|
L. da Vinci programa priartino Anglijos patirtį
Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centras 2009-2010 m. pagal Leonardo da Vinci programą vykdo projektą “Kurčiųjų profesinio orientavimo specialistų kvalifikacijos kėlimas“ (Nr. LLP-LdV-VETPRO-2009-LT-0210). Projekte taip pat dalyvauja trys partneriai, kaip ir Vilniaus KRC, teikiantys kurtiesiems profesinio orientavimo ir/ar konsultavimo paslaugas. Tai Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacinis profesinio mokymo centras; tėvų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrija „PAGAVA“; Psichosocialinės ir darbo integracijos centras.
Keturiose įstaigose šioje srityje dirba 17 darbuotojų. Faktiškai visi jie praėjusių metų pabaigoje sėmėsi patirties Jungtinėje Karalystėje (JT), Londone. Tarp jų – ir 5 sutrikusios klausos darbuotojai. Pagrindinis projekto ir vizito tikslas – perimti gerąją aptariamos srities veiklos patirtį. Projekto vadovė - Vilniaus KRC psichologė Rūta Mackanienė.
Vizito programą parengė, viešnagės patogumais rūpinosi projekto partneris iš JK „CEDRON“.
Lietuviai susipažino su JK bendra darbo paieškos ir įdarbinimo sistema; su kurčiųjų profesinio orientavimo, konsultavimo ir įdarbinimo struktūra; su kurčiųjų profesinėmis galimybėmis; kurčiųjų organizacijų įtaka šiam procesui.
Kurčiųjų įdarbinimas – kurčiųjų organizacijų rūpestis
Kurčiųjų įdarbinimu ir konsultavimu Anglijoje iš esmės užsiima kurčiųjų organizacijos. Kai kurčiasis kreipiasi dėl įdarbinimo, atitinkami organizacijų darbuotojai, dažniausiai vadinami tarpininkais, ieško darbo pagal skelbimus internete ir spaudoje, kartu su kurčiuoju aptaria, kokios kvalifikacijos ir įgūdžių reikia vienam ar kitam darbui atlikti, padeda parengti ir nusiųsti CV darbdaviui. Kad kurčiasis geriau pasirengtų atrankos pokalbiui su darbdaviu ir tvirčiau jaustųsi, pokalbis būna netgi iš anksto „repetuojamas“ ir po to aptariama, į ką reikia atkreipti didžiausią dėmesį. Eidamas pokalbio pas darbdavį kurčiasis gauna nemokamas gestų kalbos vertėjo paslaugas. Anglijoje gestų kalbos vertėjai yra aukštos kvalifikacijos ir jų darbas labai vertinamas, taip pat ir finansine prasme. Vieno susitikimo metu buvo pasakyta, kad parengti kvalifikuotą gestų kalbos vertėją – tas pats kaip parengti gerą gydytoją; reikia tiek pat laiko ir sąnaudų.
Paslaugų kurtiesiems pranašumai
Lietuvos ir Jungtinės Karalystės pagalbos kurtiesiems sistemos turi panašumų ir skirtumų. Pagrindiniai panašumai – nacionalinės gestų kalbos pripažintos gimtosiomis kurčiųjų kalbomis; kurtiesiems asmenims teikiamos vertimo paslaugos. Tačiau Jungtinėje Karalystėje labiau išplėtota paslaugų ir pagalbos kurtiesiems asmenims sistema bei aktyviau dirbama su visuomene. Įstaigose plačiai taikomos FM sistemos (garso perdavimo radijo bangomis tiesiai į klausos aparatą sistema). Organizacijos raginamos ir skatinamos teikti kurtiesiems draugiškas paslaugas, atliekama jų patikra naudojant slapto pirkėjo metodą ir kt. Plačiai taikomas vadinamasis „deaf-awarenes“ (kurtumo supratimas); siekiama šviesti visuomenę, kad ji turėtų daugiau žinių apie kurtumą ir būtų tolerantiškesnė kurtiesiems.
Kurčiųjų organizacijos, kurios rūpinasi kurčiųjų įdarbinimu, taip pat suteikia kurtiesiems informacijos apie jiems priklausančias lengvatas. JK geros sąlygos imigrantų įsidarbinimui. Tiesa, yra daugybė privalomų biurokratinių dalykų. Bet, jei „popieriai“ tinkamai tvarkomi, galima susigrąžinti nemenką dalį nuo atlyginimo sumokėtų mokesčių.
Kaip sakė JK organizacijų atstovai, darbe su kurčiaisiais pagrindinis dėmesys skiriamas ne jų kurtumo lygiui, o žmogaus individualybei. Būtent tai leidžia pasiekti geresnių rezultatų.
Įdarbinimui - 3 organizacijos
Delegacija iš Lietuvos vizito metu aplankė Karališkąjį nacionalinį kurčiųjų institutą, kurio veikla aprėpia apie 9 milijonus JK gyventojų, turinčių įvairaus laipsnio klausos sutrikimų, visuomenės informavimą, prevencines priemones. Pagrindinė tikslinė šios organizacijos grupė yra apkurtę žmonės, kurie nėra britų gestų kalbos vartotojai. Organizacija vykdo informacines kampanijas, konsultuoja darbdavius, atlieka girdėjimo palengvinimo priemonių testavimą, leidžia informacinius leidinius. Lietuvoje tokios įstaigos atitikmens nėra.
