|
Apie Respublikinio kurčiųjų reabilitacijos centro vykdomą ES struktūrinių fondų projektą „Darbo link“ rašyta spalio mėnesio „Akiratyje“. Projekto vadovė Danguolė Michelevičienė papasakojo apie projekto keliamus tikslus ir uždavinius. Kurčiųjų laikraščio redakcijai parūpo vaizdas „iš arčiau“ – kliento, įdarbinimo tarpininko, vietos darbo biržos bei galimo darbdavio bendradarbiavimas.
Apie tai papasakojo vyresnioji įdarbinimo tarpininkė Sigutė Astrauskaitė. Ji šią sritį išmano gerai, kadangi renka duomenis iš penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose dirbančių tarpininkų, nagrinėja ir apibendrina ataskaitas bei teikia projektą prižiūrinčiai agentūrai.
Informacija renkama kruopščiai
Įdarbinimo tarpininkai yra jungiamoji grandis tarp kliento, darbo biržos ir darbdavio. Įdomu, kad darbuotojai, ieškodami darbo kurtiesiems, kliaunasi ne tik vietos darbo biržos žiniomis, bet renka informaciją laikraščiuose, internete, per televiziją. Labai efektyvus būdas sužinoti apie laisvas darbo vietas - per pažįstamus. Kartais iš jų gauta informacija dar nebūna paskelbta jokiais kanalais ir kurtieji įgyja pirmumo galimybę.
Įdarbinimo specialistai informaciją apie sutrikusios klausos asmenį renka ypač nuosekliai. Pirmiausia ieško tokių žmonių. Juos domina asmens neįgalumo laipsnis, gyvenamoji vieta, kvalifikacija, gebėjimai ir pajėgumas. Vienokį darbą gali dirbti neprigirdintieji, kitokį - kurtieji.
Numatyta, kaip pakelti kvalifikaciją
Numatyta išeitis, jeigu užimti darbo vietai sutrikusios klausos asmeniui nepakanka kvalifikacijos. Sudarytos sutartys su lanksčiai dirbančiomis mokyklomis: Vilniuje – su VKNRPMC, Kaune – su Taikomosios dailės mokykla, Klaipėdoje – su keliomis technologinėmis mokyklomis ir pan. Jose asmenys per trumpiausią įmanomą laiką įgyja trūkstamų įgūdžių ir sėkmingai įsidarbina.
Įsidarbinęs žmogus nepaliekamas likimo valiai. Pusę metų jį prižiūri įdarbinimo tarpininkas. Iškilus konfliktinei situacijai, pablogėjus darbo sąlygoms ir pan. kurčiasis raginamas neatidėlioti ir kreiptis į įdarbinimo tarpininką. Šis – jo globėjas ir interesų gynėjas. Jeigu situacija kebli, tarpininkas skambina projekto teisininkui Linui Vinickui ir geriausio sprendimo kurčiajam tuomet ieško visi kartu.
Bendradarbiavimas su darbo biržomis
S. Astrauskaitė pasidžiaugė, kad geri santykiai klostosi su visomis 5 darbo biržomis - Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių ir Klaipėdos. Darbo biržos kviečiasi tarnybų įdarbinimo specialistus, kartais net klientus, darbdavius į savo rengiamus apskrituosius stalus ir net dalyvauja tarnybų, veikiančių KRC, renginiuose. Pvz., taip yra buvę Panevėžyje. Darbo biržos naudingos kurčiųjų sistemai dar ir todėl, kad jos gali pasiūlyti įvairių perkvalifikavimo galimybių.
Santykiai su darbdaviais
Įvairiai klostosi santykiai su potencialiais darbdaviais. Pašnekovė apgailestavo, kad nerenkama statistika, kaip išsiplėtė įmonių ir organizacijų, įdarbinusių kurčiųjų per šį projektą, sąrašas. Vieni darbdaviai išties geranoriški, su kitais diskutuoti sunku. Tuomet pagalbos ranką tiesia vyresnioji įdarbinimo tarpininkė. Dalykiškas tonas, reikalo išmanymas, tam tikri įgyti psichologiniai bendravimo įgūdžiai dažniausiai suintriguoja darbdavius. Kai pokalbis ima klostytis palankiai, pašnekovė pasiūlo pristatyti projektą įmonėje ir perduoda bendravimo estafetę vietos tarpininkui.
