|
Visuotinė naujagimių klausos patikra padės kurtumą nustatyti kuo anksčiau. Kasmet Lietuvoje vienas iš tūkstančio vaikų gimsta kurčias ar neprigirdintis, dar trims keturiems klausa sutrinka per pirmuosius gyvenimo metus.
Anksti nustatyta liga, modernios klausos priemonės ir specialusis ugdymas kurčiam vaikui leidžia gyventi visavertį gyvenimą.
Nesiskiria nuo bendraamžių
Jei ne ant ausyčių uždėti klausos aparatai, niekada neįtartum, kad metų ir trijų mėnesių Kajus turi klausos negalią. Gražus baltapūkis berniukas guviai reaguoja kalbinamas ir pats nuolat čiauška. „Ačiū“, „atia“, „bolia“, „tete“, „mama“ – tai žodžiai, kuriuos jis jau žino ir aiškiai taria. Vaikas visiškai niekuo nesiskiria nuo bendraamžių.
Neprigirdėjimas jam nustatytas vos tik gimus, nes mama vilnietė Indra Šimanauskė jau žinojo, kad taip gali atsitikti. Šeima skaudžiai pavėlavo gimus pirmajam sūnui Benui, kuriam neprigirdėjimo negalia buvo nustatyta gerokai vėliau, kai tėvai ir auklėtoja pastebėjo, jog darželį pradėjusiam lankyti vaikui „kažkas yra“.
„Nors pati neprigirdžiu, Beną auginome kaip sveiką vaiką. Aš ir mano tėvai buvome įsitikinę, kad ligą sukėlė gripo komplikacija ir ji nėra genetiškai paveldima. Klausos negalią man nustatė tik pirmoje klasėje po gripo komplikacijų, kurios iš tikrųjų, kaip vėliau paaiškėjo, tik sustiprino įgimtą klausos pažeidimą“, – pasakojo 37-erių metų moteris, pati nešiojanti klausos aparatą.
I.Šimanauskė sakė tiesiog nežinojusi, kad nereikia laukti iki trejų metų, kai vaikas jau pradės gerai kalbėti, kad jam būtų diagnozuota liga. Laiku atlikti tyrimai ir modernios technologijos klausos pažeidimus leidžia nustatyti ką tik gimusiam kūdikiui.
Daugelyje pasaulio šalių visuotinai tikrinama naujagimių klausa, kad pažeidimai būtų nustatyti kuo anksčiau. Lietuvoje privalomai tikrinami tik tie naujagimiai, kurių šeimoje yra kurčiųjų arba neprigirdinčių, neišnešioti kūdikiai arba jei mama nėštumo metu sirgo infekcinėmis ligomis, nuo jų buvo gydomas ką tik gimęs kūdikis. Visuotinę patikrą ketinama pradėti tik nuo 2012-ųjų.
Kuo anksčiau, tuo geriau
Tas nežinojimas ir visuotinės patikros nebuvimas atsiliepė ir jos sūnui Benui. Vaikas iš pradžių mažai kalbėjo ir tik nuo trejų su puse metų, pradėjus nešioti klausos aparatą ir intensyviai dirbti su surdopedagogais, jo kalba kur kas pagerėjo.
Jaunėliui Kajui klausos pažeidimas buvo diagnozuotas anksti, nuo penkių mėnesių vaikas nešioja klausos aparatus, kartą per savaitę darželyje kartu su mama lanko specialius surdopedagogės vedamus užsiėmimus, todėl jo suvokimas, kalba ir bendras vystymasis niekuo nesiskiria nuo bendraamžių. Kuo anksčiau nustatomos klausos problemos, tuo rezultatai būna geresni.
Tačiau Indra sako, jog dirbti su neprigirdinčiu vaiku reikia daug ir nuolat. Vaikas mokomas klausytis garsų, atpažinti juos, be to, jam reikia parodyti, iš kur tas garsas sklinda. „Įsivaizduokit, jog kurčiam ar neprigirdinčiam vaikui garsai iš pradžių skamba taip, kaip mums kinų kalba“, – vaizdingai palygino moteris.
Priežastis – genų mutacija
Ji neabejoja, kad abu jos vaikai mokysis bendrojo lavinimo mokyklose kartu su sveikaisiais ir klausos negalia nesutrukdys jiems pasiekti visko, ko patys norės.
