|
LKD prezidentė R. Klečkovskaja, reaguodama į rugpjūčio mėnesio „Akiratyje“ paskelbtą A. Bumblio nuomonę publikacijoje „Siūlau kuo greičiau parduoti LKD įmones“, teigė, kad kai kurie LKD nario teiginiai prieštarauja tikrovei. Vadovė siūlė panagrinėti konkretų atvejį.
Panevėžio įmonės „Elkada“ pastatų vertė šiuo metu siekia 600 tūkst. litų. O štai įmonės likvidavimo atveju dabar čia dirbantiems 88 darbuotojams reikėtų išmokėti kompensacijas, kurių bendra vertė būtų apie 1 mln. litų. Prezidentė retoriškai klausė: „Tad kur čia galima įžvelgti LKD laukiančią materialinę naudą? Negi - 400 tūkst. litų – tai sistemai gėris?“.
Vėliau tęsė:„ Pervažiavom per Panevėžio pramoninį rajoną. Akis bado tušti pastatai ir ant jų iškabinti skelbimai: „Parduoda“, „Išnuomoja“. Bet A. Bumblio įsivaizduojami užsieniečiai pasinaudoti pasiūlymais pirkti šiuos pastatus į eilę nesirikiuoja... Tai kodėl reikia manyti, kad „Elkados“ pardavimo atveju verslininkai mokės didžiausius pinigus ir dar tarpusavyje varžysis?!”
Analogiška padėtis Vilniuje. Vos miesto valdžia prabilo apie ketinimą nuo 2010 metų sausio apmokestinti įvažiavimą į senamiestį, iš karto padaugėjo skelbimų, skelbiančių apie pastatų pardavimą ar nuomą. Praėjo keletas mėnesių, o paklausos šiems pasiūlymams visiškai nėra.
Aptarusi finansinius dalykus vadovė ragino pažvelgti „į moralinę reikalo pusę“.„Uždaryti LKD įmones be būtinybės, kai nei valstybė to neskatina, nei bankrotai mums negresia, būtų mažų mažiausia neetiška LKD narių atžvilgiu,- sakė prezidentė. Ir pridūrė: Kaip atrodytų, jei valstybė subsidijuotų neįgaliųjų darbo vietas, o LKD žmones stumtų į gatvę?“
Vadovė ramino bendruomenę, kad Draugija padėtį įmonėse atidžiai stebi ir nėra palikusi savieigai. Žinoma, nėra ir aiškiaregė – negali garantuoti, kad padėtis jose po 2-3 metų nesikeis.
R. Klečkovskaja pasidžiaugė, kad šiuo metu „Elkada“ vadovo pastangų ir sumanumo dėka jau išbrido iš finansinių bėdų. Dirba pilnu pajėgumu. Kaip ir anksčiau, neblogai sekasi „Vikadai“. Gal kiek sunkiau „Atropai“, bet ir ji laikosi. Draugija gali didžiuotis, kad bent trijuose miestuose kurtiesiems sukuria vidutiniškai po pusšimtį vietų laikotarpiu, kai taip klesti bedarbystė. Pašnekovės nuomone, gelbėti vienos kurčiųjų dalies interesus kitos kurčiųjų dalies sąskaita būtų amoralu, ir, kol galės, administracija tokių variantų iš viso nesvarstys. Bet sutiko su A. Bumbliu, kad bankrotui, t.y. blogiausiam atvejui, būtinai reikia ruoštis. Bet, žinoma, ne dirbtinai jį „kviesti“.
O štai pakalbėti, kad sunkmečiu visiškai nesugebame persiorientuoti, vadovės nuomone, reikia. Kaip ir pasakyti, kad jos pareiga bendruomenę informuoti ir šviesti.
Dalies bendruomenės reikalavimas išsaugoti Šv. Kazimiero g.3 pastatą bet kokia kaina, anot pašnekovės, nėra pagrįstas. Kitąmet finansavimas iš biudžeto komunaliniams mokesčiams apmokėti smarkiai mažinamas, jo išlaikyti neracionaliai išplanuotam, brangiai atsieinančiam pastatui tikrai neužteks. Vadovė pabrėžė, kad čia dirba apie 30 darbuotojų. Kadangi kurčiųjų bendruomenei burtis ir tenkinti poreikius nėra kur, tai galima sakyti, kad šios patalpos „tarnauja“ tik dėl jų. „Ar tai teisinga?“ – susirūpinusi klausė vadovė. R. Klečkovskaja priminė, kad po poros metų, kai neįgaliųjų bendruomenių finansavimas vyks per savivaldybes ir bus pagal dabartinius planus dvigubai mažesnis nei dabar, mes tiesiog neatlaikysime finansinės mokesčių naštos. Todėl atsisakymas diskutuoti dėl galimų išeičių ir nurodymas LKD vadovybei tiesiog kažko laukti yra neatsakingas. Ji akcentavo, kad išbandyti visi būdai prasimanyti lėšų, įskaitant ir ES struktūrinių fondų paramą, bet optimalaus varianto tiesiog nėra. Kadangi privačių objektų renovacija yra pačių organizacijų reikalas, Draugijai atnaujinti pastato valstybė ar ES tikrai nepadės.
Pastarieji priekaištai netaikytini visai bendruomenei. Dauguma vilniečių jau suprato, kad daug svarbiau yra kultūrinių ir užimtumo poreikių patenkinimas nei vegetavimas Vilniaus širdy. Esą sąmoninga bendruomenės dalis pritaria naujo, erdvaus ir funkcionalaus pastato statybai šalia Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacinio profesinio mokymo centro lėšomis, gautomis pardavus senamiestyje turimą pastatą. Tik toks būstas turėtų ateitį ir tarnautų ne tik samdomiems darbuotojams, bet ir bendruomenei. Bet čia pat vadovė pabrėžė, kad nenori priešpriešos ir susiskaidymo, todėl laukia bendros visų nuomonės. Kol jos nėra, jokių veiksmų nesiima, bet su liūdesiu ir nerimu žiūri į vis prastėjančią Šv. Kazimiero g.3 pastato, kurio remontui jau šiandien reikia 5 mln. litų, būklę. Ji apgailestauja, kad pastatą mes kasdien vis labiau nugyvename.
Pasak R. Klečkovskajos, sveikintina LKD nario iniciatyva siūlyti išeitis iš sunkios padėties. Bet pasiūlymai turi būti pagrįsti sveiku protu ir sąžine, na, ir būti praktiški. A. Bumblys informacijos turėtų daugiau, jei ne tik kartą per metus dalyvautų LKD suvažiavimuose, bet reguliariai lankytųsi Respublikiniame kurčiųjų centre ir žinotų, su kokiais iššūkiais Draugija susiduria kasdien, kokias veiklas vykdo, kokių žygių imasi. Tą jis ir visi abejojantys administracijos veiksmų nuoseklumu ir buvo prezidentės paraginti dažniau daryti.
Kad padėtis būtų žinoma vienodai gerai visiems LKD nariams, R. Klečkovskaja pasiūlė apie pokyčius įmonėse informaciją skelbti „Akiratyje“ ne rečiau kaip kas pusmetį.
Užrašė Nijolė KRASNIAUSKIENĖ
|
