| Mokyklos trauka | 2009 12 30 |
| Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinėje mokykloje susitiko buvę 5-osios laidos moksleiviai. plačiau | |
| Apie didžiausią dovaną negirdinčiam vaikui, arba Dar kartą apie kochlearinius implantus | 2009 12 29 |
Neseniai teko dalyvauti seminare apie vaikų reabilitaciją po kochlearinės implantacijos (KI). Nesigilindamas į technines detales pasakysiu, kad techniškai kochlearinė implantacija tobulėja labai sparčiai, o kochlearinės implantacijos operacijos jau tampa jei ne kasdienybe, tai bent jau rutina. Taip pat tobulinamos vaikų reabilitacijos po implantacijos metodikos. Tačiau yra keli dalykai, kurie man kelia nerimą, vieną iš jų labai sunku pasverti, o kitas mažai tikėtinas. | |
| Klaipėdos kurčiųjų ateities ugdymo vizija | 2009 12 30 |
| |
Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokykla laikinai glaudžiasi prie Klaipėdos 1-osios specialiosios mokyklos. Kodėl laikinai? Mat Klaipėdos kurčiųjų ateities ugdymo vizija – Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras, kuriame mažyliai galėtų lankyti savaitinį darželį, mokykloje būtų vykdomos pradinio, pagrindinio, vidurinio – suaugusiųjų mokymo programos. | Moksleivių stažuotė Vokietijoje | 2009 12 30 |
 Dešimt Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacinio profesinio mokymo centro (VKNRPMC) staliaus ir apdailininko specialybės jaunuolių keturias savaites stažavosi Vokietijos mieste Švėryne. Moksleivius lydėjo specialioji pedagogė Rasa Saulienė ir vyriausioji profesijos mokytoja Jolanta Jakšto. plačiau | |
| Kochlearinių implantų naudotojų skaičius didėja | 2009 12 30 |
| Lietuva – šalis, atvira pažangioms technologijoms ir naujovėms. Tai rodo ir kochlearinių implantacijų skaičius: Lietuvoje jų atlikta jau apie 120. Susidomėjimas šia medicinine galimybe, padedančia girdėti kurtiems ir žymiai neprigirdintiems asmenims, neslopsta ir ekonominiu sunkmečiu. Valstybinių ligonių kasų kompensuojamoji suma taip pat vis auga – artimiausiu metu ji padidės iki 56 tūkst. litų. (Modernus kochlearinis implantas (KI) kainuoja apie 78 tūkst. Lt.) plačiau | |
| Pažintis su naujausiomis technologijomis | 2010 01 05 |
Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre (LKNUC) vyko tarptautinis seminaras, kuriame dalyvavo žymi lietuvių kilmės audiologė iš JAV Dr. Marija M. Baranauskas, kompanijos ,,Oticon“ atstovas iš Danijos Jonas Heinemannas ir UAB „Audiomedika“ klausos protezavimo specialistas Mindaugas Jonaitis. | |
| Draugystė su Klaipėdos akademiniu jaunimu | 2009 12 30 |
 Po Tarptautinės studentų dienos Klaipėdos universiteto Gamtos mokslų ir matematikos fakulteto (GMMF) studentai nenutraukė ryšio su klausos negalės moksleiviais. plačiau | |
| Pažintis su klubu „Kalbančios rankelės“ | 2009 12 30 |
 Rengdama 2009-2012 metų lietuvių gestų kalbos vartojimo programą darbo grupė neišdrįso tarp tikslinių vartotojų grupių įrašyti girdinčių kurčių vaikų tėvų. Taip jau yra, kad lengviau prisišnekinti lietuvių gestų kalbos mokytis policininkus ir netgi medikus, bet mažiausiai tikėtina tėvus. Net kurtieji tėvai, nors kol kas savo negirdintiems vaikams ugdymo vieta renkasi kurčiųjų mokyklas, bet iš mokytojų ugdymo procese tikisi daugiau lietuvių kalbos mokymo. plačiau | |
| Naujoji Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos prezidentė | 2009 12 30 |
| |
Siūlydama į prezidentės postą R. Leonavičienę Respublikinio kurčiųjų reabilitacijos centro darbuotoja Nijolė Mackevičienė sakė: „Svarbiausia, kad Ramunė turi vertėjo darbo patirties. Gerai žino, ką reiškia versti dvi valandas be pertraukų ir pamainos. Sunkiu vertėjams laiku ji varsto įvairių instancijų duris ir visur mus gina. Ji niekada nebus abejinga kurčiųjų poreikiams, nes augo kurčiųjų šeimoje.“ | Į asociaciją susibūrė profesionalai | 2009 12 30 |
| |
Lapkričio 20 dieną Šv. Kazimiero g. 3 patalpose susirinkę vertėjų centrų atstovai įkūrė Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociaciją (LGKVA). Faktiškai vienbalsiai asociacijos prezidente išrinkta Kauno AGKVC direktorė Ramunė Leonavičienė. Taip pat suformuota 5 narių asociacijos valdyba bei 3 narių revizijos komisija. 
