Naujienos

Liepos 22 dieną Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė Genovaitė Paliušienė LKD pirminių organizacijų ir teritorinių valdybų pirmininkus supažindino su šviežiausiomis Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų finansavimo tvarkos aprašo projekto nuostatomis.

Nuo 2011 metų paslaugų neįgaliesiems teikimas decentralizuojamas ir vykdomas per savivaldybes. Tai metais vėliau nei planuota. Pirminiame aprašo variante rajoninės grandies neįgaliųjų organizacijos savivaldybėms projektus turėjo teikti jau kitąmet. Tačiau derybų laikas tarp SADM, Neįgaliųjų reikalų departamento (NRD) ir savivaldybių užsitęsė, todėl reorganizacija atidėta.

Pagrindinis reorganizacijos tikslas - mažinti neįgaliųjų socialinę atskirtį ir gerinti socialinę integraciją, tolygiai plėtojant socialinės reabilitacijos paslaugas neįgaliesiems bendruomenės lygmenyje.

NRD, kaip buvo, taip ir lieka, paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų finansuotoju bei atlieka kontrolės funkciją, bet neįgaliųjų asociacijos paraiškas veikloms nuo 2011 metų teikia jau ne NRD per Kurčiųjų draugiją, bet savivaldybių administracijoms.

Po planuojamos reorganizacijos remiamomis veiklomis laikytina: (1) neįgaliųjų socialinių ir savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymas (t.y., atstatymas ir palaikymas, teikiant informaciją kur ir kaip rasti pagalbą neįgaliųjų socialinės integracijos klausimais, vykdant praktinius mokymus, skirtus negalės prevencijai (kaip pasirūpinti savimi buityje ir visuomenėje, pažinti ir valdyti ligą ar negalę, išmokti prisitaikyti, apsitarnauti, naudotis informacinėmis technologijomis ar techninės pagalbos priemonėmis, spręsti psichologines, bendravimo problemas, gerinti kūno ir psichikos sveikatą); (2) asmeninio asistento pagalba lankantis neįgaliajam sveikatos, teisėsaugos, ugdymo, reabilitacijos, užimtumo ir kitose viešąsias paslaugas teikiančiose įstaigose; (3) motyvacijos dirbti ir įsigyti išsilavinimą didinimas, lavinant darbinius įgūdžius ir užsiimant amatais įvairiuose būreliuose ir klubuose; (4) meninių, sportinių bei kitų gebėjimų lavinimas meno, kultūros, sporto būreliuose, kolektyvuose, klubuose.

Kauno TV pirmininkė Jūratė Pugačiauskienė pasiskundė, kad numatytas paraiškų finansavimo dydis (ne daugiau kaip 200 tūkst. litų) Vilniaus ir Kauno TV yra per mažas. Čia telkiasi daugiausia kurčiųjų, paslaugų teikimas atitinkamai taip pat daugiausia kainuoja. Viešnios pasiūlymas tebuvo vienas: kritiškai įvertinti savo veiklas ir ieškoti rezervų. Tai gali padėti padaryt esą ir NRD. Anot viešnios, atliks veiklų auditą ir pabandys patarti. G. Paliušienė akcentavo, kad pirminiame Aprašo variante finansavimo dydis buvo dukart mažesnis ir siekė tik 100 tūkst. litų. Kaip vieną iš taupymo būdų kurčiųjų sistemai nurodė mažinti komunalines išlaidas.

Mažeikių kurčiųjų draugijos pirmininkė Audronė Šimkuvienė teiravosi, apie projekto finansavimo dydžio skaičiavimo principą. Buvo paaiškinta, kad NRD planuoja valstybės lėšas projektams finansuoti konkrečioje savivaldybėje, įvertindamas savivaldybėje gyvenančių neįgaliųjų skaičių ir visose savivaldybėse projektams finansuoti numatytų lėšų dydį. Planuojamos lėšos dalinamos iš bendro neįgaliųjų skaičiaus ir dauginamos iš konkrečioje savivaldybėje gyvenančių neįgaliųjų skaičiaus. Bet, pasak kalbėtojos, tam tikros reikšmės turės ir savivaldybės administracijos aktyvumas pritraukti lėšas. Teoriškai svarstant, šio veiksnio įtaka kai kurių rajonų neįgaliesiems gali būti ir pavojingai didelė, bet iš tikrųjų nuspėti, kaip klostysis įvykiai, šiandien yra per anksti.

Taip pat nustatyta, kad nuo 2011 metų, vos Vyriausybei patvirtinus metinę socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų finansavimo sumą, 4 proc. iš karto bus atskaičiuojami savivaldybių administracijoms projektams administruoti. Likusi suma teks projektams vykdyti pagal remiamas veiklas. Jei savivaldybės administracija administruos 1-10 neįgaliųjų projektų, jai bus skiriama 0,5 etato projektų administravimui, 10-20 projektų valdyti – 1 etatas, 20-30 – 1,5 etato, daugiau kaip 30 – 2 etatai. Neįgaliųjų projektų administravimui neįgaliųjų organizacijų viduje, kaip ir anksčiau, skiriama 10 proc. administravimo lėšų.

