Pinigų muziejus laukia kurčiųjų lankytojų

Spalio 25 d. Lietuvos banko Pinigų muziejaus patalpose (Totorių g. 2) vyko elektroninės ekskursijų audiogido sistemos, papildytos gestų kalba, pristatymas. Tai pirmasis Baltijos šalyse muziejus, kuriame įdiegta vertimo į gestų kalbą elektroninė sistema.

Sistema įgyvendinta laikantis aukščiausių kokybės standartų ir yra ypač moderni. Čia pritaikytos pastarųjų penkerių metų pasaulio pažangiausios idėjos. Jo sumanytojas – Pinigų muziejaus vedėjas Vidmantas Laurinavičius. Idėją realizuoti padėjo Lietuvos kurčiųjų draugijos specialistai, techniškai įgyvendino UAB „Audiogidas“.

Apie neįgaliuosius galvota nuo pat pradžių

Nesuklysime sakydami, jog kurčiųjų sistemai ir Pinigų muziejui pasisekė, kad turi iniciatyvų, socialiai atsakingą vadovą. Dar prieš porą metų, kai po Pinigų muziejaus rekonstrukcijos audiogido sistema buvo pradėta diegti iš pradžių girdintiems lietuviams, vėliau rusams, lenkams, vokiečiams, anglams, paskui - silpnai matantiems bei ratukuose sėdintiems asmenims, V. Laurinavičiaus galvoje jau kirbėjo mintis ir apie kurčiuosius. Pernai Lietuvos banko valdybai jis pateikė audiogido pritaikymo kurtiesiems planą bei sąmatą ir pagrindė projekto reikalingumą. Nors ir ne iš karto, bet gavęs teigiamą atsakymą vadovas ėmė veikti.

Audiogido kurtiesiems „veidas“

Tapti Pinigų muziejaus audiogido turinio vertėja į lietuvių gestų kalbą Violetą Stankutę-Komarovskają paskatino LKD prezidentė Roma Klečkovskaja. Pinigų už vertėjos darbą projekte buvo numatyta nedaug. Tiesą sakant, gal ir būtų buvę kitaip, jei projekto sumanytojas būtų bent įsivaizdavęs, koks darbas yra versti iš lietuvių į gestų kalbą. Jis manė paprastai: tai tas pats, kaip ir versti iš vienos sakytinės kalbos į kitą. Nepaisydama aplinkybių, LKD prezidentė tuomet ragino: „Violeta, kurčiuosius girdintieji kaltina, kad jie dėl savo sistemos per mažai daro savanoriškų darbų. Tu gali įrodyti, kad tai netiesa. Be to, tu labai pasitarnausi kurčiųjų bendruomenei.“
„Iš pradžių buvo viskas kaip kine, - prisiminė Violeta. - Duodamas ženklas pradėti ir prasideda filmavimas, vadinamas dubliu.“ Bet, pasak pašnekovės, per vieną dieną
,,Audiogido“ generaliniam direktoriui Artūrui Laskauskui dublių susidarė tiek, kad net šis labai darbštus žmogus pasidavė. Štai tada pradėta mokytis suprasti vieni kitų specifiką ir vadovautis jos diktuojama logika.
Pats p. Artūras interviu prisipažino, kad jį ištiko kultūrinis šokas, kai suprato, kodėl Violeta taip rūpinasi ne tik rankų, bet ir lūpų judesiais. „Kažkas nepaprasto - sugebėti tuo pačiu metu žiūrėti į du skirtingus taškus“, - kurčiųjų gebėjimais negalėjo atsistebėti pašnekovas.
Bendrovės vadovas per palyginimą atskleidė ypatingą vertėjos kantrybę ir kruopštumą, šias jos savybes įvardydamas perfekcionizmu. Esą televizijos reklamoje, kai modeliui reikia 2 valandas šypsotis prieš kameras, viskas baigiasi ašaromis. Violeta dirbdavo nuo 3 iki 5 valandų, nesustodama ir nesiaikštydama. Galų gale naujos susibūrusios komandos nariai suprato, kad jauna moteris ne tik turi labai tiksliai parodyti gestus, sinchronizuoti lūpų judesius, bet ir mokosi tekstus atmintinai. Tuomet gimė supratimas verčiamą medžiagą paprastinti, skaidyti ir trumpinti. Vertėjai tapo nepalyginti lengviau. Vis dėlto niekas, išskyrus ją pačią, nenutuokė apie jos daliai tekusį dar vieną iššūkį – pirmiausia pačiai viską taip gerai suprasti, kad paskui galėtų suprantamai papasakoti kitiems.

