|
Kovo 21d. Upininkų (Jonavos raj.) kultūros namuose vyko dviguba šventė. Mūsų draugijos narys Mykolas Kručas šventė 80–metį ir pristatė visuomenei savo antrąją poezijos knygą „Senas ąžuolas“.
Priminsiu, kad apie šį energija trykštantį garbaus amžiaus žmogų buvo rašyta 2007 m. sausio mėn. straipsnyje „Mokantis girdėti širdimi“. Gerb. Mykolas – Nepriklausomų rašytojų sąjungos, Jonavos rajono poezijos klubo „Šaltinis“, kurčiųjų literatų būrelio narys. 2007 m. Jonavos laikraštis „Naujienos“ jį nominavo Kaimo šviesuoliu.
M.Kručas – buvęs žemės ūkio specialistas (agronomas) - stipriai neprigirdi trisdešimt metų. Pastaruoju metu jis naudojasi patikimu klausos aparatu, aktyviai dalyvauja Upninkų kultūriniame gyvenime, konstruoja kankles ir jomis kankliuoja, groja armonika, kuria kupletus ir juos dainuoja, subūręs vietos neįgaliųjų satyros grupę „Rykštė“, dalyvauja Kultūros centro šokių kolektyve. Nepavargstantis žmogus dar sugebėjo prikalbinti bendraamžius į kapeliją „Trys diedukai“...
Humorą mėgstantis kūrėjas sako, kad antroji jo knyga – dovana sau jubiliejaus proga! /Gyvenimėlis plaukia pro šalį / Šiandien dviguba šventė./ Dievulis leido ateit į pasaulį, / Užaugt ir gražiai pasenti/, - šmaikščiai ypatingos šventės prasmę nusako knygos autorius.
Gausūs šventės svečiai
Pavasarinio lietaus išpraustais kovo keliais į Upninkų kultūros namus rinkosi gausūs svečiai. Senu sodiečių papročiu visi buvome dar prie durų sutikti garbaus jubiliato ir tautiniais rūbais pasipuošusios šventės vedėjos.
Knygą pristatė Jonavos rajono poezijos klubo „Šaltinis“ vadovė, rašytoja I. Nagulevičienė, nuoširdžiai autorių pasveikino Seimo narys R.Sinkevičius. Nepakartojamo grožio dovaną atvežė Panevėžio kanklininkių liaudies ansamblis „Sigutė“, įspūdingai sugrojęs jubiliejinį valsą. Kauno kurčiųjų reabilitacinio centro darbuotojų ir kurčiųjų literatų vardu pasveikino socialinė darbuotoja R. Diečkuvienė. Geros sveikatos ir sėkmės kūryboje linkėjo Jonavos neįgaliųjų centro vadovė J. Lopatienė ir poetai iš Jonavos. Jonavos kultūros namų meno vadovė Žiraitienė už aktyvią veiklą įteikė garbės raštą. Įrėmintą sveikinimą – padėkos raštą dovanojo Upninkų seniūnė L.Alechnavičienė, pabrėžusi, jog seniūnija didžiuojasi, kad jos valdose gyvena toks šiltas, kūrybingas žmogus. Upninkų kultūros namų ansamblio dalyviai sveikindami Mykolą įteikė garbės raštą ir užrišo jubiliejinę juostą.
Tarp gausių sveikintojų buvo Upninkų mokyklos direktorė, bibliotekos vedėja, Upninkų asociacijos pirmininkė, draugai, kaimynai...Tėtį ir senelį šiltai pasveikino sūnus Julius, dukra Alma, didelis būrys anūkų ir dar gausesnis – giminaičių... O Upninkų ir Panevėžio ansambliai visą renginį įvairino muzika ir liaudies dainomis.
Autorius - geras organizatorius
Jubiliatas pasakojo, kad jo didelė giminė išsiblaškiusi po visą Lietuvą, o susitikt tekdavę tik.. per laidotuves. „Tad pagalvojau – reikia visus surinkti į vieną vietą linksmesne proga...“
Tokiu išmintingu gestu ypač džiaugėsi ilgai nesimatę giminaičiai. Pats jubiliatas akivaizdžiai parodė, kad yra ne tik šmaikštaus žodžio meistras, bet ir puikus organizatorius – šventė buvo suplanuota iki smulkmenų... Jis džiaugėsi kiekvienu svečiu, nes, anot jo, visi, kurie turėjo noro ir rado laiko atvykti, jam vienodai brangūs.
Knygos leidybą parėmė Seimo narys R.Sinkevičius, UAB „Beržų“ komplekso direktorius J.Sungaila, „Rizgoniai“ direktorius J.Briedis, Upninkų seniūnija, giminaičiai ir draugai.
Trumpa knygos apžvalga
Autoriaus eiliuoto žodžio principas – pastabumas ir paprastumas. Jam sekasi valdyti šmaikštų žodį ir vėl pereiti prie lyrinio tono... Perskaičius knygą telieka žavėtis kūrėjo vertybių sistema: doras lietuvio sodiečio žvilgsnis, gyvenimo patirtis ir išmintis... Senų ir esamų laikų kontrastai, priešprieša truputį skaldo kūrybą - praeitis patrauklesnė už dabarties situacijas. Taip literatas bando ryškinti dorovines nuostatas, politines „audras“, moralę, natūraliai kelti į „ dienos šviesą“ visuomenėje egzistuojančius neigiamus bruožus. Tai ryšku jo eilėse: „Mobiliukai“, „Didmiesčio poniutės“, „Popierizmas‘, „Šuo už stalo“ ...
