|
Vilniaus kurčiųjų reabilitacinis centras 2010-2011 m. pagal Leonardo da Vinci programą vykdo projektą “Profesinio orientavimo specialistų, dirbančių su kurčiais asmenimis, kvalifikacijos kėlimas“ Nr. LLP-LdV-VETPRO-2010-LT-0479. Projekte dalyvauja šešios organizacijos, teikiančios kurtiesiems profesinio orientavimo paslaugas. Tai: Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centras( I. Minkevičienė), Respublikinis kurčiųjų reabilitacijos centras (R. Klečkovskaja), Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacinis profesinio mokymo centras (E. Konovalčik), Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacija (J.Jakavonytė-Gaidulioniėnė), Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrija PAGAVA (R.Sitavičienė) bei Psichosocialinės ir darbo integracijos centras (R.Mackanienė). Projekto tarptautinis partneris - Hamburge įsikūrusi Vokietijos kurčiųjų asociacija „Deutscher Verein der professionellen Gehörlosen-und Schwerhörigen-Selbsthilfe e. V.“ (DVGSS).
Pagrindiniai projekto dalyviai - tai 18 įstaigų darbuotojai, teikiantys profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugas. Tarp jų - 7 kurtieji darbuotojai, kurie sėmėsi darbo patirties Vokietijoje. Pagrindinis projekto ir vizito tikslas – kelti specialistų, dirbančių klausos negalią turinčių asmenų profesinio konsultavimo ir įdarbinimo srityje, kvalifikaciją; tobulinti praktinius profesinio orientavimo įgūdžius Vokietijoje. Projekto vadovė – Vilniaus KRC psichologė Rūta Mackanienė.
Perkvalifikavimo įstaiga „Salo“
2010 m. rugpjūčio mėnesį Lietuvos organizacijos svečiavosi Vokietijoje. Vizito metu dalyviai lankėsi įvairiuose Šverino ir Hamburgo įstaigose, kurios teikia kurtiesiems profesinio orientavimo, įdarbinimo ir kitas socialines paslaugas.
Pirmas dvi dienas Vokietijos partneriai supažindino su kurčiųjų profesinio perkvalifikavimo įstaigos „Salo“ (Salo + partner Berufliche Bildung GmbH) centro padaliniu, įsikūrusiu Šverino mieste.
„Salo“ centras daugiau kaip 20 metų užsiima įdarbinimo tarpininkavimu. Jis turi apie 60 padalinių ne tik Vokietijoje, bet ir kitose Europos šalyse (Lenkijoje, Nyderlanduose, Vengrijoje, Baltijos šalyse ir kt.) bei Kinijoje ir Suriname. Pagrindinis centro tikslas – suteikti žmogui profesiją, atitinkančią jo gabumus ir lūkesčius. Centre rengiamos profesinio mokymo programos, adaptuotos pagal individualius poreikius, yra ir perkvalifikavimo programos. „Salo“ centras teikia profesinio įdarbinimo paslaugas, akcentuodamas žmogaus individualias savybes, turimus įgūdžius, kvalifikaciją bei darbinę patirtį.
Lietuvos specialistams buvo pristatyta „Salo“ struktūra, išsamiai aptarta kvalifikacijos suteikimo procedūra bei įdarbinimo sistema. Taip pat buvo organizuotas susitikimas su „Salo“ centro kurčiųjų profesinio orientavimo ir konsultavimo specialistais. Jie išsamiai pristatė, kokias paslaugas centras teikia sutrikusios klausos asmenims ir ypač pabrėžė, kad kiekvienam kurčiajam individualiai, atsižvelgiant į jo išsilavinimą, ankstesnę veiklą ir turimus įgūdžius, yra pasiūloma viena ar kita profesinė sritis. Svarbu tai, kad taikomas bandomasis laikotarpis, kurio metu kurčiasis gali išbandyti kelias specialybes, kad pats susivoktų ir vėliau mokytųsi tai, kas jam priimtina. Be to, „Salo“ centras suteikia galimybę persikvalifikuoti.
Besimokančiųjų amžius nėra ribojamas. Mokant kurčiąjį yra teikiama socialinė ir psichologinė pagalba, šalia visuomet yra gestų kalbos vertėjas. Svarbiausia centro užduotis – sėkmingas kurčio žmogaus integravimas į darbo rinką.
Projekto dalyviams buvo parodytos centro patalpos ir profesijų, kurių mokoma centre (apdailininkų, stalių, metalo apdirbėjų, trinkelių klojėjų, kapų apželdintojų, pardavėjų, floristų), praktinio darbo vietos. Teko apsilankyti ir centro bendrabutyje, susipažinti su studentų gyvenimo sąlygomis. Labai naudingos buvo Lietuvos ir Vokietijos specialistų diskusijos ir susitikimas su kurčiųjų profesinio centro studentais: aptartos kurčiųjų profesinio orientavimo problemos abiejose šalyse, pasidalyta pasiekimais bei gerąja patirtimi.
