Lietuvos kurčiųjų draugija
Mes Facebook'e
Forumas
Virtuali meno galerijaVirtuali meno galerija
ĮdomuĮdomu
 Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centras Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centras
Vilniaus kurčiųjų jaunimo organizacijaVilniaus kurčiųjų jaunimo organizacija
Mėnesio nuotraukaMėnesio nuotrauka
 
 

 

 

  

Talka - Šv.Kazimiero Nr. 3 pastate.


Internetinis tarptautinis gestų kalbos žodynas

Jei nori išmokti gestų kalbą.

Naujienos

Romo Gudaičio romanas „Invazija į Prahą ir širdis“2012 01 27

Romas Gudaitis. Invazija į Prahą ir širdis: romanas. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011. – 440 p.

Apysakų ir romanų autorius, Kovo 11-osios akto signataras Romas Gudaitis naują romaną leidžia po penkiolikos metų pertraukos. Kūrinyje „Invazija į Prahą ir širdis“ atsiskleidžia praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio studentų gyvenimo marga visuma. Romano dramatizmą lemia invazijos į Prahą motyvas – šiai prievartai ruošiami ir buvę lietuvių studentai, pašaukti į karinius mokymus. Sąmonės srauto proza liudija tą laiką, prarasčių ir vilčių apytaką.

„Naujas Romo Gudaičio romanas – kūrybinė pastanga susigrąžinti tą laiką, kai buvome, anot Autoriaus, „jauni kvaili gražūs“. Romane išvystame praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio akademinį jaunimą. Studentų mokslus ir draugystes, šėlsmą ir pokštus sovietiniuose bendrabučiuose, iliuzijas, polėkius ir meiles, jaunystės aistrą.

Jie, Vilniaus universiteto absolventai, trys neišskiriami draugai, nubloškiami į karinius mokymus Kaliningrado srityje, į sovietinės armijos purvą, idiotizmą, rusišką keiksmų kloaką. Ir rengiami internacionalinei pagalbai – invazijai į Auksinę Prahą. Invazija, kurioje tu verčiamas dalyvauti, neišvengiamai prievartauja ir tavo prigimtį.

Ir studijų, ir poligono vaizdai rodo, kaip į sielas įsigauna neviltis, nusivylimas visais „atšilimais“ ir ideologijomis. Juk to meto studentai – ir išvežtųjų, represuotojų vaikai, ir žuvusiųjų pokaryje jaunesni broliai ir seserys, juose gyva pirmosios nepriklausomybės atmintis, kad ir nuožmiai naikinta.

Skaisti, negęstanti yra kūrinio paliudyta nueinančio gyvenimo šviesa. Šią egzistencinę, galiausiai estetinę šviesą, manau, atpažins ne tik Autoriaus karta.“ – Justinas Kubilius

Bernardinai.lt

 
Žingsneliu atgal  Į viršų