Po XXVII LKD Suvažiavimo - pokyčiai organizacijoje

 

Birželio 2-3 d. Kaune vyko XXVII Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD) Suvažiavimas, kuriame dalyvavo 37 balsavimo teisę turintys delegatai iš visos Lietuvos. Suvažiavimo metu buvo išrinkti nauji LKD valdymo organai, patvirtinta nauja biudžeto redakcija, pristatytos penkerių metų veiklos gairės bei spręsti kiti organizacijos veiklai aktualūs klausimai. Suvažiavimui pirmininkavo Ramunė Leonavičienė bei Marius Minkevičius.

Justina Vertelkaitė

 

Į Vytauto Didžiojo universiteto mažąją salę šeštadienio ryte susirinkusiems delegatams pirmiausia buvo pristatytos LKD 2017 metų veiklos, prezidento bei revizijos komisijos ataskaitos. Jas pristatė Vytautas Pivoras, Kęstutis Vaišnora, Audronė Šimkuvienė ir Mykolas Balaišis. Patvirtinus praėjusių metų ataskaitas visi delegatai ėmė svarstyti darbotvarkėje numatytus aktualius klausimus.

 

LKD įstatų keitimas

Vienas pirmųjų XXVII LKD Suvažiavimo uždavinių buvo įstatų keitimo klausimas. Bene svarbiausia įstatų redakcija – tai Respublikinės valdybos narių skaičiaus sumažinimas. Pagal anksčiau galiojusius įstatus, LKD Respublikinę valdybą sudarė 14 žmonių – LKD prezidentas ir 13 narių, tačiau jau anksčiau buvo pastebėta, kad šis skaičius yra per didelis, siekiant efektyvesnio organizacijos darbo. Dėl šios priežasties Suvažiavimo metu balsavimui buvo teikti du pasiūlymai: mažinti valdybos narių skaičių iki 11 arba 9 žmonių. Daugiausia delegatų palaikymo sulaukė antrasis pasiūlymas, todėl buvo nuspręsta Valdybos narių skaičių sumažinti iki 9 žmonių, taigi nuo šiol Respublikinę valdybą sudarys LKD prezidentas ir 8 jos nariai.

Taip pat Suvažiavimo metu buvo panaikintas Įstatų VIII skyrius, nustatantis pranešimų ir skelbimų paskelbimo tvarką, pagal kurią skelbiama vieša informacija.

 

Prie LKD vairo - naujas prezidentas

Vienas svarbiausių Suvažiavimo klausimų buvo naujo LKD prezidento rinkimai. Pagal Įstatų 35 punktą, visi norintys kandidatuoti į šį postą turėjo pateikti savo kandidatūrą likus ne mažiau kaip 45 kalendorinėms dienoms iki Suvažiavimo, tačiau iki birželio 2 d. nebuvo gauta nė viena paraiška. Taigi kandidatūros į šias pareigas buvo teikiamos Suvažiavimo metu.

Kandidatais į LKD prezidentus buvo pasiūlyti iš viso penki asmenys. Vytautas Pivoras, Mykolas Balaišis, Monika Kumžaitė ir Vytautas Valiauga savo kandidatūras atsiėmė. Rinkimuose dalyvauti sutiko tik į LKD prezidentus pasiūlytas Kęstutis Vaišnora.

Kadangi LKD prezidento rinkimuose dalyvavo tik vienas kandidatas, delegatų sprendimu rinkimai vyko atviro balsavimo principu. Pats kandidatas savo iniciatyva nuo šio balsavimo nusišalino. Už Kęstutį Vaišnorą balsavo 35 suvažiavimo delegatai. Vienbalsiai išrinktas naujasis LKD prezidentas dėkojo visiems už pasitikėjimą ir pabrėžė, kad svarbiausia – komandinis darbas. „Aš esu kaip laivo kapitonas, bet jame daug žmonių, kurie atsakingi, kad laivas plauktų. Valdyba – tai komanda. Tikiuosi, kartu daug ką nuveiksim“, - po rinkimų sakė Kęstutis Vaišnora. Ateinančius 5 metus LKD vadovausiantis K. Vaišnora yra kol kas jauniausias LKD prezidentas.

