|
Rugsėjo 7 dieną į Biržų „Sėlos“ muziejaus parodų salę rinkosi gausi publika, ir ne tik iš Biržų miestelio ar krašto. Šio susibūrimo pretekstas – žinomo lietuvių dailininko, grafiko Petro Rauduvės (1912-1994), kadaise gimusio Pasvalio krašte, Baukų kaime, ir baigusio Biržų gimnaziją, grafikos darbų paroda.
Buvo įdomu išvysti daugiausia ankstyvąją Petro Rauduvės grafiką, kaip dailininko, kartu su kitais garsiais savo kartos grafikais bei knygų iliustratoriais tarpukaryje ir pokaryje klojusio dabartinės lietuvių grafikos įvairovės tradicijos pamatus.
Jo kartos grafikų pavardės – Antanas Kučas, Jonas Kuzminskis, Mečislovas Bulaka, Vytautas Jurkūnas, Telesforas Kulakauskas – bent kiek žinantiems lietuvių grafikos klasiką nereikalauja komentarų. Šiuolaikinybėje P. Rauduvės grafika tokia pat patraukli savo kompozicijos paprastumu, tautiškumu, o kartu ir raižymo linijų ritmika bei muzikalumu. Darbai atlikti klasikine technika – lino ir medžio raižiniai. Regis, Rauduvės stilistika artima ir labai suprantama senesnės kartos žmonėms; pagaliau dabar niekas tokios paprastos ir nuoširdžios grafikos nebekuria, o jei ir kuria, tai tėra tik kito laiko kitos dvasios pamėgdžiojimas – meistro lakštuose giliai įsispaudęs tas kitas laikas, kito laiko mąstymas, kuris jau yra nebepakartojamas.
Parodoje gausu ir knygų viršelių ar iliustracijų pavyzdžių. Kai kurios tos knygos išleistos dar A. Smetonos laikų „Sakalo“ leidyklos, daugiau – jau pokario, Valstybinės grožinės literatūros leidyklos, vėliau perkrikštytos „Vaga“. Pasak atidaryme dalyvavusių svečių iš Vilniaus, Petras Rauduvė yra iliustravęs apie aštuoniasdešimt įvairių lietuvių ir užsienio autorių knygų.
Vilniaus dailės akademijos profesorius Juozas Galkus pasidalijo prisiminimais apie susitikimus su parodos autoriumi ir pasidžiaugė, kad dailininko palikuonys kruopščiai saugo grafiko palikimą. Ir ši Biržuos rodoma paroda yra sudaryta ne iš muziejų fondų, o iš palikuonių kolekcijos. Šiltai apie Petrą Rauduvę kalbėjo ir kitas Vilniaus dailės akademijos profesorius, gyvas šių laikų dailės klasikas Petras Repšys.
Parodos atidarymas ir svečių bei vietos valdžios dėmesys jau išėjusio dailininko asmenybei ir kūrybos palikimui kėlė kaip retą šiltą, malonų įspūdį – tokie sambūriai su maloniu pasibuvimu pilies antrojo aukšto balkone tikrai nedažni. Dar labiau šį atidarymą sušildė Petro Rauduvės artimieji ir giminės – duktė Giedrė ir dukterėčia biržietė Danutė Martinkėnienė bei kiti žmonės, daugiau ar mažiau pažinoję dailininką, glaudžiai ir amžiams susietą su šiuo kraštu.
Paroda „Sėlos“ muziejuje įrodo, kad Petro Rauduvės kūryba tebėra gyva ir įdomi ne tik specialistams ar dailės istorikams.
Alis Balbierius, „Šiaurės rytai“
|
