Naujienos

Vasario 5 dieną Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas paminėjo veiklos sukaktį. Kad šventė būtų išskirtinė, sportininkai pasirinko sueigai lietuviško maisto restoraną Vilniuje „Marceliukės klėtis“. Trečio aukšto salė tiesiog plyšo svečiais – jų susirinko net 72.

Pakilęs kalbėti LKSK prezidentas Aleksas Jasiūnas pirmiausia gręžėsi į organizacijos istoriją. Oficiali komiteto „gimimo“ diena - 1990 m. sausio 26-oji. Demonstruojant nuotraukų albumą ne vienas renginio dalyvis nostalgiškai šypsojosi. 20 metų pakeitė sportininkų veidus, statusą. Buvusieji rinktinių nariai dabar jau įkopė į veteranų amžių. Kai kurie tiesiog mėgaujasi pelnytu poilsiu ir sporto renginiuose vis mažiau dalyvauja. Dar kiti labai aktyvūs ir šiandien. Prezidentas apie kiekvieną pirmos kadencijos vykdomojo komiteto narį rado ką pasakyti. Kaip kitaip, jie juk dėl savo indėlio seniai jau tapo Lietuvos kurčiųjų sporto istorijos „puslapiais“. Tai K. Jasnauskas, G. Sabukienė, A. Jurkša, A. Kubaitis, R. Balaišis, R. Dovydėnas, V. Kanapienis, E. Karpauskas, Š. Pečiulis ir, žinoma, pats kalbėtojas.

A.Jasiūnas nuotraukomis padarė LKSK administracinio darbo apžvalgą, paminėjo dalyvavimą Tarptautinio kurčiųjų sporto komiteto renginiuose. Nepamiršta nė viena lietuvių kultivuojamos sporto šakos istorija. Atiduota pelnyta duoklė sporto veteranams. Prisimintos visos kurčiųjų žaidynės, ilgėliau stabtelėta prie vieno kito Europos ir pasaulio čempionato. Paliko pėdsaką kurčiųjų sporto judėjimo renginiai, moksleivių žaidynės. Prezidentas išreiškė viltį, kad netrukus LKSK interneto svetainėje visiems lankytojams bus galimybė susipažinti su tądien svečiams paviešinta informacija apie kurčiųjų sporto pasiekimus.

Jie išties įspūdingi. 5 kartus dalyvauta Kurčiųjų olimpinėse žaidynėse ir nė karto negrįžta be medalių. 1993 metais Sofijoje – 1 sidabro medalis. 1997 m. Kopenhagoje jau - 1 aukso, 2 sidabro, 2 bronzos medaliai. Ir taip toliau. Bet visuomet augimo linkme – tiek delegacijos dydžiu, tiek pelnytų medalių skaičiumi. Svaiginami rezultatai pasiekti 2009 m. Taipėjuje – net 13 apdovanojimų. Šiandien LKSK sąskaitoje - 32 olimpinių medalių kraitis. Trofėjų, pelnytų pasaulio ir Europos čempionatuose, komiteto administracija jau ir neskaičiuoja.

Sukakties proga kurčiųjų sportininkų pasveikinti atvyko pats restorano savininkas Vytenis Urba. Jam, aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje liejusiam prakaitą krepšinio aikštelėje, esą didelė garbė po savo pastoge priimti gausų būrį atletų. Sportas iki šiol liko jo didžioji aistra. V. Urba – 1979 metų SSRS pirmenybių bronzos medalio laimėtojas. Šeimininkas visiems renginio dalyviams atminčiai įteikė po keraminį suvenyrą.

LKSK administracija tądien buvo ypač dosni dėkodama ir apdovanodama. Juos nuosekliai finansiškai rėmusiai LKD, Lietuvos parolimpiniam komitetui (LPOK), Kūno kultūros ir sporto komitetui, LKSK sporto klubams, kurčiųjų mokykloms, visų laikų geriausiems sportininkams, treneriams, gydytojams, masažuotojams, taip pat ir administracijos darbuotojams.

