Naujienos

“Kauno dienos” elektroniniame laikraštyje liepą pasirodė puiki publikacija apie tai, kaip Kauno kurtiesiems visuomenėje sekasi tvarkyti socialinius ir buitinius reikalus: gauti informacijos, pirkti ar tiesiog pramogauti. Kolegos pašnabždėjo kitą įdomų dalyką: eksperimento iniciatoriai – žurnalistai. Turbūt pirmąkart Lietuvos kurčiųjų istorijoje girdintieji taip akivaizdžiai stojo kurčiųjų pusėn.

Šią vasarą, birželio 20-24 d., Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrija PAGAVA vėl pakvietė keliauti – vykome į ekskursiją Lietuva-Pskovas-Sankt Peterburgas-Lietuva. Kelionėje dalyvavo kurti ir neprigirdintys jaunuoliai iš Vilniaus, Tauragės, Panevėžio, Šiaulių ir Alytaus bei jų tėvai.

Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centro organizuojamos stovyklos ,,Tylioji pasaka III“ vaikai praėjusiais metais rašė linkėjimus stovyklai ir savo norus. Visi norėjo kitais metais stovyklauti prie jūros. Šiais metais jų svajonės išsipildė, nes ,,Tylioji pasaka IV“ buvo organizuojama prie jūros, stovykloje ,,Raganė“. Nors atvykti į susitikimo vietą prie autobuso reikėjo anksti, 7 valandą ryto, niekas neprieštaravo, nes ko tik nepadarysi dėl jūros… Taigi liepos 11 d. vaikai ir vadovai išvyko aplankyti jūros.

Lietuvos kurčiųjų draugijos Panevėžio teritorinės valdybos Utenos rajono pirminės organizacijos pirmininkė Rita Meiduvienė džiaugiasi gražiai suremontuotomis patalpomis. Dabar ji turi atskirą kabinetą ir gana nemažą kambarį, į kurį renkasi neįgalieji. Čia švenčiamos įvairios šventės, visą žiemą bei pavasarį vyko užsiėmimai.

Gegužės 30 d. Kauno apskrities kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre vyko jau tradicine tapusi Tėvų diena. Tą dieną į mokyklą atvyksta mokinių mamos ir tėčiai. Jie apžiūri mokyklą, pasidžiaugia eksponuojamais vaikų darbeliais, susitinka su mokytojais, auklėtojais, su jais aptaria savo vaikų džiaugsmus ir rūpesčius.

Ar žinote, koks vandenynas didžiausias pasaulyje? Kiek žemės ploto jis užima? Kiek metų Baltijos jūrai? Kiek faunos ir floros rūšių randama joje?..
Į šiuos ir į daugelį kitų klausimų atsakymus galėjo rasti visi, birželio 8 – ąją dieną susirinkę į Klaipėdos jūrų muziejaus ir Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto surengtą šventę, skirtą Pasaulinio Vandenyno dienai.

Visame pasaulyje žmonės perka ženklus, tokiu būdu užmokėdami už paštu siunčiamus laiškus. Vieniems žmonėms pašto ženklai tėra menkniekis, kai kas jų net nepastebi. Tačiau Kenneth Rothschild gyvenime pašto ženklai vaidina svarbų vaidmenį. Kenneth Rothschild yra filatelistas, jis renka viso pasaulio pašto ženklus. Jis žino, kad pašto ženklai – tai tam tikra dailės rūšis, jie atspindi pasaulio šalių tautas ir jų kultūrą. Kiekviena šalis labai rimtai žiūri į pašto ženklų dizainą

Kurčiųjų olimpiada prasidėjo 1924 m., ir iš pradžių vadinosi Kurčiųjų žaidynėmis. 2001 m. pavadinimas buvo pakeistas į Kurčiųjų olimpiadą, kad būtų panašesnis į Olimpiados pavadinimą. Pirmosios žaidynės buvo surengtos Paryžiuje (Prancūzija), vėliau vasaros olimpiados vyko kas ketverius metus. Nuo 1949 m. pradėtos rengti Kurčiųjų žiemos olimpiados.

Skaitytojas iš Kauno Algirdas Abromaitis savo laiške rašo, jog nori sužinoti savo giminės istoriją, tačiau nežino, nuo ko ir kaip reikia pradėti. Kaunietis redakcijos paprašė išsiaiškinti: kur ir kokiu adresu reikia kreiptis, norint sudaryti savo genealoginį medį? Kokius dokumentus reikia pateikti? Ar šią pagalbą teikiantys žmonės privalo pasakyti kiek laiko reikės laukti ir kiek tai kainuos?

Pagal bendrijos PAGAVA įgyvendinamą ES programos “Veiklus jaunimas” projektą „Baltijos kurčiųjų jaunimo teatras“, iš dalies finansuojamo Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros, balandžio 21-27d. Nidoje įvyko vienos savaitės susitikimas su projekto partneriais - Latvijos ir Estijos kurčųjų jaunimo organizacijų nariais.