Lietuvos kurčiųjų draugija
Virtuali meno galerijaVirtuali meno galerija
ĮdomuĮdomu
 Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centras Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centras
Vilniaus kurčiųjų jaunimo organizacijaVilniaus kurčiųjų jaunimo organizacija
Mėnesio nuotraukaMėnesio nuotrauka
 
Respublikinės kurčiųjų meno saviveiklos šventės
„ Pabūkime kartu“ akimirkos   
 


Internetinis tarptautinis gestų kalbos žodynas

Jei nori išmokti gestų kalbą.

Naujienos

2009 m. sutuoktinių vaikus įsivaikino ir moterys2010 02 09

2009 m. pirmą kartą per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje sutuoktinių vaikus įvaikino 2 moterys. Įprasta, kad vaikus iš pirmos santuokos ar vienišų mamų atžalas įvaikina būtent sutuoktiniai vyrai, dažniausiai iki 30 metų.

Kelis metus iš eilės apie pusšimtį vaikų mūsų šalyje įvaikina jų biologinių motinų sutuoktiniai. 2009 metais mūsų šalyje įvaikinti 54 sutuoktinių vaikai. 36 tokie vaikai gimę iš ankstesnės santuokos, 18-os įvaikintų vaikų motinos iki santuokos buvo vienišos. Daugiausia mažųjų įvaikinta Vilniaus ir Klaipėdos miestuose (atitinkamai 17 ir 9 vaikai).

Praėjusiais metais biologinės vaiko motinos (tėvo) sutuoktiniai daugiausia įvaikino vaikų nuo 10 iki 14 metų – tokių buvo 20. 3 vaikai įvaikinti iki 3 metų amžiaus, 14 vaikų – nuo 4 iki 6 metų amžiaus, 13 vaikų – nuo 7 iki 9 metų amžiaus, 4 vaikai – nuo 15 iki 17 metų amžiaus.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba primena, jog labai svarbu prieš įvaikinant įsitikinti, kad sutuoktinis tikrai galės vaiku pasirūpinti kiekvieną dieną, o ypač susidarius kritinėms ir sudėtingoms situacijoms.

„Šiandien pasigirsta nuomonių, kad sutuoktinio vaiko įvaikinimas yra tik formali procedūra ir iš būsimojo įtėvio (įmotės), tos pačios šeimos nario, neturėtų būti reikalaujama sveikatos pažymos, kitų dokumentų, kurie esą nelabai reikalingi ir nieko nekeičiantys, – sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Odeta Tarvydienė.

Kaip teigė O. Tarvydienė, dažnai susiklosto situacija, kai asmuo ne visada žino svarbius sutuoktinio gyvenimo faktus, pavyzdžiui, kad jis nemoka alimentų vaikui iš ankstesnės santuokos, visiškai nesirūpina sūnumi ar dukra, slepia teistumą.

Siekiant apsaugoti vaikus yra nustatyta tvarka, jog teismas turi patvirtinti, kad sutuoktinis yra atsakingas bei pasirengęs pasirūpinti jo įvaikintu vaiku.

Papildomą informaciją teikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji specialistė Jurgita Degėsienė, tel. 2 13 79 92, jurga@ivaikinimas.lt

 
Žingsneliu atgal  Į viršų