Negalima teigti, kad Violeta už savo darbą negavo jokio atlygio. Šioks toks vis dėlto buvo. Iš savo dalies ji dar pasamdė parengtos lietuvių gestų kalba medžiagos ekspertę. Tuomet projekto komanda dar labiau sutriko. „Kodėl to reikia?“ - klausė jie. „O argi redaktoriai neredaguoja lietuvio autoriaus teksto?“ - klausimu į klausimą atsakė moteris. Naujieji kolegos susimąstė. Ir kai reikėjo pagal gautas pastabas pataisyti tam tikras turinio vietas, sutiko be atsikalbinėjimų.

Violeta sakosi esanti dėkinga už palaikymą ir dalykinę pagalbą LKD darbuotojai Ieva Čereškaitei. Jauna moteris vertina kolegės pagalbą suprasti medžiagos turinio esmę. Taip pat Ieva projekte atliko girdinčios vertėjos darbą, nuo pirmos iki paskutinės filmavimo minutės buvo kartu ir audiogidui parengė titrus. Tad kurtieji su ekspozicija gali susipažinti net dviem būdais – gestais ir tekstu.

Pasak Pinigų muziejaus vadovo V. Laurinavičaus, projektas prasidėjo 2012 metų vėlyvą pavasarį ir truko pusę metų. Bet dar taikliau apibūdino UAB „Audiogidas“ direktorius A. Laskauskas. Jis sakė, kad tai būtų galima prilyginti mėnesiui darbo, kai per dieną penkių žmonių komanda dirbo po 3-5 valandas. Tiek laiko pareikalavo maždaug 60 eksponatų apibūdinimas.

Paprasta naudotis

Projekto rengėjai turėjo tikslą viską parengti taip, kad žmogui būtų paprasta naudotis audiogido paslauga. Čia galima spausti bet kurį vieną iš trijų mygtuką ir atsivers informacijos langas. Pagalvota apie tai, kad žmones gali dominti tik kuri nors viena ekspozicijos dalis, todėl labai paprasta informaciją sustabdyti, susirasti kitą, labiau rūpimą temą. Girdintiesiems skirti tekstai šiek tiek sutrumpinti ir paprastinti, kad kurtiesiems būtų nenuobodu.

Geriausias audiogidas kurtiesiems Europoje

Projekto rengėjai įžvelgia pranašumų net prieš Paryžiuje esančio garsaus Luvro muziejaus audiogidą kurtiesiems. Pastarasis įdiegtas į mobilųjį telefoną, kuriame vertėjo rankos ir veidas yra labai mažo formato. Lietuvos kurčiųjų poreikiams pritaikytas audiogidas pateikiamas planšetinio kompiuterio ekrane. Jis veikia liečiamas pirštais. Kitąmet jų bus nupirkta daugiau, kad muziejuje būtų patogu lankytis grupei asmenų.

Ekspozicija

Pinigų muziejaus ekspozicija išdėstyta 5 salėse per du aukštus. Joje supažindinama su pasaulio pinigų ir bankininkystės istorija, Lietuvos pinigais, bankininkystės raida mūsų šalyje. Įdiegtos interaktyvios mokomosios priemonės kiekvienam lankytojui leidžia pasijusti proceso dalyviu. Taip pat čia galima žiūrėti teminių filmų, dalyvauti žaidimuose ir kt. Kad kurtiesiems būtų lengviau orientuotis, išversta į gestų kalbą muziejaus informacija prie atitinkamų stendų pažymėta rankų simboliu.

Nijolė KRASNIAUSKIENĖ

Projekto komandos partneriai: ,,Audiogido“ generalinis direktorius A. Laskauskas ir LKD darbuotoja V. Stankutė-Komarovskaja.
LKD prezidentė R.Klečkovskaja padėkojo už gražų sumanymą ir jo įgyvendinimą UAB ,,Audiogidas“ generaliniam direktoriui A. Laskauskui ir Pinigų muziejaus vedėjui V. Laurinavičiui.


Komentuoti

Komentarai (0)

Jūsų komentaras

Video laikmenos (formatas .flv):


Saugos skaičius : [ 9 ]