Paskelbtos 2009 metų nominacijos. LKSK vykdomasis komitetas praėjusių metų geriausiais sportininkais pripažino: Tomą Kuzminskį (orientavimosi sportas) (Nr.1), Larisą Voroneckają (lengvoji atletika), Kristiną Dovydaitytę (badmintonas), Birutę Aleknavičiūtę (paplūdimio tinklinis), Justiną Navlicką (krepšinis). Metų trenerio nominaciją pelnė Laimis Drazdauskas, olimpinės orientavimosi sporto rinktinės treneris. Jo vadovaujami vyrai ir moterys Taipėjuje iškovojo net 6 medalius. 2009 m. labiausiai nustebinusiu sportininku pripažintas orientacininkas Vytautas Remeika. Jo sąskaitoje – trys olimpiniai medaliai. Ištikimiausia sportininke pripažinta krepšininkė Danutė Šerelienė, Lietuvai atstovavusi net penkeriose Kurčiųjų olimpinėse žaidynėse.

Negailėjo „solenizantui“ gerų žodžių ir svečiai. Visiems turbūt į atmintį kris LKD prezidentės R. Klečkovskajos bei viceprezidentės S. Litvinaitės pažadas remti kurčiųjų sportą ir ateityje. Vadovės linkėjo, kad atletų pasiekimai būtų tokie ir dar labiau stulbinantys trečiojoje veiklos dekadoje.

Gražiausiai LKSK indėlį į Lietuvos sportą apibūdino Lietuvos parolimpinio komiteto (LPOK) prezidentas V. Kvietkauskas. Pirmiausia kalbėtojas pabrėžė, kad vasario 26 d. įsimintina visoms neįgaliųjų sporto organizacijoms. Aklųjų, neįgaliųjų ir kurčiųjų sporto federacijos „gimė“ tos pačios dienos rytmetį. Po pietų buvo įsteigtas Lietuvos parolimpinis komitetas.

Anot prezidento, iš visų trijų federacijų kurčiųjų organizacija išsiskiria ypatingais pasiekimais. Juokais tai įvardijęs žodžiu „prisidirbo“ prezidentas pripažino, kad dėl aukštų kurčiųjų pasiekimų šiemet stinga lėšų visam neįgaliųjų sportui. Juk kurtiesiems reikia mokėti premijas, stipendijas, rasti lėšų tolesnei veiklai. Ir vis dėlto tai visą sporto bendruomenę stebina ir džiugina! Kurčiųjų trofėjai rodo, kad jie biudžeto lėšų vėjais nelaido. Baigdamas savo kalbą V. Kvietkauskas patikino, kad iki šiol kurčiųjų sportas neįsivaizduojamas be Alekso (A. Jasiūno – redakcijos pastaba). Pastabą kurtieji palydėjo pritarimo „katutėmis“.

LKSK pasveikinti atvyko Kūno kultūros ir sporto departamento atstovas V. Stankevičius, Lietuvos aklųjų sporto federacijos prezidentas L. Balsys, Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos generalinė sekretorė I. Burim, LPOK generalinis sekretorius G. Zavackis. Šiltų žodžių, suvenyrų ir gėlių „savo komitetui“ negailėjo patys sportininkai, treneriai, kurčiųjų mokyklų atstovai, sporto klubų pirmininkai.

Vėliau svečiai skanavo „Marceliukės klėties“ virėjų paruoštų lietuviškų patiekalų, vaišinosi vynu ir vaisvandeniais. Šventė, prasidėjusi vidurdienį, truko net penkias valandas ir baigėsi tik pavakare.

Lietuvos parolimpinio komiteto prezidento Vytauto Kvietkausko rankose - Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto padėka giminingai organizacijai. Už ilgametį bendradarbiavimą dėkoja LKSK prezidentas Aleksas Jasiūnas.

Ištikimiausia sportininke pripažinta krepšininkė Danutė Šerelienė, Lietuvai atstovavusi net penkeriose Kurčiųjų olimpinėse žaidynėse. Nuotraukoje (iš kairės) praėjusių metų geriausias sportininkas Tomą Kuzminskį (orientavimosi sportas), metų trenerio nominaciją pelnęs Laimis Drazdauskas, olimpinės orientavimosi sporto rinktinės treneris ir 2009 m. labiausiai nustebinusiu sportininku pripažintas orientacininkas Vytautas Remeika.