Neigiami veiksniai
Vienas neigiamas veiksnys projektui – neseniai Vyriausybės sustabdytas darbo vietų subsidijavimas. Dėl šios priežasties darbdaviui tapo nenaudinga priimti neįgalųjį vietoj sveikojo. Pavyzdžiui, Vilniuje įdarbinimo tarpininkė Danguolė surado darbo visai grupei stalių. Deja, vadovas paskambino ir atsiprašė, kad sustabdo projektą. Liko tik pažadas susitarimą atgaivinti, kai darbo vietų subsidijavimas vėl bus atnaujintas.
Projekto sėkmei pagalius į ratus kaišioja ir patys kurtieji. Žinoma, ne visi. Bet dalis nesilaiko įsipareigojimų.
Štai viena įdarbinimo tarpininkė žurnalistei guodėsi, kad surado menką išsilavinimą turinčiam kurčiajam darbą. Buvo tik pusė dienos apsispręsti. Į tą vietą pretendavo bent keli asmenys. Deja, tarpininkė gavo apytikriai tokio turinio žinutę: „Dabar negaliu. Dviem savaitėms išvažiuoju į kaimą. Grįšiu, tada galvosiu.“
Jau buvę atvejų, kai darbuotojai, dar neįpusėjus bandomajam laikotarpiui, staiga pareiškia: „Aš čia nebedirbsiu“. Pašnekovės nuomone, taip elgtis nesąžininga ne tik tarpininko, įdėjusio daug pastangų surasti darbo vietą kurčiajam, bet ir visos kurčiųjų bendruomenės atžvilgiu. Kitą kartą darbdavys, rinkdamasis darbuotoją, galimas dalykas, kurčiojo atsisakys. Vieno asmens nekultūringo elgesio bruožą priskirs visiems.
Todėl įdarbinimo tarpininkų komanda ragina: nekaupkite problemų savyje. Kai tik darbo vietoje kas nors ne taip, iš karto rašykite tarpininkui. Ir, galimas dalykas, laiku pasikalbėjus su jūsų bendradarbiais, įmonės vadovu ateityje jūs puikiai pritapsite kolektyve.
Be to, prašo kurčiųjų bendruomenės: informuokite apie vykdomą projektą visus kurčiuosius, jeigu jie dar nesužinojo apie jį.
Kitas dalykas, kurtieji susikūrė stereotipą, kad neverta eiti į darbą, kuriame moka minimalią algą. Kažkodėl jų nusistatyta suma – tūkstantis litų į rankas, ir ne mažiau. Turbūt kurtieji – vieninteliai Lietuvoje dar nepajuto, kad atlyginimai visose darbo rinkos srityse smarkiai smuko. Uždirbti 1 tūkst. litų bandomuoju laikotarpiu, kai išsilavinimas ir kvalifikacija žema, - nerealu.
Statistika
Pabaigoje truputį statistikos. 13 įdarbinimo tarpininkų gegužės – spalio mėnesiais su klientais sudarė beveik 300 paslaugų teikimo sutarčių. Per tą patį laiką įdarbino 72 sutrikusios klausos asmenis. Žinant, kad per trejus metus numatoma įdarbinti 300 asmenų, pasiekimo rodiklis akivaizdžiai rodo viršijus planą.
S. Astrauskaitė iš savo pavaldinių išskyrė, jos nuomone, geriausias tarpininkes: vilnietes Danguolę Dragūnienę ir Astą Balinskienę, kaunietę Jadvygą Seiliuvienę, šiaulietę Raimondą Monstvilaitę, panevėžietę Sigitą Špokauskaitę. Už ėjimą į priekį, optimizmą, kruopštumą, atkaklumą ir nuolatinę savianalizę.
Kurčiųjų įdarbinimo rekordininke projekte laikytina UAB „BLITZ.Lt social solutions“, turinti filialų daugelyje Lietuvos vietų ir per pusmetį į savo kolektyvą priėmusi apie 30 kurčiųjų. Už jos rikiuojasi UAB „SKY CHEM“, UAB „RIMI Lietuva“, UAB „Tikritus“, UAB „Languvita“ bei prekybos ir pramogų centras „Ozas“. Tiesa, pastarasis kurčiuosius įdarbino pagal trumpalaikes sutartis, tvarkymosi laikotarpiui prieš atidarymą.
Prasčiausia įdarbinimo padėtis Panevėžyje. Šis miestas dėl darbo stokos vadinamas „mirusiu miestu“.
Užrašė Nijolė KRASNIAUSKIENĖ
 |
| Vyresnioji įdarbinimo tarpininkė Sigutė Astrauskaitė. |
|
