Lietuvos kurčiųjų draugija
Mes Facebook'e
Forumas
Virtuali meno galerijaVirtuali meno galerija
ĮdomuĮdomu
 Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centras Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centras
Vilniaus kurčiųjų jaunimo organizacijaVilniaus kurčiųjų jaunimo organizacija
Mėnesio nuotraukaMėnesio nuotrauka
 
 

 

 

  

Talka - Šv.Kazimiero Nr. 3 pastate.


Internetinis tarptautinis gestų kalbos žodynas

Jei nori išmokti gestų kalbą.

Naujienos

Radvilė Morkūnaitė. Kokią Europos Sąjungą norime matyti po dešimties metų?2010 05 10

"Strategiją ES 2020 norisi matyti kaip ekonomikos ir ekologijos jungtį, kurią įgyvendinti padėtų jauni žmonės, kad tai taptų galimybe jaunimui - siūlyti savo žinias ir kurti ES", - teigia Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė.

Trečiadienį Europos Parlamento plenariniame posėdyje debatuose apie Europos Sąjungos strategiją 2020 metams jaunimo nedarbą R. Morkūnaitė įvardijo kaip vieną didžiausių ES problemų, kuri verčia kalbėti apie dabartinį jaunimą kaip apie šių laikų prarastąją kartą. Kita svarbi problema, anot politikės, švietimo sistemos ir darbo rinkos poreikių neatitikimas.

Europarlamentarės pastebėjimu, net ir svarstant konkrečius dalykus, tokius kaip naujų darbo vietų kūrimas, aplinkos išsaugojimas, jaunimo iniciatyvos skatinimas, parama švietimo sistemai ir kitus svarbius elementus, dažnai apie juos kalbama kaip apie atskirus dalykus nematant bendro vaizdo. "Skaitant dabartinius siūlymus dėl Europos Sąjungos strategijos 2020, deja, neapleidžia jausmas, jog tai vėl gali likti tik tuščiomis kalbomis, jei neatsižvelgsime į nuomones tų, kurie ir turės įgyvendinti minėtą strategiją, tai yra jaunimo", - teigė R. Morkūnaitė.

Norint į strategijos įgyvendinimą įtraukti jaunimą, anot R. Morkūnaitės, visų pirma, "būtina pradėti kurti taip vadinamas žaliąsias darbo vietas - numatyti galimybes skirti didesnę paramą verslui, kuriančiam žaliąsias darbo vietas ir priimančiam į jas jaunimą – ar tai būtų žemės ūkis, ar gamyba, ar transporto, ar paslaugų sektoriai". Antra, svarbu "daugiau dėmesio skirti aplinkosaugai, tiksliau, aplinkosauginiam švietimui – tiek integruojant jį į mokymo programas, tiek naujų disciplinų pavidalu".

"Tik žengę šiuos du žingsnius pritrauksime daugiau jaunimo į žaliosios ekonomikos kūrimą. Jaunimo, kuris turi pakankamai žinių, įgūdžių, ir, tikiu, ryžto", - pabrėžė Europos Parlamento narė.

Bernardinai.lt

 
Žingsneliu atgal  Į viršų