|
Gegužės 28-31 dienomis Prahoje (Čekija) vyko Europos kurčiųjų sąjungos (EKS) asamblėja. Tarp 30 valstybių dalyvių buvo ir du Lietuvos atstovai – šių eilučių autoriai: LKD prezidentė Roma Klečkovskaja ir narys Arūnas Bražinskas.
Šiame renginyje kurčiųjų šeimą papildė trys nauji nariai: Makedonija, Turkija ir Izraelis. Kitąmet ir vėl planuojamas EKS bendruomenės didėjimas.
Asamblėja prasidėjo žmonių su negalia, aklųjų, kurčiųjų pasaulinių federacijų atstovų pasisakymais. Jie ragino visas neįgaliųjų asociacijas vienytis vardan bendro tikslo – kad valstybės, priimdamos su neįgaliaisiais susijusius sprendimus, tai darytų, tardamosios su neįgaliaisiais ir atsižvelgtų į kiekvienos negalės specifiką.
Jaunimo atstovų siūlymu susirinkusieji delegatai buvo suskirstyti į darbo grupes. Vieni diskutavo jaunimo, kiti asociacijų bendradarbiavimo klausimais. Prieita išvados, kad jaunimo veikla neturėtų apsiriboti vien stovyklomis. Jaunuoliai turėtų glaudžiau bendradarbiauti su asociacijomis, mokytųsi perimti gerąją patirtį, daugiau ir nuosekliau dirbtų organizacinį darbą.
Buvo siūloma stiprinti bendradarbiavimo ryšius ne tik pačioje Europoje, bet glaudžiau kontaktuoti su Pasaulio kurčiųjų federacija. Perimti jų titrų užrašymo patirtį. T. y., tiek žodiniai, tiek gestų kalba pasisakymai tarptautiniuose renginiuose būtų pateikiami rašytiniu tekstu ekrane, kaip dabar yra visose PKF asamblėjose.
EKS pripažįsta, kad daugelis valstybių dar ignoruoja kurčiųjų televizijos prieinamumo poreikį. Lietuva kreipėsi šiuo klausimu į EKS vykdomąjį direktorių Mark‘ą Weatley. Mes paprašėme EKS vardu parašyti prašymą LR Vyriausybei ir paraginti dėti daugiau pastangų ir užtikrinti nacionalinio transliuotojo laidų titravimą kurtiesiems. Mūsų nuomone, EKS - paskutinė instancija, galinti padėti atsikratyti 20 metų trunkančios bėdos.
Vieningai pritarta, kad negalima nusisukti nuo žmonių, nešiojančių kochliarinius implantus. Požiūris į juos turėtų tapti tolerantiškesnis. Nemažai diskutuota gestų kalbų vertimo paslaugų teikimo tobulinimo klausimais.
Ispanai paprašė padėti išspręsti labai konkrečią problemą. Jų šalyje oro linijų paslaugomis, jei nėra lydinčio girdinčiojo asmens, negali naudotis didesnė kaip dviejų kurčių žmonių grupelė. Tai apsunkina jų išvykas materialiai.
Daug dėmesio skirta nacionalinių gestų kalbų pripažinimui ir tyrinėjimui. Tenka pripažinti, kad dar yra nemažai Europos valstybių, kuriose gestų kalba neturi jokio statuso. Posėdžio darbe dalyvavę gestų kalbų tyrėjai tikino, kad kelių žmonių darbas nacionalinės gestų kalbos tyrinėjimo bare duoda mažai naudos. Būtina, kad į šį darbą įsitrauktų visos nacionalinės kurčiųjų sistemos grandys. Buvo siūloma Europos lygiu rengti bendrus gestų kalbų tyrinėjimo nuostatus. Buvo nemažai ir abejojančių tokio dokumento nauda. Juk kiekviena šalis turi skirtingą kalbą, tradicijas, finansavimą. Nuspręsta ruošti Europos Parlamentui raštą įteisinti gestų kalbos pripažinimo kalendorinės dienos paminėjimą kiekvienoje šalyje. Taip pat ir dėl Tarptautinės kurčiųjų dienos minėjimo, kadangi ši diena oficialiai nėra patvirtinta. Ji švenčiama Europos kurčiųjų sąjungos iniciatyva. Pasiūlyta šiai datai paminėti visose Pasaulio kurčiųjų federacijos šalyse narėse šiemet rengti eitynes.
Daug asamblėjos dalyvių pageidavo, kad renginio medžiaga būtų išplatinta gestų kalba internetu. A. Bražinskas ragino glaudžiau bendradarbiauti, kad būtų perimama kitų šalių geroji patirtis ir ji dažniau būtų taikoma sprendžiant savo valstybėj kurtiesiems iškilusias problemas.
Darbotvarkės klausimams spręsti planuoto laiko nepakako. Antrai kadencijai gana vieningai išrinkus EKS prezidentę Berlino Stefan Sdottir vėliau kilo ilgos diskusijos dėl naujos tarybos sudėties. Pasiūlyti kandidatai nemažos delegatų dalies netenkino, atsirado savanorių, kurie kėlė savo kandidatūras. Paaiškėjo, kad EKS įstatai pasenę, asamblėjai naujų redakcija neparuošta ir nepristatyta. Galų gale apsispręsta ne visai pagal įstatus išrinktai tarybai pavesti ruošti naujų įstatų projektą ir su juo supažindinti šalis nares.
Įspūdį darė, kad visi pasisakymai vyko tarptautine gestų kalba. Į nacionalinę gestų kalbą vertė šeimininkai čekai. Be to, ekrane visus pasisakymus titravo.
Kitą EKS asamblėją numatoma rengti 2010 metais Ispanijoje.
Roma Klečkovskaja
LKD prezidentė
Arūnas BRAŽINSKAS
Kauno AGKVC direktorės pavaduotojas
 |
| Europos kurčiųjų sąjungos (EKS) asamblėjoje tarp 30 valstybių dalyvių buvo ir du Lietuvos atstovai –LKD prezidentė Roma Klečkovskaja ir Kauno AGKVC direktorės pavaduotojas Arūnas Bražinskas. |
|
