Naujienos

Videkronika 

Balandžio 30 d. įvykusio 17-ojo suvažiavimo pradžią pagyvino LKD videokronikos peržiūra. Suvažiavimo delegatai susikaupę stebėjo reportažus iš kurčiųjų įmonių, pasitarimo gestų kalbos klausimais fragmentus, prisiminė eitynėmis paminėtą Tarptautinę kurčiųjų dieną ir jos įprasminimui surengtą spaudos konferenciją. Žiūrėdami atskirus pasitarimų siužetus dar kartą turėjo progos įsitikinti, kiek daug pastangų dėta dėl titrų, vertėjų darbo sąlygų gerinimo ir vertimo paslaugų apimčių didinimo, dėl pagalbos telefono 112 pritaikymo kurtiesiems. „Pabuvojo“ Kauno KRC miesto savivaldybės patalpose organizuotoje konferencijoje, susipažino su VKNRPMC teikiama profesijų pasiūla, pasidžiaugė vasaros stovyklomis kurtiems vaikams ir jaunimui, saviveiklos ir sporto pasiekimais ir kt. Pranešėja Laura Valytė svarbiausius metų įvykius videokronikoje komentavo gestų kalba.

Kvorumas buvo

Suskaičiavus delegatus, paskelbus, kad kvorumas yra, išsirinkus suvažiavimo posėdžio pirmininką ir sekretores, išsamų metinį pranešimą apie LKD paslaugų bendruomenėje projektų bei asociacijos veiklos rezultatus padarė LKD prezidentė Roma Klečkovskaja. Ataskaitą paįvairino pranešėjos pastabos ir komentarai bei delegatų klausimai pranešėjai.


Savarankiškai rengti projektus sugeba ne daug kas

Abejingų nepalikto faktas, kad, palyginti su 2008 m., pernai Lietuvoje LKD narių sumažėjo net 238 asmenimis. Dėl tokio ženklaus pokyčio prezidentė net svarsto galimybę statistinių duomenų rinkimą pakartoti. Iš viso Draugijos sistemoje veikia 15 savarankiškų organizacijų, 13 iš jų – teritorinės organizacijos. Anot kalbėtojos, tai labai mažai. Ji ragino rajoninę grandį drąsiau imtis iniciatyvos savarankiškai rengti ir įgyvendinti projektus. Nors vėliau grįžusi prie tos pačios temos vis dėlto įspėjo, kad žemiausios grandies vadovai turi realiai pasverti savo galimybes ir tie, kurie nepajėgia prisitaikyti prie vis kylančių jų pareigoms reikalavimų, užleisti savo darbo vietą kitiems. Nuo 2013 m. teritorinės kurčiųjų organizacijos paraiškas ims tiesiogiai teikti savivaldybėms. Jei kurčiųjų vadovai nesugebės to atlikti profesionaliai, kils grėsmė teritorinėms LKD organizacijoms likti be valstybės paramos. Todėl vadovauti pirminėms turėtų tik gabūs ir raštingi žmonės. Suvažiavimo posėdžiui pirmininkavusi viceprezidentė Svetlana Litvinaite nuėmė įtampą, pareikšdama, kad LKD vardu prisiima įsipareigojimą artimiausiais metais surengti žemiausios grandies vadovams projektų rengimo mokymus.

Pernai panaudotos ne visos lėšos

Delegatai informuoti apie pernai LKD veikloms skirtas lėšas. Keturiolikai paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų įgyvendinti 2009 m. skirta 1 mln. 701,7 tūkst. Lt. Neįgaliųjų asociacijos veiklos rėmimo projektui – 415 tūkst. Lt., Lietuvių gestų kalbos vartojimo programos 2009 m. projektui – 275,56 tūkst. Lt. Delegatai stebėjosi, kad pernai LKD iš visų projektų kartu į biudžetą grąžino net 36,1 tūkst. Lt. Jie teiravosi, kodėl LKD sutaupytų lėšų nepasiliko savo reikmėms. Ypač vyresnės kartos atstovai stebėjosi tokiu vadovų „neūkiškumu“. Pranešėja, taip pat ir S. Litvinaitė delegatams kantriai aiškino, kad sutaupytų lėšų negalima panaudoti savo nuožiūra, o tik griežtai pagal sąmatos eilutes. Deja, ne visi renginio dalyviai aiškinimus suprato, nes po kiek laiko to paties teiravosi vėl.

