|
Algimantas Bumblys šių metų rugpjūčio mėn. "Akiračio" numeryje iškėlė aktualų draugijos įmonių išlikimo klausimą. Jo išsakytos pastabos vertos rimto dėmesio.
Ponas Bumblys kompetentingas ir žino ką sako. Išties draugijos įmonės ilgą laiką tik vegetuoja: trūksta užsakymų, klimpstama į skolas, gresia bankrotai. Palikus viską savieigai galima patirti labai didelių nuostolių. Likti prie suskilusios geldos.
Kita vertus, įmonių likvidavimas gali skaudžiai paliesti jose dirbančius kurčiuosius, taip pat mokyklas baigusį jaunimą.
Įmonės pradėtos steigti pokaryje, tuomet kurčiųjų įdarbinimo problema buvo aktuali. Daugelis kurčiųjų neturėjo profesinio išsilavinimo, specialybės. Visa tai galėjo įsigyti mokymo ir gamybos kombinatuose, kurie suteikdavo ir gyvenamąjį plotą bendrabučiuose.
Šiuo metu padėtis pasikeitusi. Kurtieji mokymo įstaigose įgyja bendrąjį ir profesinį išsilavinimą, palankesnės sąlygos integruotis į girdinčiųjų visuomenę. Tačiau įdarbinimo problema ir dabar aktuali. Įsivaizduokime jauną kurčiąjį tik baigusį mokslus. Be darbo įgūdžių įsidarbinti – sunku, o ir uždarbis būtų mažas. Kur gyventi?
Nuomojant butą tektų atiduoti didesnę atlyginimo dalį. Gauti paskolą būstui įsigyti sunku ir rizikinga. Tokiu atveju draugijos įmonė su bendrabučiu - geriausia išeitis.
Todėl jeigu būtų nuspręsta likviduoti įmones, lygiagrečiai turėtų būti sprendžiamas ir jose dirbančių bei jaunimo įdarbinimo klausimai.
Svarstant svarbų žodį turi tarti įmonių vadovai, kurie juk geriausiai išmano padėtį ir perspektyvas išlikti.
Parduoti ar išnuomoti pastatus? Manyčiau, kad galimi abu variantai: vienus parduoti, kitus išnuomoti.
Įmonių likvidavimas turi būti labai atsakingai ir visapusiškai apsvarstytas. Bet veikti būtina ryžtingai. Pastatų praradimas už skolas būtų nedovanotinas.
Dar norėčiau pridurti, kad atsakomybė tenka ne vien Respublikinei valdybai, Prezidentei, bet ir visiems LKD suvažiavimo delegatams.
Pr. Pelegrimas
LKD narys nuo 1951 m.
|
