Naujienos

Dėmesio centre – „Elkados“ problemos

Pagrindinė 2010 m. kovo 8 d. vykusio RV posėdžio tema – UAB „Elkados“ finansinės padėties aptarimas. Bendrovės direktorius Gytis Gantarskis informavo, kad įmonė vėl atsidūrė ant bankroto ribos. Užsakymų ir darbo pakanka, o rezultatai – neigiami. Bendrovė jau įsiskolinusi Sodrai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, susikaupė 69 tūkst. litų darbo užmokesčio skola. Įranga sena, patalpos neekonomiškos. Kaip vieną iš svarbiausių veiksnių vadovas nurodė atsainų neįgaliųjų požiūrį į darbą. Tai patvirtina ir skaičiai. 2008 m. įmonė iki minimalaus atlyginimo darbuotojams primokėjo 80 tūkst. litų, 2009 m. – 77 tūkst. litų. Esą mieste jau sklinda kalbos, kad „Elkadoje“ stengtis dirbti nebūtina, administracija iki minimalaus atlyginimo trūkstamą sumą vis tiek primokės. Bendrovės vadovai, siekdami išsiaiškinti tikrąją padėtį, surengė stebėseną darbo vietose. Prielaidos pasitvirtino. Siuvėjos susirašinėjo SMS, žvalgėsi, kalbėjosi tarpusavy. Apibendrindamas G. Gantarskis sakė, kad jų atveju socialinė neįgaliųjų įmonė savo reikšmę prarado.

Susirinkusieji teiravosi, ar tikrai nėra priemonių sutramdyti dykaduonius. Paaiškėjo, kad labai griežtų yra, bet vadovas jų taikyti neįgaliesiems tiesiog nesiryžta. Atleisti nepaklusniuosius gražiuoju, išmokant jiems išeitines kompensacijas, bendrovė neturi pinigų. Beje, dalis girdinčiųjų taip pat provokuoja, kad būtų atleisti. Jie taip pat norėtų kompensacijų.

Įmonės vadovui buvo užduota daugybė klausimų. G. Gantarskis pagal galimybes stengėsi į juos atsakyti. Kol galų gale vienu metu visi pasijuto nesmagiai. Paaiškėjo, kad laivą, galintį būti išsigelbėjimo sala kurtiesiems sunkmečiu, baigia nugramzdinti patys neįgalieji.

Paprašyta šiuo klausimu pasisakyti sėkmingiausiai ir kūrybiškiausiai dirbančios Vilniaus UAB „Vikada“ direktorė Gina Ramanauskienė tikino, kad stebuklingų receptų ji pasiūlyti negali. Anot jos, „Elkadai“ reikia nemažos finansinės injekcijos, kai jos nėra, atsiduriama užburtame rate. Kalbėtoja drąsino, kad turint užsakymų išsikapstyti iš finansinės duobės vilties yra. Nenutylėjo, kad krizė yra laikotarpis, kai blogai dirbančius žmones reikia atleisti už darbo normų nevykdymą. Ji atmetė pasiūlymą „Elkadą“ padaryti „Vikados“ filialu. Dalis valdybos narių taip pat abejojo tokio veiksmo nauda. Gelbėdamas kitą gali nuskęsti ir pats gelbėtojas.

Daugiausia diskusijų laiko buvo skirta galimai įmonės restruktūrizacijai, pastatų pardavimo ar nuomos su visa įranga klausimams, pasirinkimui, kas geriau - įmonės bankrotas ar likvidavimas, aptarti.

RV svarstė galimybę išgelbėti bent žaislų ir rogučių surinkimo barą, kuris šiuo metu dirba rentabiliai. Taip pat sudarė darbo grupę, kovo 17 d. vykusią į „Elkadą“ susipažinti su padėtimi vietoje. Į ją įėjo G. Ramanauskienė, Vytautas Valiauga, Kazimieras Zybartas, Linas Vinickas, G. Gantarskis (įmonės vadovas), R. Sakalauskaitė. Padėtis itin rimta, todėl kitą RV posėdį pagrinde „Elkados“ klausimui svarstyti nutarta šaukti nedelsiant, kovo 22 dieną.

Pernai mūsų įmonės dirbo nuostolingai

Po G. Gantarskio už praėjusių metų darbo rezultatus atsiskaitė ir kitų kurčiųjų įmonių direktoriai, beveik visi RV pristatė 2009 m. veiklos balansus.