Vadovė lygino 2009 m. gautas ir 2010 metais planuojamas gauti lėšas. Paslaugų neįgaliesiems projektams šiemet skirta 108 tūkst. mažiau, neįgaliųjų asociacijos veiklos projektams – 65 tūkst. Lt mažiau. Bet šiemet plečiamos Surdologijos centro, įgyvendinančio Lietuvių gestų kalbos vartojimo programos priemones, funkcijos. Tad šios programos vykdymui skirta 218 tūkst. daugiau, negu pernai. Ir tai iškreipia tikrąją padėtį. Didžiosios teritorinės organizacijos turi tenkintis mažesnėmis sumomis, o bendri skaičiavimai rodo, kad šiemet bendrasis finansavimas 45 tūkst. Lt išaugo.

Bendruomeninių projektų rezultatai labiau džiugina, nei liūdina

Nepaisant to, kad ne visų rezultatų pavyko pasiekti, kalbėtoja 2009 m. bendruomeninių projektų rezultatais yra patenkinta. Geru žodžiu ji paminėjo daugelį kurčiųjų organizacijų. Kauno KRC išskyrė dėl gausių informavimo paslaugų, kūrybiškai ir intensyviai dirbusio dailiųjų amatų būrelio, gausiai suteiktų psichologinių paslaugų. Dėl pasirašytos bendradarbiavimo sutarties su Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centru ir dėl to sudarytos kurtiesiems galimybės įgyti paklausių profesijų. Taip pat dėl pritrauktų lėšų iš keturių rajoninių savivaldybių. Kaip originalią pranešėja išskyrė Kėdainių pirminės organizacijos „Maisto banko“ akciją, kurios metu rinkti maisto produktai socialiai remtiniems asmenims. O štai į Klaipėdos saviveiklininkus atkreipė dėmesį vietos televizija ir parengė reportažą apie juos. Mažeikių kurčiųjų draugija pranašesnė už kitas dėl ypač glaudaus bendradarbiavimo su vietos savivalda. Ypač platų veiklų barą, anot R. Klečkovskajos, aprėpė Vilniaus KRC. Čia organizuotas moterims nemokamas mamografinis tyrimas. Laimėtas papildomas finansavimas iš Vilniaus m. savivaldybės kurčių vaikų ir jaunuolių socializacijai per mokslo metus, vykdytas L. da Vinči projektas, tarptautinis mainų projektas „Vilniaus akis“. Aktyviai dirbo ir laurus skynė sostinės „Mimikos“ ir „Tylos“ kolektyvai. Iš viso Vilniaus KRC iš šalies pritraukė net 162 tūkst. litų. Gerų žodžių prezidentė negailėjo ir kitoms teritorinėms organizacijoms.

Įspūdingos paslaugų apimtys

Nors Neįgaliųjų reikalų departamentui ir projektų ekspertams paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų veiklos atrodo perdėm tradicinės, anot kalbėtojos, iš tikrųjų kurtiesiems jų reikia. Štai informavimo ir konsultavimo paslaugos teiktos faktiškai visose 60 savivaldybių ir perkopia 180 tūkst. paslaugų ribą. Iš labiau paplitusių ir poreikį tarp rajonų kurčiųjų turinčių veiklų minėtinos savarankiškumo didinimo (13 savivaldybių; 5 305 paslaugų), motyvacijos dirbti didinimo (11 savivaldybių, 2887 paslaugos), darbo asistentų pagalbos (10 savivaldybių, 1149 paslaugos), meninių gebėjimų lavinimo (11 savivaldybių, 10799 paslaugų), užimtumo amatais (6 savivaldybės, 1738 paslaugos), visą Lietuvą aprėpiančios leidybinės veiklos (60 savivaldybių, 4500 paslaugų) paslaugos.

