|
Yra tokia žmonių, kurie suauga su savo darbo vieta. Tokių žmonių būna visur ir visada, nors jų ir nepastebime.
Toks yra mūsų Antanas Lekavičius. Jau keturiolika metų jis suaugęs su Šiaulių kurčiųjų reabilitacijos centru. Tai žmogus, kuris būna visada ir visur. Tai – mūsų vyriška stiprybė ir vyriškos rankos, tai ekspeditorius ir vykdytojas, tai ūkvedys ir patalpų tvarkytojas. Jį tik pakviesk – prisistato kaip žaibas, ir užduotis įvykdoma akimirksniu.
O koks yra žvejys! Jei tik būna palankus oras, tai visad pasiima visus žvejybos įrankius, guminę valtį ir prie ežero. Dažnai į žvejybą lydi ir jo žmona Monika. Tuomet prasideda šeimyninės lenktynės. O Antaną pažįsta net žuvys. Mažosios žuvelės arba jaunutės lydekaitės žino, kad Antanas jas pabučiuos ir atgal į vandenis paleis, palinkėdamas dar truputėlį paaugti. O kiek įspūdžių būna po tokios žūklės!
Kaip tikras mimas, Antanas vaizdžiai pasakoja savo žvejybos, grybavimo ar uogavimo įspūdžius, kurie prajuokina mūsų darbo kolektyvą.
Jo išraiškingą veido mimiką ir emocingą judesį nuo pat pirmųjų Šiaulių kurčiųjų klubo atsiradimo metų matome tarp kurčiųjų saviveiklininkų. Jis nepakeičiamas šokėjas, vaidintojas, pasakotojas...
Vadovai apie Antaną atsiliepia kaip apie labai jautrų, greitai pagaunantį judesio išraiškos svarbą ir ją tiksliai perteikiantį atlikėją. Jo gera, atvira šypsena žavi kurčiuosius ir vadovus.
Šį rugpjūtį šiam jaunyste spinduliuojančiam žmogui sukako septyniasdešimt metų. Su didžiausia meile mes, Šiaulių kurčiųjų reabilitacijos centro darbuotojai, miesto kurčiųjų bendruomenės nariai sveikiname su puikiu jubiliejumi ir linkime puikios nuotaikos!
Neblėstančios energijos ir stiprios sveikatos linkime Tau, Antanai, traukiant į krantą 70 kilogramų lydeką!
Zita REIZMANIENĖ
 |
| Antanas Lekavičius jau keturiolika metų yra suaugęs su Šiaulių kurčiųjų reabilitacijos centru. |
 |
| Antano didžiausias laisvalaikio pomėgis – žvejyba. |
|