Naujienos

Algimantas Mikuta. Kompostas: dešimties metų (1996–2005) užrašai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009. – 640 p.

Dalykiškai, su Algimantui Mikutai būdingu pašaipumu ir tiesumu rašyti užrašai vieną sudomins Kauno kultūros gyvenimu ir koloritiškais jo veikėjais, kitam gal bus įdomi Mikutos giminės istorija, apskritai XX a. įvykiai Žemaitijoje. Dar kitam - paties autoriaus kūrybiniai ir kitokie gyvenimo nuotykiai. Kai ką sudomins pastabos ir komentarai apie politinį ir ekonominį Lietuvos gyvenimą, kuriuos pats autorius vadina neprofesionaliais, subjektyviais, tačiau juose pasakoma daug viešai negarsinamos teisybės, analogijų su primiršta šalies ir kitų kraštų istorija. Patrauks ir smagiai perpasakotos kaunietiškos bei žemaitiškos istorijos, kažkodėl netapusios savarankiškais kūriniais. Knygą galima skaityti nuo bet kurios vietos, bet geriausia tai daryti nuosekliai, nes sąsajų tarp papasakotų įvykių, praeities faktų ir filosofinių gijų čia esama nemažai.

Skandalų bangos eina viena po kitos. Viena sudūžta į krantą, kita atšlama iš paskos. Didesnio atoslūgio nebūna, kaip nėra ir aiškaus periodiškumo, taisyklingo ritmo, koks būna jūroje. Teigiama, kad jūroje devintoji banga pati stipriausia. O mūsų viešajame gyvenime visos skandalų bangos tariasi esančios stiprios, tik ne visos vienodai ilgai išsilaiko. Vienos sudūžta greičiau, kitos tiesiog nuslūgsta, o trečios ilgai putoja, šnypščia, niekaip nenori pasitraukti. Gana dažnai būna taip, kad ateinanti iš paskos banga užpila, praryja, laidoja ankstesnę, niekaip nenorinčią nei dužti, nei slūgti. Vienas skandalas žūva po kito skandalo svoriu ir triukšmu. iš pradžių tie skandalai, o ypač tasai bangų kanibalizmas mus, drovius stebėtojus, šiurpina, paskui tik glumina, o dar vėliau į viską įprantame žiūrėti kaip į paprastą , jūrinį peizažą. Bangos banguoja, gyvenimas eina.

Algimantas Mikuta

Bernardinai.lt