Raseiniškiai nori mokymų

Išklausiusi dalį ataskaitos Raseinių pirminės organizacijos pirmininkė G. Eidukevičienė pasiskundė, kad p/o jau keleri metai negauna lėšų mokymuisi. S. Litvinaite paaiškino, kad raseiniškiai kol kas nėra savarankiškai paraišką teikianti organizacija ir savo poreikių tenkinimą turi derinti su Kauno TV. Pastarosios organizacijos pirmininkė J. Pugačiauskienė tokia pastaba nebuvo patenkinta. Anot jos, vos galų gale pavyko NRD įtikinti skirti pirminėms rajonų kurčiųjų organizacijoms bent po vieną konsultanto etatą, o štai jau šią paslaugą norima keisti būreliu. Ir klausė: ar tikrai mokymosi būrelis labiau reikalingas dalykas rajone nei faktiškai visus narius dominanti paslauga?

Gestų vartojimo programa

Pranešėja supažindino su Lietuvių gestų kalbos vartojimo ir vertėjų paslaugų teikimo programos 2010 m. rezultatais. Tai ir 7 tikslinėms grupėms parengtos lietuvių gestų kalbos mokymo programos, ir LGK vertėjų mokymo metodinė medžiaga, ir 14 surengtų LGK kursų įvairioms tikslinėms grupėms bei dveji kvalifikacijos tobulinimo kursai LGK vertėjams. Taip pat 9 kurčiųjų reabilitacijos centruose ir Surdologijos centre pagal šią programą įdarbinti vertėjai suteikė daugiau kaip 2100 kurčiųjų, iš jų 41 vaikui, per 3500 LGK vertimo paslaugų.
Asociacijos veiklos ataskaita

Dėl gausumo neįmanoma suminėti visų LKD asociacijos veiklos rezultatų. Ypač jų daug „Gynimo, atstovavimo, konferencijų, seminarų, mokymų“ priemonės veikloje: 6-eri mokymai regionų vadovams, konferencija „Kurčiųjų asmenų socialiniai poreikiai ir jų tenkinimas savivaldybės lygmeniu“, 4 diskusijų stalai, inicijuoti įstatymų pakeitimai, sėkme vainikuotos pastangos dėl informacinio telefono 118 pritaikymo kurtiesiems ir t.t.

Pagal paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų koordinavimo veiklą LKD 14 paslaugų koordinavo 47 savivaldybėse; atliko patikrą Kauno, Vilniaus bei Šiaulių KRC bei asocijuotų partnerių organizacijose, konsultavo. Pagal specialistų kvalifikacijos tobulinimo veiklą organizavo 4-erius mokymus organizacijų buhalteriams bei personalo darbuotojams. Tarptautinio bendradarbiavimo srityje dalyvavo 2 tarptautiniuose renginiuose. Prezidentei nerimą kelia nario mokestis Europos kurčiųjų sąjungai. Pernai už narystę paprašyta net 1700 eurų. Tai didelė suma. Lietuva parašė prašymą mokestį sumažinti. Nario mokestis Pasaulio kurčiųjų organizacijai siekia 500 eurų ir, pasak kalbėtojos, yra realaus dydžio. Vykdytas L. da Vinči projektas įdarbinimo specialistų tobulinimo srityje ir vykta į 2 savaičių stažuotę į Italiją. Išvardintos svarbiausios poilsio ir kultūros priemonės. Pranešėja ilgėliau stabtelėjo ties „Varpelio“ problemomis. Nespėjus poilsio namuose atlikti vienų remonto darbų, žiūrėk, jau susikaupė kitų. Patalpų ir įrangos tarnavimo laiką ženkliai trumpina ir poilsiautojų neatsakingumas. Apie kurčiųjų neatsakingumą vėliau, beje, pasisakys ir kaunietė delegatė L. Matulionienė, siūlydama sankcijas nedrausmingiems poilsiautojams.

Analizuodama pateiktus duomenis LKD vadovė atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į faktą, kad pernai mūsų organizacija nesirėmė vien biudžeto asignavimais. Per metus iš kitų šaltinių Draugija pritraukė daugiau kaip 550 tūkst. litų. Iš tiesų, tokių derlingų metų LKD istorijoje dar nebuvo.


