|
Surdologijos centro (SC) ir Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacinio profesinio mokymo centro (VKNRPMC) darbuotojai nerimavo, ar sugebės užtikrinti bent minimalias sąlygas sėdinčiai ratukuose gestų klabos vertėjai Irenai Perminienei. Ji į Vilnių keturioms dienoms tobulinti gestų kalbos žinių atvyko iš Raseinių.
Dėl pačios p. Irenos jaudintis nebuvo ko. Jau prieš atvykstant žinojome, kad tai optimistiškai ir palankiai kitų atžvilgiu nusiteikusi asmenybė. Taip pat ir labai savarankiškas žmogus. Ji pati vairuoja neįgaliajam pritaikytą automobilį, sugeba iš jo ir į jį įlipti, pati persėsti į vežimėlį ir kt. O štai, ar moteris ratukuose sugebės įvažiuoti pro visas duris, iki pat paskutinės minutės taip ir nežinojome.
Surdologijos centro lektoriai moterį užkeldavo ir nukeldavo laiptais, kai to prireikdavo: rytais pasitikdami, per seminaro pertraukas, vakare prieš išvykstant nakvynės.
Profesiniame centre analogiškomis paslaugomis talkino centro moksleiviai. Buvom patenkinti, kai paaiškėjo, kad vertėja telpa įvažiuoti į tualetą ratukuose Šv. Kazimiero 3 pastate. Ir nusiminėme, kai pasirodė WC durys per siauros Šilo g. 24. Ir pirmąkart rimtai susimąstėme apie kitokios, nei mūsų, negalės asmenų sunkumus.
Įsivaizduokite žmogų, kuriam kaskart, kai nori patekti į tualeto patalpą, tenka iškelti save ant rankų iš ratukų ir sustatytomis taburetėmis, remiantis tik rankomis, nukeliauti į vietą. Buvo gaila ir pikta, kad nieko pakeisti negalime. Mūsų pastatai seni, statyti tuomet, kai apie nevaikštančius neįgaliuosius beveik nebuvo galvojama. O dabar ši moteris dėl praeities klaidų patyrė nepatogumų.
Kurčiųjų pagalbininkė
Nors aplinka Lietuvoje nelepina, I. Perminienė sugeba dirbti ir dar padėti kitos negalės atstovams. Ji yra Raseinių neįgaliųjų dienos užimtumo centro darbuotoja. Ten buriasi visų negalių atstovai. Kai centras įsisteigė, kurį laiką p. Irena ėjo centro direktorės pareigas. Ji prisimena, kad iš pradžių Raseinių kurtieji centre neturėjo kabineto. Išrūpinant jiems patalpas p. Irena daug kontaktavo su rajono pirminės kurčiųjų organizacijos pirmininke Genovaite Eidukevičiene. Taip ji pažino ir suartėjo su kurčiaisiais. Vėliau p. Irena tapo atsakinga už centro sveikatingumo organizavimo darbą. Sveikatingumo darbas, taip pat sportinis parengimas, kineziterapija įvairioms negalės grupėms – tai dabartinio jos darbo sritys.
I. Perminienė Šiaulių universitete yra baigusi socialinio darbo psichologiją. Todėl išsilavinimas jai taip pat leidžia vesti psichologinės paramos ir savipagalbos užsiėmimus.
Pramokusi gestų įvairias sveikatingumo paslaugas ji ėmė teikti ir kurtiesiems. Įvertinęs darbuotojos pastangas Kauno AGKVC pernai „gabaliuku“ etato ją ir įdarbino vertėja. I. Perminienė pasakoja, kad nedideliame rajono centre žmonės vieni kitus neblogai pažįsta, todėl stengiasi jai padėti tvarkyti kuo daugiau kurčiųjų reikalų neišeinant iš kabineto. Kai telefoninė pagalba negalima, ji vyksta su kurčiuoju į vietą ir ten ieško būdų, kaip patekti į reikiamą pastatą. Kartais vertėją pavaduoja G. Eidukevičienė.
Atsakingas požiūris į darbą
P. Irena nesijaučia labai stipri LGK vertimo bare. Ji juk - savamokslė. Ypač nelengva jai būna kurčiųjų savipagalbos grupės užsiėmimuose, kai reikia suprasti kurčiųjų kalbos „subtilybes“. Todėl ryžosi vykti į kvalifikacijos tobulinimo kursus.
Įdomu tai, kad I. Perminienė jau keletą metų organizuojamuose SC kursuose tapo pirmąja vertėja, uždavusią tokį klausimą: „Ar turiu teisę atsisakyti versti situacijose, kuriose man gali pritrūkti kvalifikacijos?“ Surdologijos centro darbuotojai klausimą priėmė kaip itin atsakingą požiūrį į savo darbą. Specialistė nesiekia savęs pateikti kaip kuo geresnės darbuotojos. Pirmiausia jai rūpi kiti: ar jos vertimas bus kokybiškas? ar nekvalifikuotai suteikta paslauga vis dėlto geriau nei jokia, ar, priešingai, gali tik pakenkti?
Įveikė psichologinę krizę
Neįgaliojo vežimėlyje I. Perminienė atsidūrė 1970 m., po stuburo lūžio. Įveikusi psichologinę krizę, reabilitavusis 1978 m. dabartinė LGK vertėja atėjo į neįgaliųjų sportą. Ji kultivuoja daug sporto šakų: lengvąją atletiką (rutulio stūmimas, ieties metimas). Yra penkiskart rankų lenkimo pasaulio, keturiskart Europos čempionė. 2003 m. ji tapo rankų lenkimo pasaulio čempione taip pat ir tarp sveikųjų moterų. Yra Europos penkiakovės prizininkė. Pernai Parolimpiadoje rutulio stūmimo rungtyje pelnė 6-ąją vietą.
Kursų pertraukėlių metu, vakarais profesiniame centre ji mokė savo koleges iš kitų rajonų, kaip elgtis su sunkią fizinę negalę turinčiu asmeniu. Mokymų organizatoriams taktiškai užsiminė, kaip svarbu, kad profesiniame centre mokiniai su ramentais turėtų geresnes sąlygas judėti. Tokių centre ji matė ne vieną.
Prisipažino, kad su Raseinių rajono kurčiaisiais ne kartą yra diskutavusi labai subtilia tema – kuri negalė sunkesnė. Be abejo, į pastarąjį klausimą turbūt niekas negalėtų atsakyti, nes skirtingos negalės atsiliepia vis kitoms žmogaus asmenybės ir gyvenimo sritims. Bet tokie pokalbiai skatina atjautą, gilina tarpusavio supratimą, suteikia informacijos apie kitokius žmones. Praturtėjame visi.
Nijolė KRASNIAUSKIENĖ
 |
| Raseinių gestų kalbos vertėja Irena Perminienė. |
|