Vokietijos kurčiųjų asociacija
Kita vizito vieta buvo Hamburgas, kur yra įsikūrusi Vokietijos kurčiųjų asociacija (DVGSS). Organizacijos vadovas Tomas Vorsekas (Thomas Worseck) papasakojo, kad pagrindinė DVGSS veikla - įstatymų pataisų (pasiūlymų) rengimas, siekiant palengvinti kurčiųjų komunikaciją viešojoje erdvėje (bankai, teismai ir pan.). Taip pat DVGSS rūpinasi kurčiųjų profesine karjera, todėl bendradarbiauja su kurčiųjų profesinėmis mokyklomis, profesiniais reabilitacijos centrais, asmenų integracijos į darbo rinką centru, gestų vertėjų organizacijomis.
Lietuvos partneriams buvo pristatyti Vokietijoje galiojantys teisės aktai, susiję su kurčiųjų įdarbinimu. Diskusijos metu paaiškėjo, kad pagrindinės kliūtys, trukdančios kurtiesiems sėkmingai integruotis į darbo rinką, abiejose šalyse yra labai panašios – tai yra netobuli įstatymai, psichologinės problemos ir šiuo metu esantis didelis nedarbo lygis.
Lankantis Hamburgo kurčiųjų draugijoje, jos veiklą pristatė direktorius Christophas Heeschas. Draugija vienija kurčius ir neprigirdinčius asmenis, šiuo metu turi 980 narių (Hamburge yra apie 2000 kurčiųjų). Draugija rūpinasi kurčiųjų teisėmis, padeda kurtiesiems suvokti informaciją, rūpinasi, kad jie gautų gestų kalbos vertėjų paslaugas, leidžia žurnalą, vykdo informacijos sklaidą apie kurčiuosius.
Gestų kalbos katedra
Hamburgo universitete profesorius Christianas Rathmannas (kurčiasis) supažindino su Gestų kalbos katedros veikla. Katedra rengia gestų kalbos vertėjus, tyrinėja ir sistemina vokiečių gestų kalbą. Per penkiolika metų parengta apie 100 profesionalių gestų kalbos vertėjų, su kuriais ir toliau palaikomas ryšys, jiems organizuojami seminarai ir mokymai.
Anksčiau gestų kalbos vertėjams dėstydavo girdintieji, vėliau pasiekta, kad gestų kalbos vertėjus mokytų kurtieji (šis modelis perimtas iš Suomijos). Katedros darbuotojai supažindino su savo darbo specifika ir ypatumais. Satu Worsecka papasakojo ir parodė darbo procesą norminant gestus, buvo apsilankyta filmavimo ir montavimo laboratorijoje – kiekvienam gestui nufilmuoti naudojamos 7 kameros, dirbančios skirtingais rakursais.
Lietuvos atstovai apsilankė bibliotekoje, kurioje kaupiami gestų kalbos žodynai ir kitos su kurčiųjų kultūra, istorija ir buitimi susijusios knygos, kurios atkeliauja į biblioteką daugiausiai pačių katedros darbuotojų entuziazmu. Įdomu tai, kad biblioteka turi ir lietuvių gestų kalbos žodynus.
Vizito metu Lietuvos specialistai susipažino su Vokietijos profesinio rengimo naujovėmis ir pasiekimais, įgijo naujų žinių apie kurčiųjų profesinio konsultavimo ir orientavimo bei profesinio mokymo struktūrą, susipažino su Vokietijos neįgaliųjų teises ginančiais įstatymais, sužinojo, kokių profesijų kurtieji mokosi Vokietijoje bei kurios iš jų yra „sėkmingiausios“.
Lankantis kurčiųjų organizacijose lietuviai susitiko su kitų šalių kurčiaisiais, pamatė, ko jie yra pasiekę ir kaip dirba, atsižvelgiant į kurčiųjų poreikius ir sukauptą patirtį.
Susitikimų metu pateikti pavyzdžiai parodė, kaip iš kitų šalių atvykę kurtieji įsikuria Vokietijoje, randa darbo. Jiems sudaromos galimybės bendrauti, bendradarbiauti, įgyti naujos patirties ir įgūdžių.
Ieva VANAGAITĖ
 |
| Projekto “Profesinio orientavimo specialistų, dirbančių su kurčiais asmenimis, kvalifikacijos kėlimas„ dalyviai. |
|