Kurčiųjų interesų gynimas

Pranešime atskirai kalbėta apie sudėtingus LKD ir kurčiųjų mokyklų santykius dėl LGK vartojimo. Tai ir buvo akstinas sukurti darbo grupę, besirūpinančią LGK vartojimo kultūra ir jos įtvirtinimu. Taip pat apie ne kartą Seime ir NRD rengtus susitikimus dėl LGK vertimo paslaugų, dėl titrų ir vertimo į LGK naudojimo LTV laidose bei iš Seimo posėdžių salės internetu, dėl pagalbos telefono 112 pritaikymo kurtiesiems. Susirinkusieji informuoti, kad Vilniaus KRC vykdo Norvegijos finansinių mechanizmų subsidijuojamą projektą galimybių studijai dėl pagalbos telefono 112 parengti. Buvo supažindinta su šviežiausiu priimtu tarpinstituciniu sprendimu surinkti ir Bendrosios pagalbos centrui perduoti visus Lietuvos kurčiųjų mobiliųjų telefonų numerius. Jų pagrindu bus sukaupta duomenų bazė ir užtikrintas kurtiesiems 112 pagalbos telefono prieinamumas. Esą tai bus laikina priemonė, galiosianti 2-3 metus. Įdiegus naujesnes technologijas, ji bus pakeista pažangesne.

Prezidentei kalbant apie anksčiau galiojusius apribojimus sutrikusios klausos asmenims dirbti tam tikrus darbus į diskusiją įsitraukė S.Litvinaitė. Ji informavo, kad LKD iniciatyva pasiekta sudaryti tarpžinybinę darbo grupę, kuri peržiūrėjo kurtiesiems taikytus draudimus. Dabar kurtieji jau gali dirbti ir vibruojančioje aplinkoje, ir prie judančių įrengimų. Nemažai apribojimų liko neprigirdintiesiems. Anot viceprezidentės, jų pačių labui – kad klausos likučiai būtų išsaugoti. Šia tema pasisakiusi Mažeikių kurčiųjų draugijos pirmininkė Audronė Šimkuvienė siūlė nepasiduoti euforijai. Pirmąkart besikreipiančių į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos teritorinį skyrių kurčiųjų dažnai tyko nemalonios staigmenos. Esą jau yra atvejų, kai dėl duoto leidimo dirbti vieną ar kitą darbą atsitikus nelaimei darbdaviai apkaltino mediką ir kreipėsi į teismą. Dėl to gydytojai tapo ypač atsargūs ir tuos pačius apribojimus, kaip ir anksčiau, taiko ir kurtiesiems, ir neprigirdintiesiems. Padiskutavus nuspręsta, kad LKD negali reaguoti į kiekvieną konkretų atvejį. Neigiamus patyrimus reikia kaupti, apie juos informuoti LKD vadovybę. Surinkus daugiau faktų bus kreiptasi į atitinkamas instancijas ir prašoma išaiškinimo.

R. Klečkovskaja guodėsi dėl vangaus LTV bendradarbiavimo. Pokalbiui prisišnekinti pavyko tik R. Paleckį. Deja, susitikimas nedavė apčiuopiamos naudos. LGK vertėjo langelio didinimo, vertimo kokybės gerinimo, gausesnio titrų naudojimo sprendimai dėl pernai Lietuvą ištikusios ekonominės krizės nukeliami į 2011-uosius. Bet žadama, kad padėčiai pagerėjus, bus surengta kurčiųjų apklausa dėl laidų, kurios bus verčiamos į gestų kalbą, atrankos. Taip pat vadovė informavo, kad atlikti specialistų tyrimai parodė, kad pigiau yra televizijos transliacijas titruoti, o įrengti gestų kalbos vertėjams vietas atsieitų brangiau. Sektinu pavyzdžiu nurodyta Estijos patirtis. Kaimynai parengė ir laimėjo ES struktūrinių fondų projektą, kurio lėšomis apmokė kurčių diktorių ir finansuoja 5-6 minučių trukmės estų gestų kalba žinių transliacijas su vertimu į estų kalbą. Galvojama apie panašų projektą ir Lietuvoje kartu su LTV.