Taip pat pabuvota Karališkojoje kurčiųjų asociacijoje, kuri rūpinasi interesais ir gerove tų kurčiųjų, kurių pagrindinė kalba yra gestų kalba. Organizacija teikia labai platų profesionalių paslaugų spektrą, pradedant vertimu į gestų kalbą. Vertimo paslaugos čia prieinamos visada. Ši organizacija taip pat teikia paslaugas gestų kalba per internetą, tokias kaip teisinė pagalba, konsultavimas apie pašalpas, įdarbinimą, socialinio būsto programas, skolas. Lietuvoje šios paslaugos yra išskaidytos per keletą organizacijų.
Dar viena įstaiga, teikianti kurtiesiems paslaugas, - tai Breakthrough Deaf-Hearing Integration (Proveržis kurčiųjų ir girdinčiųjų integracijoje). Tai nevyriausybinė organizacija, valdoma vadovų tarybos. Ji teikia labai platų spektrą paslaugų. Viena iš svarbiausių veiklų yra bendruomenės centrų kurtiesiems steigimas ir palaikymas (community centers). Londone yra 4 tokie bendruomenės centrai, kuriuose daugumą darbuotojų sudaro kurtieji. Vizito dalyviai apsilankė vienoje iš Londono kurčiųjų kavinėje-klube. Tai bendruomeninė organizacija, kurioje žmonės susirenka pabendrauti ir kartu leisti laisvalaikį. Programa apėmė ir lankymąsi Lietuvos ambasadoje.
Kurtieji – aktyvi įdarbinimo sistemos dalis
Lietuvius stebino ir džiugino tai, kad vizito metu pranešimus jiems daugiausia skaitė kurtieji. Svečiai turėjo galimybę ilgai diskutuoti ir išsiaiškinti visus rūpimus dalykus, pasidalyti savo patirtimi.
Lankantis kurčiųjų organizacijose lietuviams buvo galimybių susitikti su kitų šalių kurčiaisiais, pamatyti, ko jie yra pasiekę ir kaip dirbama atsižvelgiant į kurčiųjų poreikius ir sukauptą patirtį. Kadangi kurtiesiems yra užtikrinamos gestų kalbos vertimo paslaugos, taip pat kurčiųjų organizacijose dirba ir patys kurtieji, dėl darbo besikreipiantys sutrikusios klausos asmenys neturi bendravimo problemų. Įsitikinta, kaip toli Jungtinė Karalystė yra pažengusi kurčiųjų integracijos srityje – ir plačioji visuomenė, ir patys kurtieji.
Tėvų galimybės rinktis
Jungtinėje Karalystėje egzistuojanti kurčiųjų įdarbinimo ir konsultavimo sistema leidžia kurčių vaikų tėvams jaustis saugiai. Jie žino, kad jų vaikais bus pasirūpinta, kad įgiję profesiją jie nebus palikti likimo valiai, galės kreiptis ir gauti kvalifikuotą pagalbą, bus atsižvelgta į jų poreikius.
Anglijoje tėvai gali rinktis, kokiu metodu bus mokomas jų kurčias vaikas: jie gali leisti kurčią vaiką į specialiąją kurčiųjų mokyklą arba vaikas gali mokytis integruotai bendrojo lavinimo mokykloje arba klasėje. Antruoju atveju mokinys gauna gestų kalbos vertėjo paslaugas. Ugdymas abiem būdais yra tokio lygio, kad, nepriklausomai nuo mokyklos, mokslus baigęs kurčiasis toliau gali mokytis ir įgyti specialybę kartu su girdinčiaisiais. Specialiųjų profesinio rengimo kurčiųjų mokyklų Anglijoje nėra.
JK įgyvendinta visuotinė naujagimių klausos patikra. Tėvai labai anksti sužino, jei jų vaikas negirdi. Tai leidžia pradėti kurčio vaiko reabilitaciją nuo ankstyvojo amžiaus ir ateityje pasiekti geresnių mokymosi rezultatų. Pastaruoju metu daug tėvų renkasi kochlearinę implantaciją; tokiu atveju valstybė užtikrina pooperacinę reabilitaciją.
Anglų kalbos svarba
Vizitas taip pat parodė, jog būtina motyvuoti kurčiuosius mokytis anglų kalbos ir ieškoti būdų pradėti veikti šia linkme. Anglų kalba padidina kurčiųjų galimybes užmegzti kontaktus ir bendrauti su kitų šalių kurčiaisiais, keistis informacija, dalyvauti visuomenės gyvenime. Susitikimų metu pateikti pavyzdžiai parodė, kaip iš kitų šalių atvykę kurtieji įsikuria Anglijoje, randa darbo. Jiems sudaromos galimybės bendrauti, bendradarbiauti, įgyti naujos patirties ir įgūdžių.
Parengė:
Rūta MACKANIENĖ
Nijolė KRASNIAUSKIENĖ
 |
| Projekto dalyviai Londone. |
|
