Naujienos

Trečiakursis Vilniaus dailės akademijos architektūros specialybės studentas Donatas Počešiūnas praėjusią vasarą dirbo savanoriu Briuselyje „Arkos“ bendruomenėje, vienijančioje žmones, ištiktus proto negalios.

„Arkos“ bendruomenę 1964 m. įkūrė Žanas Vanjė (Jean Vanier), nusipirkęs nuosavą namą Prancūzijos kaimelyje Trosly-Breuil.

Žanas Vanjė: „Mūsų susiskaldžiusiame, pasidalinusiame, kartais be galo žiauriame pasaulyje protiškai neįgalūs žmonės moko mus pasitikėjimo, paprastumo, meilės, vienybės“.

Taip kalba žmogus, kuris gimė Kanados gubernatoriaus šeimoje, jaunystėje tarnavo karo laivyne, po to baigė filosofijos studijas ir dėstė universitete, o vieną dieną pasirinko gyventi su dviem neįgaliais žmonėmis... Jis nusprendė tiesiog dalintis gyvenimu su jais. Savo namus jie pavadino „Arka“. Dabar tai visame pasaulyje žinoma bendruomenė. „Arkos“ bendruomenių šiuo metu visame pasaulyje įkurta per 150. Įsikūrusios skirtingomis kultūrinėmis aplinkybėmis, visos bendruomenės vadovaujasi bendra filosofija ir požiūriu. „Arkos“ tikslas – žmonėms su protine negalia ir asistentams kartu susikurti namus ir priimti vienas kitą kaip dovaną.

Pastaruoju metu Ž. Vanjė gyvena pirmojoje „Arkos“ bendruomenėje Trosly-Breuil. Savo laiką jis skiria asistentams, teikia dvasinį palydėjimą, skaito paskaitas, veda rekolekcijas, lanko „Arkos“ bendruomenes.

Donatas dar prieš kelionę į Briuselį susipažino su gyvenimu „Arkos“ bendruomenėje ir jos įkūrėju Žanu Vanjė, perskaitęs jo knygą „Kiekvienas žmogus – šventa istorija“ ir keletą interviu su humaniškiausiu pasaulyje pripažintu žmogumi. Jam didelę įtaka padarė Ž. Vanjė požiūris į neįgaliuosius - visi esame lygūs ir svarbūs, kiekvienas turime savo silpnybių ir priimti vienas kitą turime kaip dovaną. Neįgalus asmuo turi daug kitų gebėjimų – tai, ko mes kartais nejaučiame ir neįvertiname.

Donatui padirbėti savanoriu „Arkos“ bendruomenėje Briuselyje pasiūlė pažįstama mergina, kuri ten irgi dirbo. Jis prisipažino, kad ten vyko ne iš didelės meilės ar geranoriškumo, o noro daugiau pažinti neįgaliųjų mąstymą ir pasaulį. Tačiau gyvenimas „Arkoje“ jį stipriai pakeitė.

„Arkos“ bendruomenėje įgyta patirtimi Donatas Počešiūnas dalijasi ir su lkd.lt skaitytojais.

„Čia gyvenau su neįgaliaisiais ir asistentais atvykusiais iš įvairių šalių: Vokietijos, Lenkijos, Ispanijos, Italijos ir t.t. Visi jie girdintieji, tačiau mes puikiai bendravome, dalijomės gyvenimo patirtimi, kalbėjomės apie kultūras, tradicijas, papročius, daug keliavome po Belgiją. Visi asistentai bendravo su manimi ne kaip su kurčiu, o kitokiu žmogumi, turinčiu savų gabumų, mąstymą, pomėgius. Jiems buvo įdomu sužinoti mano požiūrį į gyvenimą ir pasaulį. Pradėjau jaustis originaliu ir nustojau galvoti apie savo negalią. Tarsi iš savęs išbraukiau žodį „negalia“ ir įrašiau - DONATAS.

Gyventi Briuselyje - Europos Sąjungos sostinėje - buvo fantastiška. Gyvenau puikioje ir prabangiausioje vietoje. Mane įkvėpė Belgijos architektūros stilius. Senoviški ir originalūs Belgijos statiniai tapo tarsi šventais Dievo projektais. Gaila, kad Lietuvoje nėra originalių - vyrauja sovietinis stilius, kuris simbolizuoja žmonių netolerantiškumą neįgaliesiems, pyktį, pavydą, bejėgiškumą. Tai yra tokia mūsų kultūra. Gaila, jog žmonės laukia politikų, kad sutvarkytų gyvenimą. Mes patys tvarkydami, kurdami bendrystę galėtume greičiau ištrūkti iš ekonominės krizės. Tuo esu įsitikinęs.