Pasak pranešėjos, ypač daug dėmesio pernai skirta LGK vertimo problemoms. Ne viskas, kas planuota įgyvendinta, bet didžioji dalis apskričių gestų kalbos vertėjų centrams reikalingų lėšų apginta. Vis dar trūksta kvalifikuotų vertėjų, jų atlyginimai išlieka maži. Šių problemų sprendimas persikelia į šiuos ir 2011 metus. Nuo liepos 1 d. vertėjų centrai tampa tiesiogiai pavaldūs Neįgaliųjų reikalų departamentui. Draugija laukia šio laiko ir viliasi, kad bus geriau. Visų centrų darbo sąlygos suvienodės, bendradarbiauti suinteresuotoms šalims taps lengviau. Bus galima operatyviau supažindinti bendruomenę su naujais gestais, sparčiau kelti gestų kalbos vartojimo kultūrą.

Šviežiausia informacija

Baigusi skaityti ataskaitą vadovė suteikė šviežiausios informacijos. Apie šiuo metu rengiamą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos reformą, po kurios nustatant darbingumo lygį bus atsižvelgiama ne tik į negalią, bet ir gebėjimus. Delegatai informuoti, kad ruošiami net du leidiniai „Sutrikusios klausos asmenys“ bei Lietuvos kurčiųjų istorijos leidinys. Paaiškinta, kodėl iki šiol neratifikuota Neįgaliųjų teisių konvencija. Pasidalinta gerąja patirtimi iš teritorinių organizacijų vadovų išvykos į Suomiją. Iš ten parsivežta idėja turėti savo interesų gynėją dėl vertimo paslaugų kokybės. Pasak R. Klečkovskajos, Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacija įsteigta ginti vertėjų interesams. LKD reikia savo interesų gynėjo, kad dialogas tarp šalių bet kokiomis aplinkybėmis būtų lygiavertis ir civilizuotas.

Kurtieji įspėti, kad ateityje galbūt negalės palikti savo automobilių neįgaliųjų ženklu pažymėtose vietose, kadangi judėjimo sutrikimų turintys neįgalieji pasiskundė SADM, kad neįgaliesiems skirtos vietos dažnai būna užimtos.

Susirinkusieji raginti labai taupyti iš 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio gautas lėšas, kadangi ateityje jų prireiks ne tik pačių sumanytiems renginiams organizuoti, bet ir smulkiam remontui, komunalinėms išlaidoms dengti ir pan. Finansavimui gauti keliami vis aukštesni reikalavimai, prie įvairių veiklų vis dažniau tenka prisidėti nuosavomis lėšomis.

Dėl aktyvios pozicijos girta Kauno kurčiųjų jaunimo organizacija ir liūdėta, kad jos pavyzdžiu neseka Vilniaus jaunimas ir t.t.

Suvažiavimas LKD praėjusių metų veiklą, apibendrintą prezidentės ataskaita, įvertino gerai.

Taupydama laiką atskiro pranešimo neskaitė S. Litvinatė. Ji tik akcentavo projektų rengimo įtaką organizacijų gerovei bei įrodė jų naudą pateiktais konkrečiais pavyzdžiais.

Revizijos komisijos ataskaita

RK ataskaitą perskaitė pirmininkė Dalia Bartkienė. Ji apibendrino, kad 2009 m. LKD RV vykdė Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projektą, keturiolika paslaugų neįgaliesiems projektų, Lietuvių gestų kalbos vartojimo programą bei tęsė 2008 m. pradėtą vykdyti Grundtvig pagal „Mokymosi visą gyvenimą programą“ projektą. Kalbėtoja akcentavo, kad pernai Draugijoje visi asmenys dirbo visuomeniniais pagrindais. Ataskaitoje pirmininkė išvardino visą LKD valdomą materialųjį ilgalaikį turtą, paskelbė, kad 2009 m. Draugija iš viso gavo beveik 66,5 tūkst. pajamų ir suteikė paramos už 16 tūkst. Lt. 24, 4 tūkst. Lt grąžino NRD už pastatą Šiaulių mieste. Taip pat pateikė LKD klausos fondo rezervo išlaidų išklotinę. D. Bartkienė atkreipė dėmesį, kad nepagrįstai didelės buvo Šventosios poilsio namų „Varpelis“ eksploatacinės išlaidos, rekomendavo artimiausiuose RV posėdžiuose išanalizuoti esamą padėtį ir priimti sprendimus padėčiai taisyti. Delegatai palaikė RK pirmininkės pateiktą siūlymą 2009 m. finansinę atskaitomybę tvirtinti. Finansinė ataskaita patvirtinta.