Indra šiandien jau tiksliai žino, kad jų šeimą persekiojančios ligos priežastis – genų mutacija. Genetiniai tyrimai parodė, kad pažeistą geną turi ne tik ji, bet jo nešiotojas yra ir jos vyras. Tokiu atveju yra 50 proc. tikimybė, kad vaikai gali gimti sveiki. „Mes dar galime sulaukti visiškai sveiko vaiko. Tiek pat šansų turi ir mūsų vaikai“, – optimistiškai kalbėjo I.Šimanauskė.
Su savo negalia išmokusi gyventi moteris neslepia, jog iš pradžių buvo nelengva susitaikyti su jų šeimą užgriuvusia bėda. Labai padėjo vyro supratingumas ir parama, artimųjų palaikymas. Ne paslaptis, kad dėl įvairių vaikų negalių išsiskiria net 50 proc. šeimų.
„Kai šiandien girdžiu mamas raudančias „ką daryti – mano vaikas negirdi“, labai gerai jas suprantu, bet sakau, kad kuo greičiau eitų pas gydytoją ir pradėtų su vaiku dirbti. Kiekviena praleista diena gali labai brangiai kainuoti. Tą skaudžią pamoką augindama pirmąjį sūnų gerai išmokau“, – sakė I.Šimanauskė.
Diagnostika – tik darbo pradžia
Vilniaus universiteto vaikų ligoninės gydytojos audiologės Jekaterina Byčkovos teigimu, kuo anksčiau diagnozuoti kurtumą ar klausos pažeidimus labai svarbu, nes nuo to priklauso neįgalaus žmogaus viso gyvenimo kokybė. Daug vilčių dedama į po metų šalyje ketinamą pradėti visuotinę naujagimių klausos patikrą, tačiau savalaikė diagnostika – tai tik sunkaus darbo pradžia.
„Bėda ta, kad, naujagimiui nustačius klausos sutrikimą, kai kurie tėveliai su vaikais tiesiog neatvyksta pas specialistus, laiku neatlieka tyrimų, nesilanko pas surdopedagogus, vaikai nenešioja klausos aparatų, todėl nesivysto jų kalba. Mes, gydytojai, kartu su socialiniais darbuotojais, pedagogais patys skambiname jiems, raginame atvykti į patikrą.
Kodėl taip yra? Pirmiausia tėvams labai sunku susitaikyti su mintimi, kad jų vaikas negirdi.
Dažniausia klausos negalios priežastis – genų mutacija, kai visiškai sveikų žmonių šeimoje staiga gimsta vaikas,turintis klausos pažeidimų. Tėvai netiki diagnoze, dažnai net vyksta tikrintis į užsienį, nieko nedaro, tikisi stebuklo. Taip prarandamas brangus laikas, reikalingas darbui su tuo vaiku, mokant suprasti kalbos ir aplinkos garsus, ugdant kalbą“, – sakė gydytoja.
Medikę stebina, kad kai kurie šeimos gydytojai kalbos raidos sutrikimų turinčių vaikų taip pat neskuba siųsti pas specialistus. Neva jiems dar anksti tikrinti klausą. Bet ją tikrinti gali būti tik per vėlu.
„Svarbu, kad tėveliai suprastų, jei dvejų ar trejų metų vaikas kalba prastai, ne viską supranta, nereaguoja į paliepimus, būtina patikrinti jo klausą. Geriau ateiti nei neateiti pas specialistus“, – patarė J.Byčkova.
Veikti būtina tuoj pat
Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrijos „Pagava“ pirmininkė Rima Sitavičienė tikisi, jog, įvedus visuotinę naujagimių patikrą, šalyje bus sukurta ir koordinuotai veikianti specialistų pagalbos sistema.
„Turime daug gerų specialistų – medikų, psichologų, socialinių darbuotojų, surdopedagogų, bet kiekvienas dirba atskirai, nėra sistemos. Norvegijoje, pavyzdžiui, vos tik vaikui nustatomas kurtumas, su tėvais per dvi savaites susisiekia specialistų grupė, vadinama „Tuoj pat“. Joje – medikas, psichologas, specialusis pedagogas, kurie toliau, jei tėvai pageidauja, ir teikia jiems visokeriopą pagalbą“, – sakė R.Sitavičienė.
15 metų Vilniuje veikianti bendrija „Pagava“ kartu su panašiomis tėvų organizacijomis Kaune, Tauragėje, Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje, Jurbarke bei Palangoje vienija šeimas, auginančias vaikus, turinčius klausos negalią, ir teikia joms įvairią informaciją, konsultacijas, mokymus, paramą.
Valstiečių laikraštis, VALSTIETIS.LT
|