Gyvenimas „Arkoje“ pakeitė mane. Tapau humaniškesnis, dvasingesnis, pasitikintis savimi, supratingesnis, geriau pažinau save. Man jau nebesvarbu, su kokiais žmonėmis bendrauju. Bendravimas su proto negalės žmonėmis, jų silpnybės, meilė džiugino mane. Padėjo man suprasti, kad turiu silpnybių ir bijau jų. Neįgalūs žmonės apsaugojo mane nuo ydų: pasipūtimo, savanaudiškumo ir išsiblaškymo.

Supratau, kad neįgalūs - ne problema. Tai atitinka Visatos reikalavimus. Šiuo metu yra riba, kuri skiria stipriuosius ir silpnuosius. Pasiekę lygiavertį bendravimą tarp mūsų visų, galime atrasti kažką neįtikėtina savyje, ko net negalvojom turį. Taip pasaulis eitų geryn. Negalė padeda apsaugoti civilizaciją nuo ydų, padeda išlikti nuoširdžiam ir atviram.

Filosofas Micheilis Serres pateikia savitą požiūrį į tai, kad pasaulį kūrė atstumtieji. Naująjį pasaulį užkariavo ne savanoriai, bet vergai, tremtiniai, išmesti iš savo žemių į nederlingas vietas, kur per šilta ir šalta, per toli. Taip kūrėsi Australija, Venecija, Meksika, Naujoji Zelandija, JAV ir t.t. Nuostabiausia tai, kad išstumtieji iš savo visuomenės neišmiršta, priešingai, jie ne tik adaptuojasi prie ribinių aplinkybių, bet sukuria naujų vietų galią ir šlovę. Atstumtosios vietovės tampa naujų socialinės plėtros iniciatyvų centrais. Kiekviena inovatyvi ir dinamiška visuomenė impulsus gauna iš atstumtųjų. Didžiuokis savo negalia!

Buvimas „Arkoje“ ne tik paveikė, bet ir pakeitė mane. Padėjo geriau pažinti Viešpatį, kuris sukūrė harmoningą pasaulį. Vos lašas – vis tiek stebuklas ir turtas. Pradėjau gyventi ir jaustis kitokiu žmogumi, t. y. toks, koks esu – vienintelis, nelygintinas su kitais. Bažnyčioje radau ramybę ir atsipalaidavimą.

Grįžtant iš Briuselio buvo gera matyti Lietuvos gamtą - kaip gera, kad mes turim žymiai daugiau žemės nei Belgija.

Briuselyje aplankiau Europos Parlamentą, tikėdamas susitikti su kurčiuoju europarlamentaru P. Kosa. Gaila, kad jis buvo išvykęs į Strasbūrą. Mane priėmė europarlamentaro komanda. Buvo malonu su P. Kosos komanda pasivaikščioti po Europos Parlamentą. Šiuolaikiškai atrodo pastatas - tarsi siekia Europos vienybės ir naujos tvarkos, žmonių lygybės. Užsukome ir į p. Kosos kabinetą. Europarlamentaro komanda pasakojo, kad kartu su juo sieks svarbiausio tikslo – pripažinti, kad tarptautinė gestų kalba būtų nacionalinė Europos kalba!

Esu labai dėkingas „Arkai“, kuri pakeitė mano gyvenimą. Aplankysiu dar kartą kaip svečias. Tikriausiai kitą vasarą važiuosiu į „Arką“ Paryžiuje – dėl architektūros, gamtos, kultūros. „Arka“ - tarsi raktas pažinti pasaulį! Esu tikras - būsiu kitoks nei dabar! Žmogus nuolat kintanti būtybė“.

Bendravimas su proto negalės žmonėmis Donatą pakeitė - jis tapo humaniškesnis, dvasingesnis, pasitikintis savimi, supratingesnis, geriau pažino save.	D.Počešiūnas Europos Parlamente sužinojo džiugią naujieną – kurčias europarlamentaras P.Kosa ir jo komanda sieks tarptautinę gestų kalbą pripažinti nacionaline Europos kalba. Nuotraukoje - Donatas ir P.Kosos komandos nariai.