Kurčneregių ugdymas Lietuvoje

2014 m. pavasarį sukaks 10 metų, kai Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre (LASUC) įkurtas Kurčneregių ugdymo skyrius.

Kas yra kurčneregiai, kuriems Lietuvoje formaliai nėra užtikrintos visos ES deklaruojamos teisės. Apie juos rašyta spaudoje ir kalbėta per LRT radijo  ne vieną ir ne du kartus. Atmenu, kai Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (LASUC) Specialiojo ugdymo skyriaus vedėjos D.Taurienės organizuotoje tarptautinėje  konferencijoje, skirtoje kurčneregių ugdymui, atvyko tik vienintelis žiniasklaidos atstovas - Aklųjų ir silpnaregių laikraščio žurnalistas. Konferencijoje dalyvavo prancūzų specialistai,  kurie pateikė daug informatyvios ir naudingos filmuotos medžiagos.  Tarp konferencijos dalyvių buvo ir Šiaurės šalių specialistai, kurie nuolat domisi kurčneregių ugdymu ir teisėmis Lietuvoje, rūpinasi ir padeda tiek metodikomis, tiek finansais.

Pasak LASUC Specialiojo ugdymo skyriaus vedėjos D.Taurienės, apie kurčneregių ugdymą derėtų pasakoti pradedant nuo to, kad vis dar atsiliekame nuo ES rašytinėje deklaracijoje skelbiamo požiūrio į šios negalės žmones.

Europos Parlamento rašytinėje deklaracijoje apie kurčneregių  žmonių teises ( priimta 2004.01.12, įsigaliojo 2004.04.12 ) teigiama, kad
1) kurčneregystė yra atskira negalė, nes ji yra klausos ir regos negalių kombinacija, apsunkinanti informacijos gavimą, bendravimą ir mobilumą.
2) Dauguma kurčneregių turi pakankamai klausos ir regos likučių, tik kai kurie yra visiškai kurti ir akli.
3) Kurčneregiams būtina speciali pagalba, kurią teiktų tos srities specialistai.

Europos Parlamentas  šioje rašytinėje deklaracijoje kviečia ES institucijas ir valstybes pripažinti ir užtikrinti kurčneregių teises ir deklaruoja, kad šie žmonės turi teisę turėti tas teises, kuriomis naudojasi visi ES piliečiai. Visa tai privalo užtikrinti ES šalių atitinkami įstatymai. ES Parlamentas įgalioja Prezidentą persiųsti šią deklaraciją ES komisijai, ES Tarybai ir šalių narių vyriausybėms.

Istoriškai Lietuvoje ši deklaracija nepavėlavo. Tačiau tam, kad ji būtų realiai įgyvendinama turėjo praeiti net 10 metų.

Manoma, kad statistiškai 1 mln gyventojų tenka 200 kurčneregių asmenų (gimusių 40). Teoriškai, lyginant su ES šalių statistiniu vidurkiu, Lietuvoje turėtų būti apie  120 vaikų, gimusių su šia pačia sunkiausia negale.

Pasak  LASUC Specialiojo ugdymo skyriaus vedėjos D.Taurienė,  jų skyriuje teikiamos šios paslaugos:
-ugdo ir konsultuoja kurčneregius( nuo 3 – 21metų );
-konsultuoja šių jaunuolių ir vaikų tėvus, pedagogus ir teikia metodinę pagalbą ugdymo įstaigoms, kuriose ugdomi šios negalės vaikai ar jaunuoliai;
-rengia šios ugdymo srities metodinę medžiagą bei vykdo kvalifikacijos tobulinimo programas pedagogams;
-pedagogiškai tiria ir vertina šiai grupei priskiriamus vaikus, taip pat nustato jų specialiuosius ugdymo (si) poreikius.

Skyriuje šiuo metu ugdomi 12 kurčneregių: 5mokosi ikimokykliniame skyriuje, 7 – mokykloje. Vaikai priimami į kurčneregių ugdymo skyrių nuo 2 metų. Iki to amžiaus vaikų LASUC  darbuotojai ieško patys, dirba su vaikų tėvais, juos konsultuoja.

Šiandien jau galima sakyti, kad skyrius turi realius rezultatus, galima pasidžiaugti sėkmingomis vaikų ugdymo istorijomis.  Baigiant šį trumpą pasakojimą apie kurčneregių ugdymo dešimtemtį Lietuvoje  norėčiau pažymėti, kad ES šalyse kurčneregių ugdymą tradiciškai organizuoja ir vykdo kurčiųjų ugdymo centrų padaliniai. Tuo tarpu Lietuvoje šio darbo pradininkai yra LASUC darbuotojai. Vėliau į šį procesą įsijungė Lietuvos surdopedagogai – Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro mokytoja-metodininkė R.Vyšniūnienė ir kiti specialistai. Visų specialistų bendras darbas davė ir neabejotinai duos ateityje gerus rezultatus šioje buvusioje „beviltiškoje“ ugdymo srityje.

Birutė ARLAUSKIENĖ

Komentuoti

Komentarai (0)

Jūsų komentaras

Video laikmenos (formatas .flv):


Saugos skaičius : [ 1 ]