 

Buvęs LKD prezidentas Vytautas Pivoras perdavė savo pareigas naujam vadovui - Kęstučiui Vaišnorai.

 

Suvažiavime buvo išsakytos padėkos buvusiems Valdybos nariams: Aleksui Jasiūnui, Kęstučiui Vaišnorai, Ingai Minkevičienei, Jūratei Pugačiauskienei, Alinai Juciuvienei, Arūnui Šaukeckui, Ginai Ramanauskienei, Nijolei Kaminskienei, Kristinai Prudnikienei, Vytautui Valiaugai, Arūnui Bražinskui, bei buvusiam LKD Prezidentui Vytautui Pivorui už jų pasiekimus, pastangas ir atsakingą darbą. 

 

Buvusios LKD Valdybos nariai ir Prezidentas V. Pivoras (ketvirtas iš kairės).

 

Į Valdybą – iš trečio karto

Daugiausia sumaišties ir įtampos Suvažiavimo metu sukėlė rinkimai į Respublikinę valdybą. Prieš prasidedant Suvažiavimui, savo kandidatūras į šį LKD valdymo organą pateikė 9 nariai. Remiantis Įstatų 27 punktu, sprendimai Suvažiavimo metu buvo priimami paprastąja dalyvaujančių narių balsų dauguma (50 proc. + 1) nuo galiojančių biuletenių skaičiaus. Kadangi Suvažiavime dalyvavo 36 delegatai, o po balsavimo keturi biuleteniai buvo rasti sugadinti, norint patekti į Respublikinę valdybą reikėjo surinkti 17 balsų.

Pirmojo balsavimo metu šią kartelę pavyko įveikti 6 asmenims: Mykolui Balaišiui, Tomui Ivanauskui, Monikai Kumžaitei, Ginai Ramanauskienei, Vytautui Valiaugai ir Arūnui Bražinskui. Nepavykus išrinkti visų 8 valdybos narių, buvo paskelbtas antras balsavimo turas.

Antrojo balsavimo metu į Respublikinės valdybos narius taip pat buvo pasiūlyti 9 žmonės. Penki iš jų rinkimuose dalyvauti atsisakė, taigi antrajame šių rinkimų ture dalyvavo keturi žmonės: Raimonda Vaičeliūnienė, Nina Šamakova, Vytautas Pivoras ir Jolanta Radzevič. Po įvykusio balsavimo buvo rasti trys sugadinti biuleteniai (galiojančių biuletenių skaičius – 33), todėl šiame ture pereinamasis balas taip pat buvo 17. Šį barjerą įveikti pavyko tik vienam kandidatui – buvusiam LKD prezidentui Vytautui Pivorui, kuris surinko 30 balsų.

Ir per antrą balsavimo turą nepavykus išrinkti visų Respublikinės valdybos narių, buvo paskelbtas trečiasis rinkimų turas. Jame varžėsi jau tik du kandidatai – Daiva Čekanavičiūtė ir Arnoldas Matulis. Po balsavimo paaiškėjo, kad į Respublikinę valdybą paskutinė buvo išrinkta Daiva Čekanavičiūtė, surinkusi 21 balsą. Tai pirmasis kartas LKD istorijoje, kuomet prireikė net trijų balsavimų Respublikinei valdybai išrinkti.

 

LKD Respublikinės valdybos nariai: K. Vaišnora (prezidentas), Monika Kumžaitė, Mykolas Balaišis, Tomas Ivanauskas, Artūras Valiauga, Daiva Čekanavičiūtė, Vytautas Pivoras, Gina Ramanauskienė, Arūnas Bražinskas.