Suformuota 2010 m. LKD klausos fondo rezervų sąmata. Reprezentacinėms prezidentės išlaidoms skirta 5 tūkst. Lt, Revizijos komisijos poreikiams – 1 tūkst. Lt, RV paramos ir labdaros tikslams – 20 tūkst. Lt. Dėl šių sumų susitarta delegatams balsuojant.

Apie LKD įmones

Kadangi ataskaitų laikas netilpo į suvažiavimo reglamento rėmus, turėję pasisakyti LKD įmonių vadovai iki suteikiant jiems žodį jau buvo išsiskirstę. Liko tik „Vikados“ direktorė G. Ramanauskienė. Vilnietė vadovė papasakojo apie siuvimo bei metalo dirbinių gamybos veiklas, bendrovės planus ateičiai, atsakė į susirinkusiųjų klausimus. Vadovė akcentavo, kad 2009 m. balansas vis dar nebuvo teigiamas, bet du kartus geresnis, negu 2008-iaisiais. Ji pasidžiaugė, kad įmonė turi apyvartinių lėšų, už kurias kartais perka obligacijų, kartais pinigus laiko trumpalaikiais indėliais banke.

Delegatai domėjosi, kur būtų galima įsigyti stilingų įmonėje sukurtos kolekcijos modelių. G. Ramanauskienė žadėjo apsvarstyti variantą vėl atidaryti įmonės firminę parduotuvę, tačiau šįkart jau ne bendrovės teritorijoje, bet strategiškai tinkamesnėje vietoje.

Paprašyta pakomentuoti susidariusią padėtį Panevėžio „Elkadoje“, kalbėtoja nurodė dvi silpnąsias kolegų vietas. Tai anglų kalbos nemokėjimas ir prasti vadybiniai gebėjimai. G. Ramanauskienė teigė nemananti, kad problemų „Elkadai“ sudarė per lėtai dirbantys kurtieji. Anot jos, kaip iš žmogaus reikalausi, taip ir gausi. O tai ir yra vadyba.

Prezidentė RV darbu nėra patenkinta

M. Balaišis prezidentei uždavė klausimą: „Ar Jus asmeniškai kaip prezidentę tenkina LKD respublikinės valdybos darbas?“. R. Klečkovskaja nekritikavo RV ir neteikė nei gerų, nei blogų valdybos darbo pavyzdžių, bet pripažino, kad dabartiniam Draugijos valdymo organui iniciatyvų ir pagalbos asmeniškai jai trūksta.

Šie žodžiai iššaukė RV reakciją. V. Valiauga teigė, kad jis nežinąs, ką po tokių žodžių daryti: teisintis, vardyti pagalbos pavyzdžius ar pan. Esą jam dėl tokio vertinimo nesmagu. Vienintelis LKSK prezidentas A. Jasiūnas sutiko su Draugijos vadovės teiginiu. Jis pareiškė, kad „RV posėdžiuose, jis, pvz., tik kilnoja ranką, o realios pagalbos įgyvendinant programas neteikia“. Sporto vadovas davė suprasti, kad panašiai jis vertina ir kitų RV narių indėlį.


Apsispręsta dėl Šv. Kazimiero g.3 pastato

Skaitanti ataskaitą prezidentė R. Klečkovskaja ne kartą buvo pertraukta klausimais apie Vilniaus pastato likimą. Diskusiją šiuo klausimu LKD vadovė atidėjo iki buvo įvykdyta visa suvažiavimo dienotvarkė. Pirmas šiuo klausimu pasisakė A. Girdžius. Jis pareiškė, kad pasigenda informacijos šia tema „Akiratyje“.