Bet vis dėlto brandžiausi ir gražiausiai sustyguoti eilėraščiai kaimo tema. (Kilęs nuo Krekenavos ) / Mano gimtinėj svaigiausias oras, /Su vyturėliais dainuoti noris./, - lyg netyčia savo Didžiąją Meilę išduoda Mykolas poemoje „Vasaros diena kaime“...
O autoriaus poema „Metai senovės kaime“ puikiai pristato senąjį Lietuvos sodžių, buvusi prieš 60 -70 metų. Aprašomas šešių šeimų Paliūnės kaimas. Panašiai kaip K.Donelaitis „Metuose“, M.Kručas poemoje rikiuoja sodiečių darbus, metų laikus, papročius. Gamtos vaizdai ryškina epinį vaizdavimą ir stumia laiką nuo Kazimierinių iki kitų Kazimierinių: nuobodžias gavėnios dienas keičia saulėtas balandis, iškilmingai švenčiamos Velykos, margučiai, žaidimai, sūpynės, jaunimo vakaronės... Su vis aukštyn pakylančia saulute prasideda žemdirbio darbai. /Kai per Blovieščius gandrai parskrido,/ Raudonais batais balon įbrido,/ Varlės iš tolo pamatę slepias, / Kad nepasiektų jų ilgas snapas/, - pavasario grožybes sumini autorius.
Kalendorine tvarka ateina Jurginės, sėja: /Kai Dominykas pradeda sėją, pirmąją saują beria prieš vėją../, o štai linus /sėja tik saulei tekant./, daržus sodina prasidėjus Stanislovinėms, Šv.Mariją garbina gegužės mėnesį giedodami „Mojavines“.
O žalias, žiedais išsipustęs birželis dovanoja dviejų apaštalų - Antano ir Jono - vardines. Tik nereikia manyti kad sodiečiui rūpėjo tik šventės: alino daržų ravėjimas, sausros, šienapjūtė, javapjūtė. / Dažnas miesčionis dorai nežino / Baltą pyragą iš ko augina /, - šmaikščiai autorius primins baltarankiams nuvertinusiems žemdirbio triūsą...
Sodietis net garsių Žolinės atlaidų negali ilgai vasaros darbuose švęsti. Byra derlius, čia pat giedras dienas pranašaujančios Mykolinės skelbia pradžią bulviakasiui, ne už kalnų - kūlimai, linamynis... O dienoms visai sutrumpėjus - paslaptingas Kalėdų laukimas... Seniai, seniai išskridę gandrai „atneša“ šeimoms naujagimius, prasideda ir ilgos vakaronės prie ratelių lajinės žvakės šviesoje... Sklandžiai aprašytos ir tradicinės šeimų šventės – krikštynos, vestuvės.
Taigi kaimo žmogus poemoje pavaizduotas ne tik kaip žemdirbys, bet ir kaip moralės, etninės, religinės kultūros saugotojas. Moralę atskleidžia jo santykiai su šeimos nariais, gyvuliais, gamta. Nors buities sritis poemoje labai plati, bet per jos prizmę plačiau galime žvelgti į sodiečio pasaulėžiūrą, jo vertybių sistemą. Gamtos ir žmogaus darna perduodama iš kartos į kartą.
Autoriaus amžiaus išmintis leidžia matyti dabartį kitomis spalvomis, gretinti su praėjusia epocha. Tarmybės, archaizmai ir šiaip retesni posakiai daro kalbą sodrią ir turtingą. Bet tie posakiai netampa muziejine vertybe, o natūraliai įsipina į eilėraščio ritmą. Dargi priduoda jam gyvybės jėgų.
Jo prasmingo gyvenimo receptas
Knygos autorius pabrėžia, kad rašydamas „nesiekia aukštumų“. Bet reikia pripažinti, kad jo vaizdingam, tarmiškam žodžiui negali likti abejingas! „Dėkui Dievui. Sulaukiau aštuoniasdešimt. Smagu!“ - šmaikštauja jis ir šypsena išduoda jo prasmingo gyvenimo receptą. Jis myli žmones...
„Man gyvenimas – tai judėjimas. Kuo daugiau krutu, kuo mažiau laisvo laiko lieka, tuo lėčiau senstu. Kam vakarus leisti prie televizijos ekrano?..“ - samprotauja jubiliatas. Jis brangina laiką ir jį panaudoja prasmingai kūrybai.
Palinkėti jam norėtųsi, kad tik metai neskubėtų, sveikata šalia budėtų ir Pegasas vis lydėtų....
Aldona STANKEVIČIENĖ
 |
 |
| Kovo 21d. mūsų draugijos narys Mykolas Kručas šventė 80–metį ir pristatė visuomenei savo antrąją poezijos knygą „Senas ąžuolas“. |
|
|