 

LKD veiklą prižiūrės nauja revizijos komisija

Rinkimio Suvažiavimo metu taip pat pasikeitė ir revizijos komisijos sudėtis. Į šias pareigas savo kandidatūrą pasiūlė 8 nariai: Greta Gustienė, Ramunė Buikauskienė, Arūnas Kubaitis, Arvydas Bareikis, Nijolė Kazė Tamašauskienė, Ieva Lukoševičienė, Algirdas Pazdrazdis ir Svetlana Beniušienė. Po įvykusio balsavimo LKD Revizijos komisijos nariais tapo vilniečiai Ieva Lukoševičienė, Arūnas Kubaitis, Arvydas Bareikis ir Algirdas Pazdrazdis, o komisijos pirmininke išrinkta Greta Gustienė iš Kauno. 

 

Revizijos komisijos nariai: Arūnas Kubaitis, Ieva Lukoševičienė, Greta Gustienė (pirmininkė), Algirdas Pazdrazdis, Arvydas Bareikis.

 

LKD 2018 m. rezervo sudarymas

Antrąją Suvažiavimo dieną daug delegatų dėmesio sulaukė LKD finansų paskirstymo klausimas. Svarstant biudžeto sudarymą, buvo atkreiptas dėmesys į organizacijos prezidento, viceprezidento bei teritorinių valdybų direktorių darbo užmokesčio nustatymą. Rezervo sudarymą Suvažiavimui pristatęs buvęs LKD prezidentas V. Pivoras pastebėjo, kad iki šiol LKD prezidentas ir viceprezidentas organizacijoje dirbo visuomeniniais pagrindais, tai yra, negaudami atlygio už savo veiklą.

Dėl šios priežasties Suvažiavimo metu nutarta biudžete numatyti darbo užmokestį LKD prezidento pareigas užimančiam asmeniui. Taip pat siekiant paskatinti ir reabilitacijos centrų veiklą, buvo padidintas ir Lietuvos kurčiųjų reabilitacijos centrų direktorių metinis darbo užmokestis. Delegatų teigimu, priėmus šiuos pakeitimus, tikimasi, kad bus matomas efektyvesnis LKD narių ir reabilitacijos centrų darbo rezultatas.

Skirstant biudžetą taip pat buvo padidintos išlaidos LKD priklausančių pastatų priežiūrai, tarp jų – poilsio namų „Varpelis“ ir LKD pastato Vilniuje (Šv. Kazimiero g. 3), taip pat ir kitų miestų pastatų remontui. Be to, numatytos papildomos reprezentacinės išlaidos LKD prezidentui ir lėšos paramoms pagal prašymus.

 

Strateginis penkmečio planas

Antrąją Suvažiavimo dieną naujasis LKD prezidentas K. Vaišnora pristatė ir kartu su naująja Valdyba sudarytą ateinančių penkerių metų LKD strateginį veiklų planą, kurį suskirstė į 8 prioritetines sritis: gestų kalba, švietimas, socialiniai klausimai, įstatymai ir teisės, prieinamumas, LKD vidaus reikalai, įvaizdis ir viešinimas bei kultūra.

Anot K. Vaišnoros, gestų kalba yra kurčiųjų bendruomenės pagrindas, todėl būtina norminti gestų kalbą, organizuoti gestų kalbos tyrimus universitetiniu lygiu, taip pat skatinti gestų kalbos vertėjų kvalifikacijos lygio kėlimą, kad kurtiesiems būtų suteiktos kokybiškos paslaugos. Be to, itin svarbu rengti surdopedagogikos specialistus ir suteikti gestų kalbos mokymus šeimoms, kurios augina kurčius vaikus. „Šeima – tai ateities gerovės pagrindas“, - pristatydamas LKD strategiją sakė K. Vaišnora.

