramunė ANDRULEVIČIENĖ

Ramunė Andrulevičienė su dekoratyvinės kosmetikos pagrindais supažindino ir Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro darbuotojus, viena pirmųjų jos klienčių -  centro direktorė Jūratė Pugačiauskienė.