G. Ramanauskienė informavo, kad bendrovė šiuo metu savo jėgomis remontuojasi patalpas. Taip pat yra faktiškai baigusi siuvimo įrangos atnaujinimą ir gali siūti aukštos kokybės siuvinius. Turi daug idėjų ir sumanymų. Vienas iš jų – parduoti ne tik siuvimo paslaugas, bet pačių sukurtus gaminius - originalią drabužių kolekciją. Pastarąja kryptimi nemažai nuveikta. Vadovė atviravo, kad tokių sumanymų įgyvendinimas atima ir laiko, ir jėgų, reikalauja apyvartinių lėšų. Bet, anot jos, bendrovė pasirinko modernios, mobilios įmonės veiklos kryptį ir nuosekliai jos laikosi. Kalbėtoja pasidžiaugė, kad kitaip nei Panevėžyje, žmonės Vilniuje dabar dirba geriau nei prieš krizę, brangina darbo vietas.

„Vikada“ laimėjo atitinkamą konkursą ir joje nemokamai bus įdiegtas vokiškas aplinkosaugos standartas. Bendrovė taip pat siekia vadybos kokybės standarto. Tai pastangos lygiuotis į pažangiausias šio profilio įmones. Yra pokyčių ir nepagrindinėje veikloje. Išplėstos metalo gamybos baro darbo apimtys. Nežiūrint visų pastangų, praėjusius metus įmonė baigė nuostolingai.

Kauno UAB „Atropa“ direktorė Ramunė Ramonienė iš pat pradžių pripažino, kad kauniečių padėtis ne ką geresnė kaip panevėžiečių. „Atropos“ balansas tarp visų įmonių atrodo prasčiausiai. Pajamos nuo 2008 m. sumažėjo per pusę. Įmonė dirba 4 dienas per savaitę ir nepilnu pajėgumu, darbuotojai tarpusavio sutarimu tenkinasi minimalia alga. Dalį gamybinių patalpų, apie 250 kv. m, jau kuris laikas nesiseka išnuomoti, nors prieš tai į jų atnaujinimą buvo investuota nemažai lėšų.

Pasiruošimas LKD suvažiavimui

Antruoju darbotvarkės klausimu tartasi dėl suvažiavimo datos ir pradėtos diskusijos dėl jo darbotvarkės. Nuspręsta suvažiavimą šaukti balandžio 30 d. RKC direktorės ir revizijos komisija įpareigotos ataskaitinių pranešimų tekstus atsiųsti likus mėnesiui iki suvažiavimo. Iki balandžio 15 d. į RKRC turėtų atkeliauti visi klausimai, kuriais pageidauja suvažiavime diskutuoti teritorinės kurčiųjų bendruomenės ir, žinoma, jų deleguoti suvažiavimo dalyviai.

„Varpelio“ sąmata nepatvirtinta

Nors darbotvarkėje buvo numatytas poilsio namų „Varpelis“ remonto sąmatos tvirtinimas, nutarta šį klausimą atidėti iki kito RV posėdžio. Kol nepateiktas LKD balansas, nelabai žinoma, kokiomis pajamomis disponuoja Draugija. Tad, ar vasarą poilsiautojai „Varpelyje“ ras atnaujintus sanitarinius mazgus, vis dar neaišku.

Apie finansinę paramą, neįgalumo lygius, bendrąjį pagalbos telefoną

Svarstyti einamieji klausimai. Kauno KRC direktorė J. Pugačiauskienė dar kartą RV prašė balsuoti dėl lėšų skyrimo Kauno pastato priešgaisrinei signalizacijai atnaujinti. Balsuota nebuvo. Kadangi katastrofiškai stinga savų lėšų, jų skyrimą ar neskyrimą nutarta patikėti LKD suvažiavimui, aukščiausiajam valdymo organui. Viliamasi, kad galbūt suvažiavimas pritars paramos skubiais ir svarbiais atvejais fondo steigimui.

Iš teritorinių bendruomenių gaunama vis daugiau signalų apie žemesnio neįgalumo ir darbingumo nustatymo lygio skyrimą kurtiesiems arba apskritai visišką jo neskyrimą. Tokios tendencijos kelia nerimą LKD. Tad pradėti kaupti pasitaikantys tendencingi neįgalumo nustatymo faktai ir ketinama šiuo klausimu kreiptis į aukščiausias šalies institucijas.

Viceprezidentė Svetlana Litvinaite informavo, kad kartu su partneriais iš Norvegijos pradėta rengti Bendrojo pagalbos centro teiktinos kurtiesiems pagalbos galimybių studija. Renkama ir lyginama Europos šalių patirtis, ieškoma geriausio modelio Lietuvai. Šių metų rudenį jis jau turėtų būti parinktas.

Nijolė KRASNIAUSKIENĖ