Į strategiją taip pat buvo įtraukta kurčiųjų socialinių paslaugų modelio kūrimas ir įgyvendinimas. Pasak naujojo LKD prezidento, viena iš priemonių tam pasiekti – senelių namų kurtiesiems ar kurčiųjų grupių jau esančiose įstaigose įkūrimas. Pristatant strategiją taip pat atkreiptas dėmesys į naudojamus netinkamus terminus teisės aktuose (pvz., „kurčnebylys“), JTO neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų įgyvendinimą Lietuvoje ir bendrojo pagalbos skambučio 112 prieinamumo kurtiesiems užtikrinimą. Kaip prieinamumą visuomenėje skatinančių veiksnių buvo įvardyta ir Vengrijoje naudojamos „Kontakt“ programėlės įgyvendinimas mūsų šalyje, taip pat – Nacionalinio transliuotojo (LRT) ir komercinių televizijų informacinės aplinkos pritaikymas bei studijų aukštosiose mokyklose prieinamumo didinimas klausos sutrikimą turintiems asmenims.

K. Vaišnora taip pat pastebėjo, kad per ateinančius penkerius metus būtina didinti LKD darbuotojų skaičių ir keisti organizacijos įstatus. Taip pat – stiprinti rajonines kurčiųjų organizacijas ir bendradarbiavimą su jomis.

Siekiant tinkamai reprezentuoti kurčiųjų bendruomenę viešojoje erdvėje, numatyta plėtoti esamą organizacijos įvaizdį bei didinti informacijos apie kurčiųjų bendruomenę sklaidą. Be to, strategijoje taip pat numatyta skatinti kultūros prieinamumą per projektines veiklas ir įsteigti LKD muziejų. Pasak K. Vaišnoros, per 5 metus visko padaryti neįmanoma, bet svarbu numatyti organizacijos prioritetines kryptis ir dirbti visiems kartu, siekiant bendro tikslo.

Suvažiavimo delegatai taip pat teikė savo pasiūlymus strategijos pildymui, tačiau pritrūkus laiko nuspręsta, jog savo idėjas visi norintys galės teikti LKD valdybai ir Suvažiavimui pasibaigus. Dėl to galutinės naujosios LKD veiklos gairės bus tvirtinamos kito Suvažiavimo metu 2019 metais.

 

Po Suvažiavimo - mažiau asocijuotų narių

Suvažiavimo metu taip pat buvo iškeltas LKD asocijuotų narių šalinimo klausimas. Jį pristatęs buvęs LKD prezidentas Vytautas Pivoras atkreipė dėmesį, kad iš LKD esančių 13 asocijuotų narių, du – Telšių ir Plungės skyriai – jau keletą metų nevykdo įstatuose jiems numatytų pareigų, neteikia informacijos apie savo veiklą, statistinių duomenų ir nemoka nario mokesčio. Dėl šios priežasties Suvažiavimo metu buvo pasiūlyta šalinti juos iš Asocijuotų narių gretų. Šiam sprendimui pritarė 31 Suvažiavime dalyvavęs delegatas. Visgi, kaip pastebėjo V. Pivoras, jei vėliau išbrauktos organizacijos norės prisijungti prie LKD veiklos, jos galės tai padaryti.

 

Kiti klausimai

Suvažiavimo metu delegatai ne tik priiminėjo LKD veiklai aktualius sprendimus, bet taip pat skaitė pranešimus ir dalyvavo diskusijose. Suvažiavimo metu dirbo gausi gestų kalbos vertėjų komanda iš visos Lietuvos, užtikrinusi sklandžią Suvažiavimo dalyvių tarpusavio komunikaciją. Visi Suvažiavimo dalyviai džiaugėsi produktyvaus darbo rezultatais, atkreiptu dėmesiu į rajonines kurčiųjų organizacijas ir aplinkos kurtiesiems pritaikymo stirprinimą. Kitas rinkiminis LKD Suvažiavimas bus šaukiamas po penkerių metų.

 

 

 
Komentuoti

Komentarai (0)

Jūsų komentaras

Video laikmenos (formatas .flv):


Saugos skaičius : [ 6 ]