Lietuvos kurčiųjų draugija
Mes Facebook'e
Forumas
Virtuali meno galerijaVirtuali meno galerija
ĮdomuĮdomu
 Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centras Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centras
Vilniaus kurčiųjų jaunimo organizacijaVilniaus kurčiųjų jaunimo organizacija
Mėnesio nuotraukaMėnesio nuotrauka
 
 

 

 

  

Talka - Šv.Kazimiero Nr. 3 pastate.


Internetinis tarptautinis gestų kalbos žodynas

Jei nori išmokti gestų kalbą.

Naujienos

XIV amžiaus Ispanija romane „Jūros katedra“2009 01 06

Ildefonso Falcones. Jūros katedra: romanas. Iš ispanų kalbos vertė Aira Nekrašaitė. - Vilnius: Alma littera, 2008. - 616 p.
XIV amžiaus Ispanija. Barselonos miestas išgyvena didžiausio klestėjimo laikus, ir krantinėje įsikūrę neturtingiausi miesto gyventojai nusprendžia už savo pinigus ir savo jėgomis pastatyti didžiausią pasaulyje šventovę Švč. Mergelei Marijai – Jūros katedrą.


Bernardo Aleknavičiaus poringės apie Mažąją Lietuvą2009 01 05

Bernardas Aleknavičius. Mažosios Lietuvos poringės – Klaipėda: leidybos grupė „Druka“, 2008 – 248 p.
Mažoji Lietuva – mokytoja Didžiosios, – sakė Vaižgantas. Iš Mažosios Lietuvos į Didžiąją sklido dvasinės ir materialinės kultūros, švietimo idėjos, lietuviško spausdinto žodžio šviesa...


Ar mus tebeveikia traumuojanti praeitis?2008 12 31

Danutė Gailienė. Ką jie mums padarė: Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos žvilgsniu. – Vilnius: Tyto alba, 2008. – 244 p.
Vilniaus universiteto profesorė, Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros vedėja Danutė Gailienė tiria psichologinių traumų ir savižudybių problemas. Konsultuoja psichologinių sunkumų ir emocinių sutrikimų turinčius žmones.


Dvi Peterio Hackso apysakos2008 12 31

Peter Hacks. Oro duobė. Nelaisvėje: apysakos. Iš vokiečių kalbos vertė Nijolė Kuolelienė. - Vilnius: Vaga, 2008.
Garsaus vokiečių rašytojo ir dramaturgo Peterio Hakso (Peter Hacks) apysakos „Oro duobė“ ir „Nelaisvėje“– tai istorijų istorija, stebinanti išradingumu, pokštais, išmintimi ir vaikiškai tyru džiaugsmu.


Naujiems liturginiams metams - Gyvoji duona 2009 m.2008 12 30

Jau išleistas naujas Sekmadienių mišiolelis: Gyvoji Duona B metai.
Knygoje pateikiami ne tik kiekvieno metų sekmadienio liturginiai skaitiniai, bet ir homilijos, įvairių laikotarpių dvasinių autorių tekstai.


Gražiausi haiku Vilniui sugulė į vieną knygą2008 12 30

Kūrybinės akcijos „Haiku Vilniui” dalyviai Lietuvos sostinei jau padovanojo tūkstančius japoniškų trieilių. Geriausi iš jų sudėti į išleidžiamą kolekcinę knygą.


Romualdas Dulskis. Sielogyda: tarp psichoterapijos ir religijos2008 12 29

Šiais metais pasirodė pakartotinis V. E. Franklio veikalo „Sielogyda. Gydytojo rūpestis – siela“ leidimas (Vilnius. Vaga. 2008. Iš vokiečių kalbos vertė Austėja Merkevičiūtė). Tai trečioji žymiojo neurologo, psichiatro, psichoterapeuto ir vieno įtakingiausių XX amžiaus mąstytojo, logoterapijos ir egzistencinės analizės pradininko prof. dr. Viktoro Emilio Franklio (1905–1997) knyga lietuvių kalba.


V. Daujotytės monografija apie Joną Strielkūną2008 12 29

Viktorija Daujotytė. Gyvenimas prie turgaus: monografija apie Joną Strielkūną. - Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008. - 336 p.
Nacionalinės premijos laureatės Viktorijos Daujotytės knyga apie Nacionalinės premijos laureatą, poetą Joną Strielkūną neturi jokių nacionalinio sustabarėjimo žymių.


Naujas S. Parulskio romano „Trys sekundės dangaus“ leidimas2008 12 23

Sigitas Parulskis. Trys sekundės dangaus: romanas. - Vilnius: Baltos lankos, 2008. - 175 p.
Tai jau trečias 2004 metais pasirodžiusio rašytojo Sigito Parulskio romano „Trys sekundės dangaus“ leidimas. Beje, tai ir pirmasis šio Nacionalinės premijos laureato, poeto, dramaturgo ir eseisto romanas (vėliau pasirodė „Doriforė“, 2004, „Murmanti siena“, 2008).


„Nublokšti ereliai“ – monarchijos žlugimas2008 12 23

Federic Mitterand. Nublokšti ereliai: romanas. Iš prancūzų kalbos vertė: Genovaitė Matevičiūtė. - Vaga, 2008, 341 p.
„Nublokšti ereliai“ – tai romanas-archyvas su gilia nostalgija atkuriantis pasaulį, kurio mes nebepažįstame. Iki 1914 metų Europa buvo valdoma kelių legendinių asmenybių, kurios savo imperijose elgėsi kaip savo dvare ir Europos likimą sprendė kaip asmeninius šeimos reikalus.


Puslapis : Pirmas | Ankstesnis | 103 | 104 | 105 | 106 | 107 | 108 | 109 | 110 | 111 | 112 | 113 | Sekantis | Paskutinis

Žingsneliu atgal  Į viršų