|
Vaikštinėdami po Kauno senamiestį kauniečiai ir miesto svečiai turi puikią galimybę susipažinti su naujausiais keramikų kūriniais, kuriuose atsiskleidžia įvairios įspūdingos ir netikėtos keramikos dekoravimo galimybės.
Senuosiuose Kauno rotušės rūsiuose įsikūrusiame Keramikos muziejuje į ataskaitinę parodą kviečia Devintojo tarptautinio keramikos simpoziumo „Mes“ dalyviai. Šįmet simpoziumo tema – redukcija. Keramikoje šiuo terminu vadinama glazūrų paviršiaus metalizacija. Redukuoti galima bet kokią keraminę masę (paprastą molį, šamotą, netgi porcelianą), tačiau kiekvienu atveju gausime vis kitokį meninį efektą.
Pasak simpoziumo kuratorės Raimondos Kogelytės-Simanaitienės, redukcinio degimo technika siekiama eksperimentuoti stiprinant ir klasikines lietuviškos keramikos mokyklos tradicijas, nes šis degimas pas mus pradėtas naudoti nuo pat profesionaliosios keramikos Lietuvoje atsiradimo – nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio, kai 1931 metais Kauno meno mokykloje įsteigtoje Keramikos studijoje buvo pradėta dėstyti ši specialybė. Prieškariu ir vėliau redukciją mėgo ir ją plėtojo ilgametis keramikos profesorius Liudvikas Strolis ir jo mokiniai, vėliau tapę lietuviškos keramikos mokyklos atstovais. Todėl šią technologiją galima pagrįstai vadinti lietuviškos klasikinės keramikos vizitiniu ženklu. Mintis ją atgaivinti kilo senam lietuvių keramikų bičiuliui iš Latvijos keramikui Juriui Berginsui. Lietuvoje redukcija turi gilias tradicijas, nes ją kurdami naudojo Liudvikas Strolis, Jonas Mikėnas, Valdemaras Manomaitis, Jonas Miknevičius. Latvijoje ir Estijoje ši technika mažai paplitusi.
Devintojo tarptautinio keramikų simpoziumo „Mes“ komandą sudarė 22 menininkai iš Latvijos, Estijos ir Lietuvos. Pirmą kartą jie kartu prisilietė prie lietuvių profesionaliosios keramikos ištakų tris savaites iš molio ir kitų medžiagų kurdami originalius darbus istoriniame „Kauno keramikos“ pastate Vilijampolėje. Simpoziumo dalyviai ne tik intensyviai kūrė su užsidegimu, bet ir gyvai bendravo lankydami muziejuose ir meno galerijose vykusias naujausias parodas. Redukcijos tobulinimo idėja visiems simpoziumo dalyviams buvo labai svarbi.
Ši paroda puikiai atspindi, kaip kūrybingai dirba Kauno keramikai ir svečiai iš Latvijos ir Estijos, nes redukcinio degimo technologija turi daug paslapčių ir visada priklauso nuo atsitiktinumų – žaismingas paveikslėlis ant glazūros išryškėja tik darbą išėmus iš degimo krosnies. Parodos lankytojus tikrai sudomins Loretos Kvietkauskienės keturių dalių kompozicija „Dviese“, Akvilės Kripaitytės „Paukštis“, latvio Jurgio Berginso kūrinys, dedikuotas Rudolfui Pelšei – Latvijos keramikos įkūrėjui, Gražinos Sakalauskaitės „Rugsėjis“, latvės Inetos Greižos „Skraidančios voverės“, Estės Viva Valjaots ir kitų simpoziumo dalyvių sukurti kūriniai. Pasibaigus parodai daugelis simpoziume sukurtų kūrinių pradės kitą gyvenimą – papuoš konkrečias erdves.
paprastumo, aiškumo. A. Keturakienė meną suvokia kaip procesą, kurį turėtų tęsti žiūrovas. Autorė įsitikinusi, kad meno tikslas yra tikrumas, o ne išorinis grožis ar puošnumas.
„Eglės galerijoje“ pirmąją personalinę keramikos darbų parodą „Ilgai ir laimingai“ pristato Giedrė Bardzilauskaitė. Savo darbais autorė į šviesą iškelia subanalintus ir primirštus simbolius, „kurie kasdienybės ir daiktų kalbos jau gerą pusšimtį metų nustumti į paraštes“. Parodos lankytojai patys gali dalyvauti „iškėlimo“ ceremonijoje ir kartu pamėginti juos atrasti iš naujo. Penki pompastiški ir saldūs objektai – trys gigantiškos širdys, braškė ir pyragaitis – kamerinėje galerijos aplinkoje tiesiog stulbina savo dydžiu ir ryškumu nepaneigdami popartiškos kultūros ir jai būdingo kičiško blizgesio. Lietuvos keramikos kontekste dailininkės darbai išsiskiria savitumu, meniniu įtaigumu ir interpretacijų gausa.
Vituolis Joneliūnas
Bernardinai.lt
|