Nemažai šiuo klausimu kalbėjo kauniečiai. Pagrindinis jų siūlymas – patalpų nuoma, Šv. Kazimiero g. 3 liekant tik RKRC. Nors J. Pugačiauskienė neatmetė ir kito varianto – rasti ir pirkti namą ir žemę po juo, o vėliau šį pastatą pertvarkyti savo reikmėms arba griauti ir jo vietoje statyti naują. Rasti Vilniaus teritorijoje neužstatytos žemės, kaip pripažino daugelis kalbėtojų, yra nerealu. Kiti delegatai ragino skubėti: pasak jų, kuo ilgiau bus delsiama pastatą senamiestyje parduoti, tuo labiau kris jo vertė rinkoje. Prezidentė atsiskaitė, kokie žygiai pernai daryti siekiant pagerinti vilniečių padėtį, bet nenutylėjo ir to, kad jokių konkrečių įgaliojimų 2009 m. suvažiavimas ir RV jai nesuteikė, todėl ir jokių konkrečių veiksmų ji negalėjo imtis. Kai šiuo klausimu pasisakė visi norintys, tarsi savaime išsirutuliojo trys išeitys: pastatą nuomoti, pastatą parduoti arba nieko nedaryti. Už pirmą variantą pasisakė 5, už antrą 27, už trečią nebalsavo niekas. Du delegatai susilaikė. Tad apsispręsta centrinę LKD būstinę parduoti. Kol bus rasta žemės naujam pastatui kitoje vietoje ir kol jis bus pastatytas, patalpas nuomoti iš lėšų, gautų už senojo pastato pardavimą.

Apie „Akiratį“, gestus ir kita

LKD mėnraštis „Akiratis“ susilaukė kritikos dėl to, kad redakcijoje neįdarbintas nė vienas kurčiasis. Redaktorė G. Karklienė sutiko, kad tikslingiausia būtų laikraštyje įdarbinti negirdintį žmogų maketuotoją. Tokie specialistai rengiami VKNRPMC. Kitas dalykas, kad šiuo metu redakcijai tai ekonomiškai nenaudinga. Dar nuo P. Gasiūno vadovavimo laikų leidiniui skiriamas tokio pat mažo dydžio biudžetas. Stingant lėšų naudingiau yra maketuotoją samdytis iš spaustuvės, kuri spausdina laikraštį, personalo. Tuomet užsakovui yra taikomos nuolaidos. Kai dėl redaktoriaus vietos, G. Karklienė pažadėjo ją užleisti, kai tik atsiras atitinkamą išsilavinimą turintis, rašyti, redaguoti ir iš dalies maketuoti gebantis kurčias asmuo.

A.Girdžiaus nuomone, LKD sistemoje negali dirbti nė vienas asmuo, nemokantis gestų kalbos. Šią kalbėtojo mintį rutuliojo ir kiti delegatai. Surdologijos centrui priekaištauta, kad nevykdo gestų tvirtinimo funkcijos. Tokiems su kalbos dėsniais nieko bendro neturintiems teiginiams oponavo Surdologijos centro darbuotojas V. Pivoras. Jis ragino kurčiuosius, bandančius diskutuoti kalbotyros temomis, daugiau domėtis kalboje veikiančiais dėsniais. O jie tokie: nei gestai, nei žodžiai dirbtinai nekuriami ir primesti per nurodymus nebūtinai prigyja. Kalbėtojas sakė: „Tai jūs, pasirinkdami naują gestą vartoti ar nevartoti, atitinkamai už jį ir nubalsuojate.“ S. Litvinaitė papildė: „Lietuvių gestų kalbos tyrinėjimo darbai jau nuo 2006 m. vidurio perduoti LKNUC Gestotyros skyriui“.

Prieš suvažiavimą papildomus pranešimus ketinę perskaityti suvažiavimo delegatai A. Jasiūnas ir A. Bražinskas dėl laiko stokos prašymus paskutiniu momentu atsiėmė.

Parengė Nijolė KRASNIAUSKIENĖ

Išsamų metinį pranešimą apie LKD paslaugų bendruomenėje projektų bei asociacijos veiklos rezultatus perskaitė LKD prezidentė Roma Klečkovskaja.

Suvažiavimas LKD praėjusių metų veiklą, apibendrintą prezidentės ataskaita, įvertino gerai.