Kurtiesiems rūpėjo išsiaiškinti, kaip projektus gali teikti nejuridiniai asmenys, t.y. tos pirminės organizacijos, kurios nėra užregistravusios savo įstatų savivaldybėje. Pasirodo galioja ankstesnė tvarka. Jos gali pasirašyti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį su juridiniu asmeniu (mūsų atveju, su TV) ir tuomet TV savo vardu paraišką teiks ir nejuridinio asmens savivaldybės administracijai. Tokiu atveju abi organizacijos pretenduos tik į juridinio asmens galimą gauti finansavimo sumą. Vadinasi, ateityje mūsų pirminėms ko gero bus naudingiau įgyti juridinio asmens statusą ir teikti paraišką savo savivaldybei tiesiogiai, o ne per tarpininką. Panašiai kalbėjo ir G. Paliušienė. Ji įspėjo, kad „jei atiduodat savo galią kitam už jus priimti sprendimus, tam tikrais atvejais anksčiau ar vėliau būsit nepatenkinti“.

Bendrijos PAGAVA motinos ieškojo savo nišos naujoje projektų finansavimo tvarkoje. Jos kalbėjo, kad kai kuriose savivaldybėse yra vos keli klausos negalę turintys vaikai. „Ar tai reiškia, kad PAGAVOS veikla keičiant administravimo tvarką nutrūksta?“,- teiravosi susirinkimo dalyvės. Paaiškinimas, kad pagavietės turi diskutuoti su atskirom savivaldybė, jų netenkino. Jos teigė, kad diskutuot nebus su kuo. Savivaldybės tokiems vaikams jokios pagalbos suteikti negali, nes neturi apie jų poreikius, integruotą mokymą net elementarių žinių. Bendrijos darbuotojoms buvo patarta ieškoti savo nišos per Neįgaliųjų asociacijos projektus, pvz., per kurčiųjų teisių gynimą. Susidarė įspūdis, kad šis veiklos baras sunkiai telpa į sugalvotą reorganizacijos schemą.

Vanda Vaitkutė teiravosi, kur po pasikeitimų atsidurs leidybos veikla. Buvo paaiškinta, kad nuo 2011 metų leidybos projektus Neįgaliųjų reikalų departamentui neįgaliųjų asociacijos teiks atskira paraiška (iš bendruomeninių projektų leidybos projektai bus išimti).

Buvo prašymų ir nekeisti finansavimo tvarkos, nes esą iš pradžių „bus tikras chaosas“. Juk savivaldybės apie negalės pobūdį, skirtingus neįgaliųjų poreikius dažnai neturi jokio supratimo. Ypač tai taikytina kalbant apie kurčiuosius. Buvo prašoma grąžinti neįgaliųjų asociacijoms techninės pagalbos priemonių skirstymo teisę (na, nebent išskyrus klausos aparatus). Paprasti žmonės savo dalyvavimą nevyriausybinėje organizacijoje sieja tik su konkrečia nauda savo asmeniui. Kai tokio pagrindo nelieka, jie paprasčiausiai liaujasi dalyvavę veikloje. Kultūrinės ir sportinės veiklos galimybė domina aktyvesnius, praprususius kurčiuosius, gyvenančius rajonų centruose, ir tai ne visus. Tokiais ir panašiais žodžiais guodėsi vadovei žmonės.

Po susirinkimo kai kurios kritiškesnės rajoninės grandies vadovės nerimavo, kad jau dabar matyti landų korupcijai ir kyšininkavimui. Jei pirminiame variante dar buvo numatyta, kad paraiškų vertinime savivaldybėse dalyvauja ir nevyriausybinių organizacijų atstovas, tai naujausiame projekte rašoma, kad ją sudaro ne mažiau kaip 3 socialinio darbo ir apsaugos srities specialistai ir rekomenduojama, kad jie būtų iš savivaldybės administracijos, savivaldybei pavaldžių įstaigų, aukštųjų mokyklų. Rajonai nedideli, projektų ekspertų pavardes išsiaiškinti nėra sudėtinga, o tuomet, kas galėtų paneigti, kad nebus bandymų juos patraukti į savo pusę, svarstė kurčiųjų organizacijų pirmininkės.

Paskutinis dalykas, į kurį norėtume atkreipti skaitytojų dėmesį, tai Aprašo 10.5 punktas, kad, „jeigu projektą įgyvendinanti neįgaliųjų asociacija (ar partneris) praėjusiais kalendoriniais metais pardavė ar nuomojo turtą, ji bendram projekto finansavimui iš gautų pajamų turi skirti ne mažiau kaip 25 procentus projektui įgyvendinti reikalingų lėšų.“ Apie tai būtina žinoti, kad ateityje gerai pasvarstytume, ar naudinga mums užsiimti dažnai mažas pajamas teikiančia komercine veikla.

Nijolė KRASNIAUSKIENĖ

Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė Genovaitė Paliušienė LKD pirminių organizacijų ir teritorinių valdybų pirmininkus supažindino su šviežiausiomis Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų finansavimo tvarkos aprašo projekto nuostatomis.